Išmaniesiems įrenginiams skirtų žaidimų rinka yra, ko gero, ne ką mažesnė ir dinamiškesnė nei konsolinių ir PC žaidimų rinkos. Čia nuolat atsiranda galybė naujų žaidimų, kūrėjai turi stengtis perspjaut ne tik kitus, bet ir save, kad būtent jų žaidimas išsiskirtų iš tos galybės kitų, patrauktų akį ir pasirodytų vertas dėmesio. Vienas tokių žaidimų – „Nishan Shaman“.
Iš tiesų, vos tik aktyvavau žaidimą, ganėtinai nustebau, kadangi žaidimas kilęs iš…Kinijos.

Ką gi bendro turi šamanizmas ir Kinija? O pasirodo, kad tikrai nemažai, kadangi pirmieji šamanų apibūdinimai pritaikyti žmonėms, gyvenusiems dabartinės Kinijos teritorijoje, o pats „Nishan Shaman“ pavadinimas yra ne koks nors žaidimo kūrėjų išgalvotas, bet „tikra“ – kiek ji gali būti tikra – Mandžiūrijos liaudies pasaka apie šamanę, iš mirusių prikėlusią turtingo žemvaldžio sūnų.

Jei jau pagalvojot, kad žaidimas bus daugiau meninis nei techninis – tikrai nesuklydot. Tiesa, nors reakcijos (ar pirštų miklumo) čia tikrai reikės, tai nėra koks nors pirmo asmens simuliatorius. Nerasime nei sudėtingo „interfeiso“, jei kokio įmantraus ekrano tapšojimo, dėl kurių, neretai, išmaniesiems įrenginiams skirti žaidimai tampa didesne kančia nei pramoga.
Iš esmės, visas žaidimo valdymas yra tikrai paprastas: pati šamanė, mums gerai pažįstamo „sidecscrollerio“ principu nuolat judės į priekį, o mums reikės valdyti (mušti) jos nešamą būgną, skleidžiamais garsais atremiant puolančias dvasias. Būgną galima mušti paspaudžiant arba kairį, arba dešinį (arba abu vienu metu) apatinius ekrano kampus, prieš pat puolančiai dvasiai atsitrenkiant į šarvus. Sėkmingai (laiku) sumuštas būgnas dvasią sunaikina, o nespėjus atlikti veiksmo, arba atlikus per anksti, prarandami gyvybės taškai. Ši sistema mums neleidžia paspaudimų „spamminti“ – kiekvieną sumušimą reikia atitaikyti.

Neskubėkit burnoti, nes minėtasis „spaminimas“ tik gadintų visą žaidimo atmosferą. Minėtasis būgnų mušimas yra ne tik techninė dalis. Šamanės keliones metu, lygiuose nuolat groja foninė muzika, o būgnų garsai yra priderinti taip, kad būtų ne kaip pašalinis triukšmas, bet sukurtų harmoniją. Nors pirmieji lygiai yra ganėtinai lėti ir šios ypatybės galime nepastebėti, vėliau žaidimo tempas pastebimai paspartėja, tad ir pats būgnų mušimas suintensyvėja bei pasidaro pastebimesnis. Kita vertus, jei pamiršome įrenginio ausines arba jei ausinių lizdas yra kažkur viduryje, arba apatiniame kampe (žaidimas, bent jau šiuo metu, veikia tik vienoje padėtyje, t.y., apvertus telefoną vaizdas kartu neapsiverčia), jų padėtis ar nebuvimas gali potencialiai sukelti smulkių nepatogumų.

Maloniai nustebino žaidime esančios vizualizacijos, savo ruožtu primenančios Kinijoje vykstančius šventinius paradus. Taip pat verta paminėti, kad žaidimo istorijos pasakojimas vyksta originalo kalba, pateikiant subtitrus. Tai tarsi dar kartą pabrėžia žaidimo kultūrinį unikalumą.

Nors „Nishan Shaman“ šiuo metu vis dar testavimo stadijoje (žaidimą galėjau išbandyti per specialiai tam skirtą „Test Flight“ programelę), nusimato kaip įdomus žaidimas, blogiausiu atveju pasakysiantis, kad šamanai yra ne tik Amerikoje ar kažkur šiaurėje.