Nepaisant trūkumų, „Sid Meier’s Pirates!“ yra labai smagus ir staigiai „pagaunamas“ žaidimas. Galima žaisti be jokių apribojimų, kuriuos sutinkame daugelyje šiandieninių žaidimų. Gaila, kad nėra „multiplayer“ palaikymo, ši savybė čia labai tiktų. Kol neatsiras panašaus žaidimo, turinčio „online“ galimybes, Pirates! Tikrai suteiks gerą užtaisą smagumo vienam žaidėjui. Nors jis ir turi klaidų bei jam trūksta iššūkio ir gilumo, kad išlaikytu kai kuriuos žaidėjus, tai smagus žaidimo paprastumo gabalas.

Kieron Giacopazzi, AceGamez

„Sid Meiers Pirates! Live the Life“ yra naujas–senas žaidimas. Naujas, nes pasirodė tik ką, tačiau iš esmės tai yra perdarytas 1997-ųjų metų žaidimas. Tarp šių dviejų žaidimų beveik nėra skirtumų, o ir tie, kurie yra, labiau liečia technologijas nei žaidimo eigą. Taigi koks jausmas šiandien, kvėpuojant tuo romantiškuoju 90-ųjų oru?..

Visi labai gerbiamo pono Sido Mejerio žaidimai tarpusavyje turi mažų mažiausiai vieną bendrą bruožą. Tas bruožas — alkis. Alkis visų mūsų laikui. Nesvarbu, kas parašyta ant žaidimo dėžutės po stebuklinguoju „Sid Meier‘s“, nes visais atvejais tai reiškia, kad mažų mažiausiai vieną savaitę mūsų dienotvarkėj nebebus laisvų vakarų. Juos negailestingai surys Sido Mejerio kūrinys ir prašys dar. Piratai šioje vietoje ne išimtis, tai rajus žaidimas, tačiau ar nebuvo suklysta tiesiog perdarant jį taip, kad jis atitiktų šiuolaikinių technologijų reikalavimus?

Ne civilizacija

„Pirates!“ — tai visų pirma ne „Civilizacija“ ir ne „Diablo“, ir ne „Xcom“. Kodėl aš apie tai? Nagi todėl, kad visi šie žaidimai pasirodė panašiu laikotarpiu ir buvo žvėriškai populiarūs. Bet kuris iš šių žaidimų tinkamai „įvilktas“ į šiuolaikinių technologijų rūbus kaip mat įsiveržtų į topus (jei tik nebūtų kišami nagai prie jų žaidimo eigos). „Pirates!“, savo ruožtu, šiandien atrodo kiek blyškokai… Ypač dėl to, kad turi daug visaverčių konkurentų, ko apie save nepasakytų kokia nors „Civilizacija“. O ir šiuolaikiniai piratais norintys būti žaidėjai, mano galva, turėtų norėti daugiau, nei siūlo žaidimas.

Šeimos reikaliukai

O viskas prasidėjo, kai mes dar buvome vaikai… Em… Piktas markizas (ne Karabasas), kuriam mūsų tėvas skolingas pinigų, įsiveržia į mūsų namus ir sugadina vakarienę. Maža to, jis sučiumpa visus mūsų šeimos narius (įskaitant dėdes ir tetas) ir „išbogina“ juos toli už jūrų marių, vandenynų. Mūsų valdomas berniukas išvengia piktos lemties, ir duoda sau priesaiką surasti ir išgelbėti savo šeimynykščius bei atkeršyti piktajam markizui.

Tačiau ne viskas iš karto. Praeina net dešimtmetis, kol mūsų berniukas paauga ir atvyksta į smuklę, kur jo jau laukia iki ausų išsišiepę verbuotojai. Va, dabar ir prasideda žaidimas.

Teisė rinktis

Žaidimo pradžioje mums suteikiama teisė rinktis šalį, po kurios vėliava ir plaukios mūsų laivelis. Smuklėje sutiksite keturis veikėjus, norinčius jus užverbuoti į savo laivą. Ilgai sukau galvą, kurią valstybę pasirinkti (jų yra keturios: Anglija, Prancūzija, Olandija ir Ispanija), tačiau pažaidęs vos penkias minutes, supratau, kad galima rinktis bet kurią, nes žaidimo eigai tai neturi beveik jokios įtakos. Jums patariu rinktis pagal veidą — kuris mielesnis, tam ir tarnaukite.

