Jau daug prikalbėta apie tai, kaip kartais neišraiškinga išorė slepia taurų, jautrų ir gilų vidų. Na, panašu, kad visas tas kalbas teks vėl prisiminti, nes „Loren The Amazon Princess“ yra tarsi netikėta jų išdava – iš pažiūros paprastas, kiek nykokas, statiškas ir beveik be dinamikos žaidimas savyje talpina tikrai kokybišką, puikiai išdirbta bei daugiasluoksnį turinį. Ir tarsi pacukruota vyšnia ant torto viršaus čia puikuojasi atvirukas, tačiau „Dragon`s Crown“ kraštutinumo nesiekiantis veikėjų artas. Taigi prieš nusprendžiant įsigyti žaidimą ar praleisti, belieka atsakyti į vieną iš pažiūros paprastą klausimą: ar gali vizualinės novelės žanro žaidimas patikti ne vien šio žanro gerbėjams?..
Matyt neverta ilgiau laikyti katės maiše: taip, „Loren The Amazon Princess“, jei jam priskirtume griežtus žanrinius rėmus, yra gryna vizualinė novelė su RPG žanro priemaišomis santykiu 2:1 (nors kai kam gali pasirodyti, kad netgi 5:1). Na, bet kokiu atveju tiems, kas nėra ragavę vizualinių novelių, teks susitaikyti su ta mintimi, jog šiame žaidime bus masės teksto ir pagrindinis žaidimo teikiamas malonumas bei įdomumas kils būtent iš šio aspekto, t.y. nuolatinių dialogų ir visiškai tekstu paremto pasakojimo. Prie detalesnės žaidimo sudėties pristatymo aš susitelksiu kitoje pastraipoje, o šioje, kol dar yra vietos, parašysiu, kad „Loren The Amazon Princess“ kūrėjai, studija „Winter Wolves Game Sturio“ savo karjerą kaip žaidimų kūrėjai pradėjo dar 2003, bet tai buvo sporto žaidimai – futbolas bei boksas. Džiugu, kad per dešimtmetį kūrėjai prisievoliucionavo iki vizualinės novelės su RPG priemaišom. Nors ne, ką aš čia… dvigubai džiugu!
Kadangi vizualinės novelės žanro atstovai užvis labiausiai vertina savo istoriją, jos eigą bei pateikimą, ties šią dalimi šįkart paliksiu daugiausia klaustukų tam, kad kiekvienas pasiliktų teisę pagrindinį žaidimo kozirį atsiskleisti pats. Užvesiu ant kelio nebent tuo, jog Lorena, o taip pat ir pagrindinė šio žaidimo veikėja (neskaitant žaidėjo pasirenkamo personažo, kuris nuo pat pradžių tampa ištikimu šios herojės tarnu(-e)), palieka amazonių karalystę norėdama surasti savo netikėtai dingusią motiną. Akivaizdu, kad nuo šio taško toliau ima plėtotis žaidimo istorija, bet… norėdamas išlaikyti svarbiausią žaidimo aspektą malonioje paslaptyje, nuo tolimesnių detalių susilaikysiu. Žinoma, neverta tikėtis visą žanrą sukrečiančios istorijos ar jos pateikimo – yra čia ir labai jau klišų klišių, ir nuspėjamumo ar net labai jau patetiško pateikimo, tačiau visumoje po žaidimo bei jo istorijos lieka tikrai malonus ir geras įspūdis, o tai, šiuo atveju, ir yra svarbiausia!
Žaidėjas nuo pat pradžių gauna pasirinkti savo herojų, o pasirinkimas dvejopas: Sarenas arba Elenora. Akivaizdu, kad pagrindinis skirtumas tėra lytis, nes šiaip abiem atvejais numatyta daugmaž tokia pati istorija bei tapačios aplinkybės. Aišku, jau pradžioje žaidėjui yra suteikiama teisė per atsakymus į skirtingus klausimus susikurti savo asmenybę, veikėjo prioritetus, charakteristiką bei kt., tačiau tai, koks tai bus veikėjas apskritai, kokie jo siekiai ar būdas – atsiskleis pamažu žaidžiant žaidimą, bendraujant su kitais veikėjais ir sprendžiant visus žaidime iškylančius konfliktus, kurių metu neišvengiamai teks priimti vieną ar kitą sprendimą.
Panašu, kad žaidimo kūrėjai labai didžiuojasi savo pasiūlytomis „Loren The Amazon Princess“ meilės interesų linijomis. Tiesą sakant čia, netgi, gal kiek perlenkiama lazda, nes žaidžiant tiek moterišku, tiek vyrišku personažu iš viso įmanomos 16 intymių santykių linijų. Taip, įskaitant visus vyras su vyru ar moteris su moterimi… Tokio skaičiaus neteko sutikti nei viename vizualinės novelės ar juo labiau RPG žanro žaidime. Ypač kalbant apie tam tikrų prioritetų pasirinkimą! Žodžiu, šį kartą galima drąsiai teigti, kad savo vienokius ar kitokius meilės bei simpatijų reikalus šiame žaidime išspręs net ir patys išrankiausi arba skeptiškiausi žaidėjai. Vėlgi, konkrečių pasirinkimų nedetalizuosiu – lai tai lieka individualu – o be to šį kartą tai per daug platu, bet verta įsiminti, kad konkretūs pasirinkimai ir būtent tam tikrų simpatijų plėtojimai juntamai lems ir žaidimo pabaigą. Bet nepaisant žaidėjo pasirinkimų įtakos „Loren The Amazon Princess“ istorijai, žaidėjo rankos meilės linijų tema – visiškai atrištos. Vienintelis dalykas, ko čia neišvysi, tai visi su visais. Tačiau visi kiti junginiai su vienomis ar kitomis išimtimis – pilnai galimi.
