Apžvalga iš žurnalo PC Gamer 2009/11. Teksto autorius: Kyo
Pagaliau kažkas atsistojo, apsiėmė ir padarė tikrai gerą ir kokybišką žaidimą apie Betmeną. Seniai jau laikas! Tik bėda, kad iki šiol niekas niekaip negalėjo suprasti, ko norima iš kūrėjų, kurie apsiima kurti žaidimą apie žmogų–šikšnosparnį. Vieni galvojo, jog tai turėtų būti žaidimas vaikams, kiti — kad jis turėtų būti glaudžiai susijęs su animaciniu filmu. Visi jie klydo, nes Betmenas tai ne žmogus–voras, apie kurį galima kurti ir rimtus žaidimus, ir cel–shaded grafikos, ir visi jie tiks. Vis dėlto tai Betmenas, ir džiugu, kad Christopheris Nolanas kartą ir visiems laikams savo filmais parodė, koks turėjo būti šis personažas nuo pat jo sumanymo pradžios iki dabar. Labai džiaugiuosi, jog ir žaidimų rinkoje kažkas pagaliau tai suprato…
Iki šiol vienintelis žaidimas apie šikšnosparnį, kuris man visai patiko, buvo Batman: Vengeance, 2002 metais išleistas UbiSoft. Ir šiaip ši kompanija, kiek prisimenu, visad buvo atsakinga už Betmeną, todėl truputį nustebau, kai pamačiau, kad Arkham Asylum kūrė visiškai kiti žmonės. Žinoma, buvo neblogų žaidimų apie šį herojų Sega laikais, bet tada reikalavimai žaidimams buvo itin maži. Veiksmas matomas iš šono, todėl svarbiausia, kad žaidimas būtų be klaidų ir teiktų kažkokį malonumą. Na, o šis, naujas žaidimas apie Betmeną sugeba ne tik teikti malonumą, bet ir sukuria įtikinamą ir artimą pirmiesiems komiksams atmosferą. Tamsus, rimtas ir kaip niekad kokybiškas.
Ar klounai bijo šikšnosparnių?
Žaidimo siužeto pagrindas — Betmeno ir garsiausio jo priešo Džokerio kova, kuri daugeliui užtruks ne mažiau kaip aštuonias valandas. Viskas prasideda nuo žaidimo varikliu sukurto įvadinio klipo, kuriame šikšnosparnis veža klouną į Arkhamo prieglaudą. Verta pažymėti, kad ši skylė yra ypatingai priešiška vieta Betmenui, mat kiekvienas individas, išskyrus, aišku, prižiūrėtojus, yra nusistatęs prieš jį.
Džokeris tuo pasinaudoja, nes vos atsidūręs, kaip jis pats sako, namie, akimirksniu atsikrato apsaugininkų ir pasprunka, priversdamas Betmeną leistis paskui. Ir Betmenas leidžiasi, taip įkliūdamas į kruopščiai Džokerio paruoštus spąstus. O kol prieš savo valią įkalintas šikšnosparnis blaškosi po prieglaudą, klounas rengiasi įgyvendinti dar vieną savo planą, kuris padėtų jam pralobti ir iškrėsti Gotamo miestui didelį pokštą. Taigi pagrindinė Betmeno užduotis šiame žaidime yra įrodyti juokdariui, kad juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis.
Pernelyg skurdi įvairovė
Šiek tiek nustebau, kad prasibastęs po Arkhamo prieglaudą daugiau nei 10 valandų gavau dalyvauti TIK trijose kovose su bosais. Turiu omenyje, trijose skirtingose kovose. Tokio sprendimo priežastys man neaiškios, nes neigiamų veikėjų Gotame knibždėte knibžda, tik plėtok. Tačiau kūrėjai, matyt, yra minimalistai, nes ir pačių veikėjų čia nėra labai daug. (O juk turėtų būti, ar ne? Jeigu esi nusikaltėlis ir gyveni Gotame, tai visi keliai veda į Arkhamą.) Bet ir tie, kuriuos kūrėjai vis dėlto nusprendė įtraukti į žaidimą, tikrai nėra geriausias pasirinkimas. Iš visų pasirodžiusiųjų man labiausiai patiko Nuodingoji Gebenė (Poison Ivy), Baidyklė (Scarecrow) ir pats Džokeris (Joker).
Taip pat patiko Mįslius (Riddler), kuris visą žaidimą kontaktuos su Betmenu ir bandys visaip išmušti jį iš vėžių. Mįslius, dar žinomas kaip Edvardas Nigma, Arkhamo teritorijoje išdėliojo daugybę mįslių, klaustukų ir kliūčių. Kad surastum ir įmintum jas visas, reikės įveikti beveik visą žaidimą, nes Betmenas tik po truputį gaus visus savo klasikinius daiktus bei jų patobulinimus. Bet galutinis rezultatas tikrai neatperka visų pastangų ir laiko gaišimo renkant E. Nigmos mįsles, tad likau išties nusivylęs. Susidaro toks įspūdis, kad kūrėjai net nesitikėjo, jog žaidėjas pasirodys toks sumanus ir viską surinks, todėl paskubomis sumetė bet ką ir taip paliko. Žinoma, nesiruošiu išduoti to, kas laukia viską surinkus, tik įspėju, jog nieko ypatingo nesitikėtum, nes paskui teks nusivilti.