Esmė tame, kad tik atvykę į naująjį pasaulį, galėsite be didesnio vargo susibičiuliauti su visomis ten įsikūrusiomis valstybėmis, taip pat ir laivo bures bei vėliavas pasikeisite kada norėsite į kokias norėsite. Jei vis tik norite draugauti su galingiausiais, rinkitės Ispaniją, tuo metu jai nebuvo lygių… Na, bent jau iki mūsų pasirodymo… Visi kiti pasirinkimai (sudėtingumo lygis, žaidimo laikotarpis, profesija ir t.t.) pradžioje užrakinti, bet atsirakina jie ganėtinai greitai.

Taigi pasirenkam šalį ir sėdam į laivą, plaukiantį amerikietiškos svajonės link (na, tuo metu šis posakis dar nebuvo vartojamas, bet vis tik). Kad ir kaip būtų keista, mūsų laivo kapitono būta ypatingo niekšo, engusio visą įgulą, tad pusiaukelėje įgula ima maištauti ir… išrenka mus naujuoju laivo kapitonu. Štai taip, pradėję savo nuotykius niekingoje valtelėje, mes rengiamės tapti žinomiausiu, labiausiai gerbiamu, laimingiausiu, labiausiai trokštamu ir turtingiausiu žmogumi visuose Karibuose.

Darbas (kaip ir randai) piratą puošia

Atvykę į Karibus, negalime sėdėti sudėję rankų, privalome iš karto kibti į darbą. Svarbu iškart perprasti strateginį žaidimo elementą ir juo pasinaudoti. Peržiūrėti kariaujančių valstybių sąrašus ir pasirinkti… Ne ne, ne pusę, už kurią kariausime, o pusę, prieš kurią kariausime. Norint lipti karjeros laiptais, reikia stengtis pasirinkti šalį, kuri turi daugiausiai priešų, nes tik taip mes, nuskandinę vieną laivą, įsigysime bent porą draugų.

Taigi imamės agresyvių laivų skandinimo ir plėšimo darbų. Sunaikinę keletą vienos šalies laivų, apsilankome jos priešų miestuose ir esame paaukštinami pareigose, suviliojam valdovų dukras, apsilankome smuklėse, išparduodam grobį, nusiperkam maisto, pasisamdom naujų įgulos narių, suremontuojam laivą ir atgal į jūrą. Aišku, galima bandyti stebėti ekonominę situaciją ir tąsyti 20 tonų cukrinių runkelių po visus Karibus, ieškant to miesto, kuris mokės dviem auksiniais daugiau nei kiti, tačiau toks žaidimo principas čia nepasiteisins.

Protingiausia — atvykus į turtingą ar labai turtingą miestą, „stumti“ viską, kas guli triumuose, ir nesiblaškant plėšikauti toliau. Politinę situaciją, kaip tik atvirkščiai, stebėti privalu. Jei skandinam ispanų laivus, kurie kaip tik kariauja su prancūzais ir anglais, privalome pasirūpinti, kad angliška barka, gabenanti taikos sutartį, nepasiektų Ispanijos miesto, ir pelningas (mums) karas tęstųsi kuo ilgiau. Ir atvirkščiai, jei Olandija nuspręstų pasiųsti ispanams laivą su ultimatumu, reiškiančiu karo pradžią, pasistenkite jį palydėti iki Ispanijos krantų… kad gyventi būtų lengviau.

Kopimas karjeros laiptais kels jūsų „Fame“ rodiklį, kuris yra itin svarbus baigiant žaidimą. Taigi „draugais“ neužsibūkite per ilgai, pasiekę aukščiausią karjeros laipsnį vienoje šalyje, be žodžių imkite skandinti jų laivus, kad kiltų jūsų laipsnis kitoje. Jei kokios nors šalies vadovai atsisakys jus priimti, susiraskite Jėzuitų misiją, kuri parašys laišką pasirinkto miesto valdytojui, ir jūsų nuodėmės bus atleistos. Žodžiu, manipuliavimas politine situacija šiame žaidime yra itin paprastas ir netgi vaikiškas, taigi teoriškai žaidime mums nekyla jokių grėsmių. O tai ir skaudina labiausiai. Žaidžiant piratus, pralaimėti faktiškai neįmanoma, žaidimas stokoja iššūkio ir sudėtingumo. Tad kas gi mane privertė prie jo praleisti ištisas 50 valandų?

