Akivaizdu, kad pasirodžius žaidimų kompiuteriui „PlayStation 4“, jo pirmtakas PS3 pradėjo skaičiuoti paskutinius savo gyvavimo metus. Tačiau paskutiniu metu susidaro įspūdis, kad nemaža dalis gali susigundyti nusipirkti būtent PS3 – tiek daug jam vis dar išleidžiama puikių žaidimų. Ir kalba eina ne apie vieną ar kelis žanrus – nauji geri PS3 žaidimai išeina beveik visiems žanrams. Naujausias to įrodymas – keisto pavadinimo „Under Night In-Birth Exe:Late“. Bet šį pavadinimą tikrai verta įsiminti ir pasakyti kitiems, nes tai – kuo tikriausias, puikus, subalansuotas 2D muštynių žaidimas, tinkantis tiek užkietėjusiems šio žanro fanams, tiek visiškai žaliems ir dar nepatyrusiems žaidėjams. O tokie žaidimai ant kelio tikrai nesimėto.

Kūrėjai „French-Bread“ dar 2012, sukūrė žaidimą „Under Night In-Birth“, skirtą arkadoms. Šis žaidimas netruko tapti tikru hitu, nes turėjo viską, ką turėtų turėti save gerbiantis 2D muštynių žaidimas bei buvo geriausiomis prasmėmis panašus į „King of Fighters“, „BlazBlue“ ar „Guilty Gear“ serijų žaidimus. Nepaisant to, kūrėjai per patį 2D muštynių renesansą PS3 bei kitose šios kartos konsolėse per daug nesireiškė – po savo ankstyvų pirmųjų bandymų (taip pat su be galo keistais žaidimų pavadinimais), „French-Bread“ nebesireiškė. Iki dabar. Ir tai yra tikrų tikriausia šventė, nes tokio gero žaidimo ne visada sulauksi net iš tokių savo srities specialistų kaip „Arc System Works“.

Pati centrinė „Under Night In-Birth Exe:Late“ istorija nėra gera ar originali – vėl vyksta kažkoks velnioniškas kelių veikėjų bandymas tapti nemirtingais, o visi kiti veikėjai bando vienaip ar kitaip pastoti jiems kelią (arba nebando, tačiau tą padaro netiesiogiai). Panašiausias žaidimas (lyginant vien pagrindines istorijas) yra „King of the Fighters XIII“, tačiau pastarasis muštynių žaidimas šią paprastą istoriją pateikė kur kas tamsiau bei įdomiau. Tuo metu „Under Night In-Birth Exe:Late“ viskas daug paprasčiau, bet pliusas tas, kad visa pagrindinė istorija nepateikiama tiesiogiai – čia viskas sudurstyta iš skirtingų veikėjų siužetinių linijų, kurias visas įdomu žaisti vien tam, kad susidėliotum pilną žaidimo istorijos vaizdą. Taip pat kiekvienas tiek su atskirų veikėjų, tiek su bendru siužetu susijęs istorijos fragmentas čia pateikiamas greitais tekstiniais intarpais, todėl jei skaitai bei seki – viskas aišku, o jei dialogus prasuki – kažkokį vaizdą vis tiek susidarysi.

Tai, už ką „Under Night In-Birth Exe:Late“ labiausiai norisi girti – žaidimo veikėjai! Išties, šis muštynių žaidimas iš kitų tikrai išsiskiria savo veikėjais. Jų nėra daug (personažų sąrašas optimalus), tačiau visi jie tiek vizualiai, tiek žaidimo proceso atžvilgiu ir tiek pagal savo charakterius bei istorijas kruopščiai išbaigti. Manau, nesumeluočiau pasakydamas, kad tokių veikėjų gali pavydėti įprasti muštynių žaidimai, kuriuose paprastai remiamasi įvairiomis personažų klišėmis, o pačių veikėjų atakos ar veiksmai mažai kuo skiriasi tarpusavyje. Tuo metu „Under Night In-Birth Exe:Late“ labai sąžiningai pažiūrėjo į balansą tarp veikėjų: čia yra po vienodą kiekį greitų, lėtesnių bei subalansuotų veikėjų, o tarp jų atitinkamas pasiskirstymas tarp tų, kurie naudoja toli siekiančias atakas bei tokių, kurie efektyviausiai kovoja priartėję prie pat savo oponento. Dėl tos pačios priežasties žaidžiant norisi išbandyti kiekvieną veikėjų tam, kad pamatytum kaip pasikeis žaidimo procesas valdant naują veikėją. Ir, patikėk, jis tikrai pasikeičia.

