Iš žurnalo VA PlayStation 2005/09. Autorius: Žygis

* Esate proto bokštas?

* Randate priekaištų žaidimams dėl jų bukumo ir tuščio blizgesio?

* Nemėgstate greitai maigyti mygtukų?

* Domitės fantastine literatūra?

* Pripažįstate šachmatus kaip įdomų stalo žaidimą?

Jei pritartumėte bent vienam iš teiginių, iš karto Rebelstar turėtų atsirasti jums rekomenduojamų žaidimų sąraše. Jei pritariate trim teiginiams ir daugiau, jūs jau neabejotinai turite šį žaidimą ir jį dievinate. Aš ne Nostradamusas. Ne būrėjas ir ne aiškiaregys. Bet jeigu kalbu netiesą, būtinai turėtumėte pasitaisyti ir vadovautis tomis spėlionėmis. Juk jums nuo to tik geriau… ;).

Taktinės strategijos žanras nėra svetimas GBA žaidėjams. Jis net labai populiarus ir kiekvienas naujas kūrinys būna sutinkamas išskėstomis rankomis. O ir kokybiškų žaidimų trūkumu nederėtų skųstis, nes vien jau tokie pavadinimai, kaip mūsų žurnale anksčiau jau aprašytas Fire Emblem ar visų nekantriai lauktas Final Fantasy Tactics, kalba patys už save. O kadangi prašnekom apie pavadinimus, tai prie Rebelstar: Tactical Command savo prakaitą liejo ta pati kompanija, kuri sukūrė legendinį X–Com asmeniniams kompiuteriams. Tuo tarpu Rebelstar pavadinimas iki šiol nėra niekur nuskambėjęs — tai visiškai šviežias projektas, kurtas GBA konsolei. Dėl to galima tik pasidžiaugti, nes kaip dažniausiai ir būna, toks koncentruotas darbas su viena versija atneša kur kas kokybiškesnį produktą.

Scenarijus pagal savo koncepciją yra išties panašus į X–Com — istorija vėl plėtosis tarpgalaktiniais mastais, o žmonių rasė konfliktuos su ateiviais iš kitų planetų. Bet tai toli gražu nėra blogai, tai savotiška kūrėjų vizitinė kortelė, kertė, kurioje jie specializuojasi ir tai jiems puikiai pavyksta. Ir kad neliktų abejonių — tai tikrai nėra niekieno kopija. Nors siužetas nėra pribloškiančiai originalus, jis puikiai atlieka savo paskirtį ir sugeba žaidėją sudominti savo nostalgišku dvelksmu.

2117–ieji metai. Jau praėjo visas septyniasdešimtmetis, kaip žmonės kenčia ateivių Arelianų priespaudą. Šie iš pat pradžių lyg ir atnešė taiką bei ramybę į karų nusiaubtą bei ekonomiškai nustekentą planetą. Bet vėliau, pasitelkę į pagalbą reptilijų ateivių rasę Zornus, atlikusius smogikų vaidmenį, Arelianai pavergė visą žmoniją. Kūdikiams iš karto po gimimo įstatoma mikroschema, kuri, sulaukus trisdešimties, besąlygiškai priverčia paklusti ateiviams. Jūs atstovausite sukilėliams. Pagrindinio vaidmens istorijoje imasi perspektyvus jaunuolis Jorelis, jiems ir ėmęs vadovauti. Greitai kyla jo rangas, jis įgauna žmonių pasitikėjimą. Surinkę armiją, jūs galėsite mesti Arelianams iššūkį ir stoti į kovą dėl planetos likimo.

Žaidimo procesas praktiškai tradicinis, tik su savais niuansais. Taktinės strategijos gerbėjams nebus sunku priprasti prie „geimplėjaus“. Ëjimas po ėjimo judėsite pakaitomis su savo priešininku. Prieš kiekvieną ėjimą gausite tam tikrą veiksmo taškų sumą. Juos leisite visiems atliekamiems veiksmams: judėjimui, atakoms, ginklų užtaisymui ar bet kurių turimų daiktų, galių panaudojimui — iki pačių mažiausių smulkmenų, pavyzdžiui, apsisukimas vietoje. Čia jau ir atsiveria taktinė žaidimo įvairovė, nes privalėsite gerai apskaičiuoti ir kuo naudingiau išleisti taip reikalingus taškus. „Niekai“, — numosite ranka. Juk praktiškai identiškomis taisyklėmis gali pasigirti beveik kiekvienas taktinės strategijos žaidimas. „Niekai“, — atsakyčiau lygiai taip pat, nes taškai čia imami už kiekvieną krustelėjimą, todėl viską apgalvoti bus daug sudėtingiau. Net galėsite palikti dalį taškų, kad jūsiškis karys pultų priešininko ėjimo metu, jei šis išlįstų priešais jus. Bet pats įdomumas prasideda tuomet, kai suprantate, jog kiekvienas jūsų ir priešo veikėjas turi ribotą regos lauką. Taigi nematysite visų figūrų lyg visažinis koks. Teks elgtis atsargiau, bet kada galėsite tikėtis nelaukto puolimo iš už medžio ar nugaros. Lygiai taip pat pergudrauti galėsite ir priešą, nes jam kūrėjai sudarė tokias pačias sąlygas. Regos lauko sistemos dėka kovos vietoje atsiranda daugybė vietų, kur galite ieškotis priedangos.

Jūsų kovotojai naudosis žemiškais ginklais: šautuvais, peiliais, granatomis ir pan. Nors tokie ginklai ir nekelia asociacijų su RPG žanru, tačiau, kaip dabar yra itin populiaru, šio žanro detalių žaidime neabejotinai aptiksite. Jūsų veikėjai tobulės — kaups patirties taškus, už kuriuos galėsite gerinti norimas jų savybes.

Misijos įdomios ir išradingos, o svarbiausia (su šia kliūtimi dažniausiai susiduria taktinės strategijos žanro atstovai) — nemonotoniškos. Ne visuomet teks paprasčiausiai sudoroti priešą. Prireiks ir nuo jo sėkmingai pabėgti ar atvirkščiai — netikėtai užpulti.

Be itin intriguojančios vieno žaidėjo kampanijos, galėsite sužaisti ir skirmish (atsitiktinių žemėlapių) režimą ar pasigalynėti su draugu, besikeičiant konsole čia pirmyn, čia atgal.

Iš tikro vienintelis dalykas, kuris užkliūna, tačiau kurio ir nesinori sureikšminti (būtent dėl tos priežasties nukėliau jį į patį galą), tai žaidimo grafika bei garsinis apipavidalinimas. Grafika, nors ir mielai primena animacinį filmą, visgi atsilieka nuo kitų kūrinių. Tuo tarpu melodijos nesuteiks jums jokio estetinio malonumo, o garsus galima netgi tragiškais pavadinti. Galbūt taip kūrėjai stengėsi nenukreipti jūsų dėmesio į nesvarbius dalykus, nes kovoms išties reikia susikoncentruoti. Gudručiai :). Geriausia ir būtų įtikėti šia teorija, nes visa kita sukurta kruopščiai, o žaidėjams siūlomas nostalgija bei naujovėmis dvelkiantis kūrinys, kurį sau galite taikyti pagal recenzijos viršuje pateiktą asmenybės testą ;).

Išvada: Apgaulingai animacinį filmą primenantis žaidimas, skirtas toli gražu ne vaikams. Ne dėl nepriimtino turinio, o dėl intelektualaus „geimplėjaus“. Protingiesiems metas vėl priversti savo smegenines kunkuliuoti!