Tik paleidus žaidimą, „Race Pro“ visiškai nesikuklindamas rėžia mums tiesą į akis ir drąsiai skelbiasi esąs lenktynių simuliatorius. Kūrėjai jokiu būdu nenorėjo, kad susidarytumėt nuodėmingąjį įspūdį apie galima arkadinę žaidimo prigimtį. Netgi įsijungus Karjeros režimą ir automatiškai paleidus žaidimą, iš anksto numatytuose nustatymuose būna parinktas profesionalusis režimas: be jokių pagalbų kelyje ar lengvesnio valdymo. Atrodytu valandų valandas teks praleisti, norint išmokti bent pradėti važiuoti. Bet ne viskas yra taip, kaip atrodo. Iš tiesų nors žaidimas labai rimtai užsimoja būti tikru simuliatoriumi, tačiau jį pradėti yra gerokai lengviau.
Tačiau tik nesupraskit manęs neteisingai, tai jokiu būdu nereiškia, kad „Race Pro“ – dėmesio nevertas lenktynių serijos šlamštas. Anaiptol, nors jį pradėti yra sąlygiškai lengva ir pačiam didžiausiam naujokui, bet realizmo čia tikrai pakaks visiems. Galbūt tik grafinė pusė reiklesnius žaidėjus galėtų šiek tiek nuvilti, bet sugebantys į šį „menkniekį“ nekreipti dėmesį ras tiesiog fantastinį mašinų, trasų pasirinkimą ir daugybę lenktynių režimų, kurie turėtų patenkinti įvairiausių skonių mėgėjus. „Race Pro“ labai aiškiai demonstruoja savo norą labiau įtikti profesionalesniam žanro mėgėjui, nei savaitgalį kompiuterį per klaidą įsijungiančiam žaidėjui.
Bet užtenka pamąstymu apie tai, kam šis žaidimas skirtas ir kokia jo misija šioje žemėje. Geriau pereikime prie bene pagrindinio ir svarbiausio „Race Pro“ momento – karjeros režimo. Jame, kaip ir realiame gyvenime, bene svarbiausias progreso elementas – sutartys su komercinėmis kompanijomis. Apskritai, progreso interaktyvumui didelę įtaką turi galimybė pasirinkti kokiu keliu eisite link galutinio tikslo: jūs galite bandyti kiekvienoje komandoje laimėti įveikiant ratą per trumpiausią laiką ir sumokant mažą mokestį, arba tiesiog nusipirkti savo vietą aukštesniame lygyje. Žinoma, jeigu finansinės galimybės tai leidžia. Šios idėjos gerumą ypatingai suvoki, kuomet gauni pakankamai laisvos erdvės savo manevrams, tarp 33 kontraktinių įmonių.
Kitas puikus momentas karjeros režime – sudėtingumo lygio keitimas bet kuriuo metu ir jo prisitaikymas prie jūsų situacijos, kuomet jūs visada esate skatinamas rinktis lygį, esantį šiek tiek virš jūsų galimybių ribos. Galbūt dėl šios funkcijos, „Race Pro“ ir atsiduria tokioje keistoje vertinimo prizmėje. Tik pradedantys savo žingsnius lenktynių žanre, galės rinktis pradedančiojo lygį, kuriame visas žaidimo turinys yra gana lengvai pasiekiamas ir neturėtų atbaidyti naujoko. Pusiau profesionaliame lygyje situacija jau kiek kitokia. Esame kompromise tarp sudėtingumo ir prieinamumo, arba kitaip sakant galimybės žaisti. Galiausiai aukščiausiame lygyje vertėtų vairuoti tik žmonėms, kurių kolekciją sudaro išskirtinai lenktynių simuliatoriai.
Vienas stiprus „Race Pro“ momentas yra disciplinų įvairovė, kurias siūlo žaidimas. „Race“ serijos žaidimai asmeniniuose kompiuteriuose jau gali pasigirti turintys tradiciją: „World Touring Car Championship“, „Formula 3000“ ir „Formula BMW“, tad „Race“ tarsi tęsdamas ir savyje sujungdamas visų šių žaidimų paveldą pristato visa tai „Xbox 360“ konsolėje. Todėl nevertėtų nustebti, sutikus „GT Racing“, „Dodge Viper“ ar „Mini Cooper“ lenktynes. Šie dalykėliai yra skirti visiems, retkarčiais norintiems pasitraukti nuo pagrindinio karjeros režimo. Kalbant apie trasas, tai jų „Race Pro“ turi tik 13 ir nė vienos iš jų negalima pravažiuoti iš kitos pusės. Bet tai nėra tokia jau didelė problema. Visų pirma kiekviena trasa unikali ir panašių trasų, jau matytų kituose žaidimuose, nelabai sutiksime. O antra, žaidimas gali pasigirti pora tiesiog idealių miesto trasų. Čia nėra Nurburgringo trasos, kurią, spėju, jau daugelis išvažinėjo kiaurai išilgai. Vietoj to mums siūloma pasižavinėti Portugalijos miesto trasa ar pabandyti savo sėkmę ypatingai ilgoje trasoje – Elkhart Lake, JAV.