Tęsiant prieš tai buvusią pastraipą, galima drąsiai išskirti teiginį, kad tai vienas tų retų muštynių žaidimų, kuriame pačiam žaidėjui kyla noras pereiti pagrindines istorines kovas su kiekvienu veikėju. Paprastai tokio tipo žaidimuose, bent jau man, užtenka valios ir noro pagrindines kovas sužaisti su kokiais 4-5 mėgstamiausiais veikėjais, o daugiau į istorijos režimą nebeužsuku. Tuo metu „Under Night In-Birth Exe:Late“ viskas atvirkščiai – pereini su vienu, o tuomet smalsaudamas pradedi žaisti su kitu ir taip tol, kol su visais veikėjais nugali paskutinį kovotoją ir pamatai visų jų pabaigas. Kas tai lemia? Manau, kad du pagrindiniai dalykai: skirtingos (bet tuo pat metu ir smagios!) kiekvieno veikėjų asmeniniai siužetai istorijos režime bei skirtingi pačių veikėjų tipažai (tiek apipavidalinimo, tiek kovų prasme). Pavyzdžiui, daugelio labai mėgstamas milžinas Waldsteinas, besikaunantis su dvejomis gigantiškomis letenomis yra tiesiog pagunda, kuriai sudėtinga atsispirti. Arba, pavyzdžiui, viena stipriausių kovotojų Hilda, dažnam veikėjui tampanti istorijos režimo bosu – ją žaidėjui leidžiama rinktis nuo pat pradžių ir tam, kad galėtum žaisti su ja, nereikia pereiti istorijos režimo kažkiek tai kartų ar vykdytų dar kokių nors perdėtai sudėtingų uždavinių. Beje, kiekvieno veikėjo istorijos yra taip pat labai unikalios ir kardinaliai skiriasi tarpusavyje. Kūrėjai net atrado būdų, kaip sumaniai į veikėjų sąrašą įterpti kovotoją Eltnum, kuri į žaidimą „Under Night In-Birth Exe:Late“ atėjo iš pirmojo šių kūrėjų muštynių žaidimo „Melty Blood“. Ir apskritai, asmeninėse kiekvieno veikėjų istorijose esama daug sąmojo, šiuolaikiškų užuominų, dailaus sarkazmo. Viso to šiuolaikiškumo pavyzdys, įvilktas į klasikinio 2D muštynių žaidimo rūbą yra viena mėgstamiausių šiame žaidime mano veikėjų Yuzuriha. Na, bet tikiu, kad čia kiekvienas susiras sau patinkančius veikėjus. Tiesa, vyriškos pusės herojai (kai kurie) per daug krypsta į emo pusę, bet į šį dalyką greitai nustoji kreipęs dėmesį (o be to, žaidime daugybė puikių moteriškų personažų + gigantas Waldsteinas, tad skųstis dėl ko nors gana keblu).