Sėdėjau pats…

Abejoju, ar imsiuosi žaisti Piratus antrą kartą, tačiau pirmą kartą sužaidžiau tikrai sąžiningai. Atlikau visas pagrindines ir aibę šalutinių misijų: nubaudžiau niekšą markizą, išlaisvinau visą giminę, suradau prarastus indėnų miestus, vedžiau gražiausią Karibų moterį (visos kitos regiono valdytojų dukteris nuolankiai užėmė meilužių vietas), „nugesinau“ visus regiono piratus, surinkau kone 100 000 auksinių (asmeninėje sąskaitoje!) ir daug hektarų žemės, visose valstybėse gavau titulus, iškasiau visus lobius, užėmiau ir apiplėšiau galybę miestų. Žodžiu, dirbau išsijuosęs.

Antra vertus, tai tikrai nebuvo taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti… Pabaigoje, sakyčiau, net buvo ganėtinai nuobodu, nes niekas visuose Karibuose taip ir nesuskubo pasipriešinti mano savivalei.

„Koją“ žaidimo eigai pakiša ir „skylės“, leidžiančios sukčiauti, tuo pat metu žaidžiant visiškai sąžiningai. Tokių „skylių“ žaidime daug daugiau nei norėtųsi, tačiau jų nevardinsiu… Jei jų nerasite, žaidimas gali būti įdomesnis…

Pakelt bures

Žaidime gausu skirtingų laivų ir patobulinimų jiems, tačiau, antra vertus, kaip ir viso kitko, šių dalykų žaidime trūksta. Siektina vertybė — tai kovinė fregata. Greitas, manevringas, nuo vėjo krypties kone nepriklausantis laivas, galintis gabenti iki 300 jūrininkų, 40 patrankų ir 80 tonų krovinio. Visa kita. Hm… Skonio reikalas. Uostuose siūlomi patobulinimai ganėtinai paprasti, atliekantys vieną ar kitą smulkmeną: sutvirtina korpusą, bures, patobulina hamakus, laivo šūvio nuotolį ir t.t.

Vienas svarbesnių patobulinimų yra patrankų pritaikymas grandininiams ir vynuoginiams šaudmenims. Vieni jų skirti būrių naikinimui, kiti — įgulos. Tai ganėtinai svarbu, stabdant milžiniškus, bet prastai ginkluotus prekeivinius laivus. Kam naikinti korpusą ir krovinius, kai galite nulaužti stiebus ir užimti nesiginantį laivą?

Plaukiojimas žaidime ganėtinai primityvus, tam skirti keturi mygtukai: pakelt bures, nuleist bures ir posūkio — kairėn arba dešinėn. Viskas.

Tiesą pasakius, du mygtukai (pakelt ir nuleist bures) iš esmės nereikalingi, nes žaidime paprasčiausiai nėra tikslo nuleidinėt bures. Tiesa, plaukiant prieš vėją, reikia šiek tiek pasukt galvą, norint nustatyti gerą laivo kampą, idant jis plauktų greičiau, tačiau tai nesudėtingas procesas. Kovos vyksta taip pat, kaip ir plaukiojimas, tik laivo valdymą papildo dar keturi mygtukai. Trys iš jų parenka sviedinius, ketvirtas šauna. Kovoti labai lengva. Nebent jūs su prekybiniu ir visiškai nerangiu galeonu užpultumėte naują iki dantų ginkluotą fregatą.

Tiesą pasakius, net ir tokiu atveju jūs turėsite šansų. DI paprasčiausiai nejaučia, kaip jis viliojamas į spąstus, tad privertus jo laivą sekti iš paskos ir išvengus susidūrimų šonais, galima plaukti lengvai pasisukiojant ir paleidžiant salvę bures niokojančių sviedinių tol, kol DI burių nebeturės. Jei tuo momentu jis neiškels baltos vėliavos, pastatykite savo laivą šonu priešo pirmgalio link ir „skabykite“ jo įgula vynuoginiais sviediniais tol, kol įgula išmirs, pasiduos arba jūs ryšitės abordažui…

Sunaikinti nenaudojamą klaviatūros dalį

Abordažas, kaip ir šokis su damomis bei dvikova su jų sužadėtiniais ar nusikaltėlių sulaikymas, vyksta mini žaidimo metu. Kaip ir visas „Pirates!“, mini žaidimai valdomi „Num Pad‘e“ esančių mygtukų pagalba. Tikslas — kuo greičiau suspaudinėt teisingus mygtukus ir taip nudurt oponentą arba sužavėti dailią valdytojo dukrelę. Priklausomai nuo pasirinkto sudėtingumo lygio, šis mygtukų spaudinėjimas bus vis kitoks.