Veikėjus žaidime skiria trys klasės (čia jau pereiname ir prie RPG elementų): karys, vagis bei magas. Taip, pasirinkimas iš esmės nėra platus, bet to tikrai pakanka kaip vizualinei novelei. Kariui šiame žaidime skirta nešioti sunkius šarvus, tampytis paskui save gerokai sveriančius ginklus ir atakuoti tik pirmoje eilėje stovinčius priešus (kovų formacija – dvi eilės po tris veikėjus); vagis bus išsilavinęs šaudymo iš lanko įgūdžius, todėl galės pasiekti antroje eilėje esančius priešus bei manipuliuoti įvairiais priešų ėjimus ar savybes apribojančiais sugebėjimais; galiausiai magai, kurių arkliukas – visus priešus vienu metu, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos, pasiekiančios bei žalojančios atakos. Žinoma, kiekviena klasė turi ir savo minusų, tačiau rinktis reikėtų pagal privalumus priklausomai nuo to, koks kovos ar puolimo stilius tokiuose žaidimuose labiausiai prie širdies.
Pačių kovų pateikimas yra ganėtinai paprastas (šioje vietoje nostalgiškai prisimenu visai patrauklų „Might & Magic: Clash of Heroes“…), tačiau tikrai įtraukiantis ir žinant, kad pagrindinis dėmesys iš žaidėjų pusės skiriamas siužetui – viskas su juo gerai. Kovos yra lengvai nuspėjamos, nes jos arba būna pasufleruojamos siužeto eigos arba išpuola atsitiktinai keliaujant iš vieno žemėlapio taško į kitą. Visa kita – kaip ir aišku. Aišku, be veikėjų klasių kovos baigtis atitinkamai nulems ir tam tikrų veikėjų specializacijos, kurios bus, tarkim, Lorenos kova abejose rankose laikomais ginklais. Šiuo atveju žaidėjo pasirinkto veikėjo specializacija, nepriklausomai nuo išvystytos klasės, visuomet bus gydomoji magija.
Kartais, žaisdamas tokius žaidimus kaip „Loren The Amazon Princess“, aš vis nepriprantu, kad juose veikėjai didžiąją laiko dalį pratyli, o žaidėjas turi nuolat skaityt iš ekrano ir maigyti pirmąjį pelės mygtuką. Tiesą sakant, tokio stiliaus žaidimai kur kas patogiau žaidžiami su 3DS ar „PS Vita“, bet „Loren The Amazon Princess“ atveju, vis tik, drąsiai galima daryti išimtį. Nes, kai pagalvoji, prie nuolatinės teksto apkrovos ilgainiui priprantama. Pripranta ir akys. O iš kitos pusės tylą maloniai drumsčia kažkaip tikrai neerzinantis ir net atpalaiduojantis garso takelis, kuris, tuo pačiu, sukuria vis kitokias nuotaikas bei prisiderina prie konkrečios atmosferos. Kudos kūrėjams už tai. Aš net užgrojus kai kurioms muzikinėms temoms susimažinu žaidimo langą ir klausausi dirbdamas darbus. Patariu išbandyti.
Vizualiai tai nėra pati patraukliausia ar gyviausia vizualinė novelė iš visų pastaruoju metu matytų (net pirmosios „Pheonix Wright“ dalys ant DS atrodo gyvybingiau), bet veikėjų modeliai čia tikrai patrauklūs ir (atmetus kelis labai jau specifinius) gana gerai įsimenantys. Taip pat smagu stebėti bei atsekti tam tikras sąsajas tarp veikėjų išorės ir charakterio ar stebėti kaip jie keičiasi, o tuo pačiu atsiskleidžia žaidėjui kaip vienokie ar kitokie personažai. Visa tai ypač smagu stebėti stovyklavietėse, kurias žaidėjo sprendimų veikėjai susikurs pakeliui iš vieno taško į kitą, pasaulio žemėlapyje (kas, tuo pačiu, pernelyg primena pirmąjį „Dragon Age“, nes čia vyks ir visi asmeninių santykių tarp žaidėjo personažo ir kitų veikėjų plėtojimai). Deja, tuo pat metu gėrėtis ir itin egzotiškais kai kurių veikėjų pateikimais, ir aplinkomis niekaip neišeina, nes aplinkos, paprasčiausiai, blankios, o kartais net pernelyg šabloniškos.
Prieš visiškai apsisprendžiant dėl žaidimo įsigijimo, verta kiek pamąstyti apie kainą. Jeigu vizualinė novelė Tau – negirdėtas ir nebandytas žanras, pirkti „Loren The Amazon Princess“ be nuolaidos – kiek rizikinga, tačiau jei šis žanras pažįstamas ir esminiai žaidimo faktai patrauklūs – šis žaidimas rekomenduotinas ir be nuolaidos, nes tiek savo trukme, tiek istorija ar įdomiausiais sprendimais jis tikrai praturtins ar bent praskaidrins žaidimams paskirtą laisvalaikį. Ypač patogu su arbata, prieš miegą, kai tingisi veikti ką nors daugiau nei spaudyti pirmąjį pelės klavišą.