Dar vienas dalykas, už ką „Under Night In-Birth Exe:Late“ visi be perstogės giria, yra tiesiog stebėtinai paprastas valdymas bei žaidimo procesas – veikėjai itin paklusnūs žaidėjo komandos, todėl pats žaidimo procesas malonus ir lengvas. Netgi, sakyčiau, labai intuityvus. Pavyzdžiui, jei dar jaučiatės žalias 2D muštynių žanre, „Under Night In-Birth Exe:Late“ yra nepakeičiamas mokytojas. Vos paėmęs pultelį jauti, kad lengvai išmoksti net sudėtingiausių veiksmų, o tie, kas prie šio žanro žaidimų prisėda dažnai, galės leistis į žaidimo gylį tiek, kiek norės: čia yra galybė skirtingų technikų, veiksmų, atakų bei jų atlikimo. Sakyčiau, net dvigubai daugiau nei įprastame 2D muštynių žaidime. Kovoti ar siekti meistriškumo su pasirinktu veikėju čia užtrunka ilgiau, nes egzistuoja ne viena, o kelios skirtingai aktyvuojamos specialios atakos bei bent tuzinas vien tam veikėjui būdingų smūgių. Aš jau nekalbu apie tai, kad Waldsteinas bei, tarkim, Yuzuriha, ar bet kuris kitas greitas personažas, valdosi absoliučiai skirtingai bei, tuo pat metu, leidžia pamatyti visai kitas „Under Night In-Birth Exe:Late“ žaidimo proceso puses. Žodžiu, šio žaidimo kūrėjams pavyko ne tik iškepti įsimintinus, puikiai išbaigtus bei apipavidalintus veikėjus, bet ir sukurti tokią kovos sistemą, į kurią lengva įeiti net žanro naujokams, tačiau kurios taip greitai neišsemtų net ilgamečiai 2D muštynių ekspertai.

Vienintelis „Under Night In-Birth Exe:Late“ trūkumas ir bendrą patirtį su žaidimu kiek apkartinantis aspektas – įvairovės nebuvimas. Daugelis jau įprato, kad be istorijos režimo, be laiko ar taškų iššūkių ir tinklo režimo, šių dienų 2D muštynių žaidimuose apstu įvairios veiklos – daugiafunkcinių galerijų kaip „Mortal Kombat“ serijoje arba įvairių netikėtų iššūkių kaip kad „Street Fighter“ žaidimuose. Būtent dėl šios priežasties „Under Night In-Birth Exe:Late“ atrodo toks kiek per nykus ar perdėm paprastas ir jei ne visi aukščiau išvardinti dalykai, stipriai išryškinantys žaidimą kitų tarpe, apie „Under Night In-Birth Exe:Late“, tikriausiai, niekas nė nežinotų. Taigi, įvairovė būtų nepakenkus – šis aspektas tikrai padeda kitiems muštynių žaidimams išsiskirti minioje, kuomet jų istorija ar veikėjai – nieko ypatingai naujo.

Grafiškai „Under Night In-Birth Exe:Late“ – patrauklus ir puikiai įsipaišo į tas pačias gretas su „BlazBlue“, „Persona 4 Arena“, „Guilty Gear“ ar „King of Fighters“ serijų žaidimais. Gal „Under Night In-Birth Exe:Late“ kiek ir atsilieka nuo kitų šio žanro žaidimų, tačiau savo veikėjų modeliais ir efektais, juosiančiais juos, netgi pranoksta. Ir dar tie, kam tai aktualu, žaisdami žaidimą galės atsidaryti toną koncepcinių piešinių tam skirtoje galerijoje. Tuo metu garsiškai žaidimas – absoliutus orgazmas ausims. Nuo stulbinančio ir kaip muštynių žaidimams neįtikėtinai gero garso takelio iki garsinių efektų – viskas aukštame bei nepriekaištingame lygyje. Tie, kas dažniau žaidžia tokio žanro žaidimus, garsinį skirtumą nuo kitų žaidimų pajaus mikliai.

Pirmas dalykas, kuris šauna į galvą, kuomet iki valiai prisižaidi „Under Night In-Birth Exe:Late“, arba jauti, kad vienam vakarui – pakanka, tai noras sulaukti šio žaidimo tęsinių. Tai dalykas, kurį tokio tipo muštynių žaidimų kūrėjai yra pramokę ir sėkmingai daro, bet „Under Night In-Birth Exe:Late“, panašu, nori būti daugiau nišinis ir labiau vienkartinis projektas, nei kiti žanro atstovai. Jei taip ir bus – liūdėsiu. Gerai žinau, kad liūdės ir daugiau šį žaidimą išmėginusių 2D muštynių žanro gerbėjų, tačiau nepaisant to – „Under Night In-Birth Exe:Late“ jau išleistas visiems žaidimų kompiuteriams „PlayStation 3“, todėl būtų labai neprotinga jį praleisti ar nepasižiūrėti bent jau kelių kovų internete – užsikrėtimas garantuotas.