Du lengviausi sudėtingumo lygiai sufleruos jums ką spausti, ir spaudinėti galima bus lėtai. Kylant sudėtingumo lygiui, reikiamą mygtuką teks nuspėti pagal vaizdą ekrane, ir spaudinėti reikės labai greitai. Tiesą pasakius, sudėtingumo lygis tik šioje sferoje ir yra juntamas, mat visa kita beveik nekinta… O gal čia tik man taip pasirodė?

Iš pradžių šie mini žaidimai mane tiesiog sužavėjo, tačiau ilgainiui, nudūrus 115-ą niekšelį ir prašokdinus 56-ą damą, tai atsibodo… Labai labai atsibodo. Maža to, per tiek laiko visas kombinacijas išmokau mintinai, tad sudėtingumo lygis buvo nė motais: sėdi, spaudinėji, žiovauji… Gerai, kad tai buvo žaidimo pabaiga, ir aš jau galėjau pasitraukti…

Dalybos

Ilgainiui jūsų surinktai įgulai atsibos plaukioti, tad teks išdalinti priplėštą gerą ir paleisti juos į krantą. Tokiais atvejais į jūsų asmeninę sąskaitą kris tam tikras procentas nuo visos priplėštos sumos (procentas priklauso nuo sudėtingumo lygio) — likusią sumą „nusineša“ piratai. Tiek pinigai, nubyrėję jūsų sąskaiton, tiek suma, atitekusi vienam piratui, koreguos jūsų „Fame“ rodiklį.

Po dalybų galėsite pasikelti sudėtingumo lygį arba pasitraukti iš žaidimo bei paskaityti, kaip jūsų valdomam personažui sekėsi toliau. Jei žaidimą tęsite, kelis mėnesius praleisite uoste ir galėsite vėl leistis į nuotykius.

Žaidimas geras, bet…

Bet visko (išskyrus misijas) jame per mažai: per žemas sudėtingumo lygis, per mažai suteikiama galimybių iš tiesų pasijusti jūrininku. Per mažai laivų tipų. Per mažai įvairovės. Tiesiog man, kaip žaidėjui, turinčiam daugiau kaip 14 metų patirties, visko per mažai. Vis tik vieną kartą sužaisti piratus tikrai smagu, bet ar verta, kai rinkoje toks platus pasirinkimas…

Išvada

O išvada labai paprasta. Tai būtų tiesiog puikus žaidimas nešiojamam kompiuteriui, tačiau, deja, valdymo sistema šiuo atveju itin nedraugiška, tad aš vis dar lieku ištikimas „Civilizacijai“. Antra vertus, „Piratai“ tikrai sužavės ir galbūt net pavergs jaunesnius žaidėjus. Taip, ko gero, vaikams tai išties geras pasirinkimas — nuotaikingas, spalvingas, ne žiaurus ir pamokantis žaidimas.

Pirmas įspūdis 9,5

O taip… Juk tai Sid Meier.

Įdomumas 8,0

Savaitę įdomu, tačiau po to grįžti nebesinori. O juk Sido Mejerio žaidimai TURI BÛTI žaidžiami metų metus.

Grafika 9,2

Ganėtinai paprastas ir dailus žaidimas.

Garsas 9,4

Kokybiškas įgarsinimas, puikiai parinkta ir į žaidimą įpinta muzika.

Valdymas 6,8

Primityvus, vietomis erzinantis, netinka nešiojamam kompiuteriui.

Išvada 7,2

Geras žaidimas, norint ramiai praleisti laiką kažkur Karibuose. Tiesiog tobulas žaidimas vaikams. Ir pernelyg paprastas bei nuobodus žaidimas, kad galėtų puoštis užrašu Sid Meier‘s.

NPC