Tačiau nors trasos ir gali pasigirti puikiu dizainu, įvairiomis aplinkomis, bet kiek ilggiau pažaidus labai aiškiai suvoki, kad didžioji „Race Pro“ žvaigždė yra ne jos, bet automobiliai. Vargu ar galima būtų lengvai rasti kitą žaidimą, kuris siūlytų tokius fiziškai realistiškus automobilius, bei kuriame mašinų išvaizdos ar valdymo skirtumai būtų taip jaučiami. Jeigu pasirinksite mažą ir lengvą mašinytę, tai kiekvienas rimtesnis posūkis bus įveikiamas lengvai ir sklandžiai, kaip ir priklauso tokio tipo automobiliui. Atitinkamai renkantis pusiau traktorių-pusiau mašiną galime ir žolę pašienauti kartais. Visų jų išvaizda ir detalizacijos lygis yra aukštas, tad pasižiūrėti tikrai bus į ką. Vienintelis, galbūt, minusas pernelyg silpnas žalos mechanizmas. Ypatingai žaidžiant aukščiausiu sudėtingumo lygiu, sugadinti nepataisomai mašiną galim vos vienu didesniu smūgiu, bet vizualiai jūs vargiai ar pamatysite tai. Daugiausiai nukris bamperis ar apsilandys vienaskitas šonas: jokių išdaužtų stiklų, sumaitotų automobilio dalių ir panašiai.
„Race Pro“, be jau apkalbėto karjeros režimo, dar galima rinktis pravažiuoti vienų lenktynių ir čempionato režimuose. Lenktynių gerbėjai turėtų įvertinti esantį „Time Attack“ modą, kuriame turėsime šansą bandyti pagerinti pasaulio trasų įveikimo rekordus. Jeigu kartais šis pasirodytu pernelyg sudėtingas iš pirmo žvilgsnio, tuomet vertėtų įsijunkti „Practice Sessions“, kur tas pačias trasas galėsite įveikti be eismo. Dar yra su draugais žaisti skirtas „Hot Seat“ režimas, kuriame turėsime valdyti mašinas ne vienu metu, o paeiliui vairuoti vieną automobilį. Verta pažymėti, kad tikrovėje šis režimas yra žymiai įdomesnis negu gali nuskambėti tiesiog jį aprašant. Su gerais draugais jūsų kėdė iš tikrųjų tampa karšta.
Na, o neturintys draugų netoli namų visada gali pasinaudoti „Xbox Live“ pagalba. „Race Pro“ pilbai palaiko tinklinį režimą ir siūlo net 12 žaidėjų varžytis vienu metu. Tiesa, daug tradiciškesne forma. „Xbox Live“ siūlo rinktis tarp reitinguotų ir nereitinguotų lenktynių, kurios dar yra skirstomos pagal jų sudėtingumo lygį: todėl netgi naujokas neturėtų būti užmirštas interneto platybėse. Kuriantysis trasą pasirenka pagrindinius parametrus ir tada jau draugai arba tiesiog naujų lenktynių ieškantys žaidėjai iš viso pasaulio gali jungtis ir varžytis tarpusavy. Iš techninės perspektyvos – tinklinis režimas veikia puikiai, bet iš žmogiškosios pusės galbūt norėtųsi šiek tiek įvairesnių lenktynių tipų, galbūt kokio turnyro režimo ir panašiai. Paprastos lenktynės pernelyg jau greitai atsibosta.
Artėjant prie pabaigos, norisi bandyti kalbėti apie žaidimą abstraktesnėmis frazėmis, padėti besirenkančiam vartotojui ir galiausiai nubrėžti kokias noras linijas, vertinant kiek gi vertas „Race Pro“ šiuolaikiniame kompiuterinių žaidimų pasaulyje. Vertinant žaidimą norisi pažymėti, kad kūrėjai iš tikrųjų sugebėjo žaidimą padaryti prieinama praktiškai kiekvienam, tačiau tuo pat metu neaukodami jo tikroviškumo gyslelės – netgi didžiausiam lenktynių simuliatorių pedantui „Race Pro“ išlieka vertingu egzemplioriu. Apibendrinant blogąsias arba teisingiau būtų sakyti, nelabai pavykusias, arba nelabai kūrėjų dėmesio sulaukusias žaidimo puses, iškyla jų desperatiška meilė automobiliams. „Race Pro“ tai šimtaprocentinis mašinų maniakų žaidimas, kuriame pats automobilis yra pastatomas virš visų kitų žaidimo elementų. Iš dalies tai teisingas požiūris, bet „Race Pro“ ilgaamžiškumą būtų galima įvertinti tik tiek, kiek ilgai jūs galit mėgautis tik automobiliais. Ir jeigu tikrovėje savo Porsche glostytumėt ilgai, tikrai ilgai, tai virtualiame pasaulyje šis jausmingas polėkis gali trukti gerokai trumpiau.