Organiška kova
Labai stiprus šio žaidimo elementas yra kovos. Kartu širdį glosto faktas, jog kūrėjai tikrai pasistengė, kad asmeniniais kompiuteriais žaisti būtų taip pat lengva ir paprasta, kaip ir konsolėmis. Čia net ne žaidimas, o tikras malonumas! Pamenu, kiekvieno susidūrimo su priešininkais laukdavau nekantraudamas. Tai ir yra pats geriausias kriterijus vaizdo žaidimui apie Betmeną — herojumi būti smagu! Kiekvieną sykį užkluptas priešų atsidursi jų apsuptyje, bet tai sukels viso labo klastingą šypseną veide, nes Betmenas geba šokinėti per priešus, blokuoti, iškart kontratakuoti ir kuriam laikui apsvaiginti juos savo apsiaustu. Kiekvieną kartą atsidūrus apsuptyje Tavęs laukia organiška ir gyva kova, nes kaskart vis kitaip teks sudoroti užpuolikus.
Įdomumo dėlei galiu palyginti sudėtingumo režimus normal ir hard , kurie, kad ir kaip būtų gaila, skiriasi labai jau kukliai. Žaidžiant normaliu režimu, virš priešų prieš jiems Tau smogiant užsižiebs įspėjamasis ženklas, o žaidžiant sudėtingu jo nebebus. Visa kita labai jau panašu. Tiesą sakant, sužaidęs hard režimu netgi nusivyliau, nes kokio rimtesnio iššūkio taip ir nesulaukiau, bet turbūt to tikėtis ir neverta — kūrėjai stengėsi žaidimą padaryti kuo interaktyvesnį ir kaip galima panašesnį į kino filmą. Jiems tai pavyko.
Žemyn galva
Žaidžiant kartais reikės slapstytis nuo tam tikrose vietose patruliuojančių ginkluotų kareivių. Tiksliau, ne slapstytis, o besislapstant tyliai išgalabyti visus taip, kad niekas Tavęs nepastebėtų. Tikslui pasiekti dažnai teks kabėti žemyn galva besilaikant už akmeninių chimerų. O kabant žemyn galva bus lengva pastebėti kokį po Tavim patruliuojantį kvailį. Jį labai paprastai prisitrauki ir pakabini už virvės. Tada staigiai persimetęs prie kitos chimeros palauki, kol kiti kareiviai subėgs į vieną krūvą, ir neutralizuoji kokį nors atsilikusį. Paskiau lauki, kol visi perbėgs prie naujos aukos… Taip ganyti persigandusius kareivius yra labai smagu — primena filmus apie Betmeną. Galima pačiam pajusti jų dvasią.
Žaidime yra ir detektyvo vaizdas, todėl bus galima net kiaurai sienas matyti patruliuojančius priešus, beveik visas slaptavietes ir t. t. Akivaizdu, kad taip žaisti lengviau, todėl daugelis visą žaidimą ir žais įsijungę mėlyną detektyvo vaizdą. Galima sakyti, kūrėjai patys palengvino savo žaidimą…
Žaisliukai
Kaip Bondas nebūtų Bondas be savo kiekviename filme arba žaidime atsinaujinančių slaptojo agento įrankių, taip Betmenas nebūtų savimi be tradicinių savo žaisliukų. Žinoma, čia yra keletas skirtingų „betmerangų“ (yra tokia „betmenimo“ taisyklė: pasirenki žodį, kurį nori pritaikyti Betmenui ir pridedi pradžią „bet“), įvairūs šaunamieji lynai (beje, Betmenas, įpuolęs į prarają, visuomet galės iššauti savo lyną ir išsigelbėti, tereikės laiku nuspausti reikiamą klavišą) bei labai pravarti sprogstamoji medžiaga. Išties gerai, kad visus Betmeno žaisliukus kūrėjai įtraukia į žaidimą labai dėsningai, todėl kai tik ima darytis nuobodu, atsiranda kažkas naujo, o kartu su naujove ir akstinas ją išbandyti. Dėl to ilgainiui įsivyrauja deramas žaidimo balansas.
Atmosfera
Be jokios abejonės, tai — atmosferinis žaidimas, o veiksmas vyksta vien tik Arkhamo prieglaudoje ir jos teritorijoje. Žaisdamas dažnai prisimindavau BioShock. Ir dabar manau, kad žaidimai yra kažkuo panašūs. Tikriausiai tą įspūdį ir sukelia abiejų projektų atmosfera. Grafinis apipavidalinimas žaidime apie Betmeną taip pat labai aukštos prabos, bet ilgainiui beklaidžiojant po visą prieglaudos salą ima atrodyti, kad didžioji dalis aplinkos bejėgiškai kartojasi ar bent jau nepakankamai skiriasi. Veikėjų modeliai taip pat sukurti pavyzdingai ir puikiai dera su aplinka. Tiesa, dėl įgarsinimo (kad ir kaip jį liaupsina užsienyje) man nekilo tokių teigiamų emocijų. Nežinau kodėl. Kol žaidžiau ir klausiau, buvo gerai, o kai įveikiau, taip ir pamiršau. Nesinori burbėti, bet kai pagalvoji, tokių mastų žaidimai turėtų palikti geresnį įspūdį.
Neapibendrinamas
Nors žaidimas ir palieka nepriekaištingumo įspūdį, įveikus jį burnoje visgi lieka kiek kartokas skonis. Nesakau, kad žaidimą reikėtų šlifuoti ar gerinti, jį tiesiog reikėtų šiek tiek pakeisti, nes dabar, nors tai ir yra geriausias žaidimas apie Betmeną, jis toli gražu nėra geriausias žaidimas, palyginus su kitais. Kita vertus, tikrai sunku mėginti tiesiog taip apibendrinti — kiekvienas mato viską skirtingai, todėl tik nuo žmogaus ir tik nuo jo prioritetų priklausys, ar jam patiks Arkham Asylum.
