Apžvalga iš žurnalo PC Gamer 2009/12. Teksto autorius: JcDent

Paskelbus fantasy karalystės simuliatorių Majesty 2, aš, natūraliai, tikėjausi valstiečių priespaudos ir elfų viešnamių. Tikriausiai man pirma derėjo pasidomėti, kas per vienas buvo pirmasis Majesty (ten lyg ir elfai kurdavo kazino, šokdavo smuklėse).

Praėjus 500 metų nuo pirmojo žaidimo įvykių, Ardanija buvo saugi, suvienyta karalystė. Naujausias karalius pabijojo nepateksiąs istorijon, todėl jis iškvietė galingą demoną, o šis ėmė ir užmušė monarchą. Ardanija paniro į chaosą. Tuo metu vienas burtininkas (jis kažkodėl nepatarė karaliui nekviesti demonų) surado Tave, paskutinį sosto įpėdinį. Laikas pasistatyti pilį ir užmušti kelias žiurkes!

Vienas įdomiausių dalykų žaidime yra tas, kad nė vieno žmogelio nevaldai tiesiogiai. Paprasčiausiai statai pastatus ir leidi (brangius) burtus. Už surinktus mokesčius gali atlikti visus įprastus RTS veiksmus ir valdyti herojus. Mat jie, nors ir Tavo sukurti, Tavęs neklausys ir reaguos tik į vėliavas su didele suma pinigų. Toks pagreitinto kapitalizmo žaidimas: kiekvienas naujas to paties tipo pastatas kainuoja daugiau, burtai — už pinigus, herojai net savo gūžtos gali negint, jei nėra atlygio (ypač jei jie aukšto lygio ir nėra didelio atlygio). Pinigų irgi nėra lengva gaut, nes juos renka mokesčių rinkėjai, kuriuos gali kokia žiurkė užmušt. Be to, kadangi valstiečiai savo namus renčia chaotiškai, dažnai atsiduria už gynybinio perimetro, o ten, na, žiurkės, minotaurai, drakonai…

Visokie padarai atsiranda iš būtybių gūžtų. Jas, laimei, galima sunaikinti, bet tada išsiveržia dar vienas ar du padarai (labai negerai, jei tai kokia meškažmogių gūžta). Bėda ta, jog, norėdami padidinti sudėtingumą, kūrėjai padarė taip, kad padarai ateitų iš už žemėlapio ribų. Pusė bėdos, jei tai tik vilkas. Tikras galvos skausmas, jei drakonas ar ugnies elementas. Prieš aukšto lygio padarus nepadės beveik niekas, išskyrus herojus.

A, herojai. Jųyra 13 rūšių. Pačioje pradžioje (ne kampanijos, o aukšto lygio misijų) galima kurti penkių rūšių gildijas. Kariai (kaip ir universalūs, vadinasi, nenaudingi žemo lygio), vagys (nelabai naudingi, tik greitai sukaupia kapitalą), reindžeriai (nepamainomi kovojant su gamtos padarais, pvz., žiurkėmis), dvasininkės (gydo savus, žudo numirėlius) ir burtininkai (žemo lygio iškart krenta negyvi). Jie perka įrangą, kelia lygį, vykdo užduotis (ne visada noriai)… Mėgstamiausiąjį lygio gale gali paskirti lordu. Jį, su visa manta, galėsi (už didelę sumą) išsikviesti kitoje misijoje.

Nors ir išliko humoras, kuriuo žavėjo Majesty, šis žaidimas yra apkarpyta trimatė jo versija, neturinti daugelio pirmosios dalies galimybių (ir elfų striptizo). Pradžioje gal ir smagu, bet kuo toliau, tuo karo ekonomika labiau vargina.