„WRC 2 — FIA World Rally Championship“ tapo įprasminimu teorijos, kad nėra blogų žaidimų. Aš asmeniškai šventai tikiu, kad rinkoje yra vos keli vienetai siaubingai blogų, visiškai niekam tikusių žaidimų. Aišku tai tik teorija, pagrįsta elementariu tikėjimu, kad jei žaidimas veikia ir nėra techniškai sulūžęs, visada atsiras ir tie kas jį žaidžia. Aišku grindžiant kiekvieną teoriją, reikalingi ir konkretūs pavyzdžiai, o jų aš neturėjau. Dabar turiu — „WRC 2 — FIA World Rally Championship“. Pilkas, neįsimintinas, techniškai senstelėjęs ralio žaidimas, kuris kaip paaiškėjo dar ir mažai kuo skiriasi nuo pernai metų leidimo. Kitomis aplinkybėmis gautų 5 iš 10. Bet aš rašau beveik 7. Kodėl? Atsakymas paprastas — nesu bandęs pirmos dalies, o antroji, kad ir kokia pilka bebūtų patenkina tuos lūkesčius, kurių nesugebėjo patenkinti net saldainiukas „DiRT 3“.

Iš tikrųjų, kalbant apie ralio žaidimus, kiek vyresnės kartos žaidėjas dabar turėtų jaustis kaip vakuume. Daugelis mūsų, net ir be išskirtinio susižavėjimo pačiu sportu ar lenktynių žaidimais, kažkada besąlygiškai pamėgom CMR serijos žaidimus. Nes jie siūlė daugiau nei šiaip važiavimą trasa, geras ralio žaidimas, kaip ir tikras ralis siūlo neišdildomus įspūdžius, sunkiai įsimenamas trasas, adrenaliną, šalikelių pavojus. Kas domisi pamena kaip po trečiosios dalies ėmė „modernėti“ CMR serija, o iššūkius jai metė „Richard Burns“ ir oficialus „WRC“ žaidimas kurį kūrė „Evolution“. Nepaisant pakilimų ir nuopuolių, tai buvo auksiniai metai šiam subžanrui, bet… Ilgainiui oficialūs ralio žaidimai arba nunyko arba mutavo į „modernius“ auto sporto žaidimus, atsivėrusias spragas puolė lopyti net „Gran Turismo“, bet dabar kai pagalvoju… Na nuo „Collin McRae 2.0“ laikų niekad nesijaučiau patenkintas padėtim.

Taip, „Gran Turismo“ ralio sekos patenkino apetitą vertinant vairavimo pojūčius, o šių metų „DiRT“ pasirūpino ir smagia žaidimo progresija, siūlo kelias ralio trasas, bet to mažai. Man norėjosi tos mėnesius trunkančios kelionės apie pasaulį, ilgų vingiuotų trasų, žudikiškai nusiteikusių akmenų šalikelėje, „Hot Seat“ režimo ir būtinai, būtinai remonto tarp etapų. „WRC 2 — FIA World Rally Championship“ visa tai yra, bet aišku čia trūksta gausybės kitų sudedamųjų dalių.

Baltas žaidimo meniu yra pirmas signalas, kad su kūrybingumu pas „Milestone“ ne viskas gerai. Aš gal ir nebūčiau atkreipęs dėmesio į perdėtai minimalistinį (kitaip tariant visiškai neišbaigtą) žaidimo meniu, jei ne faktas, kad žaidžiu naktimis. Kadangi baltame meniu, skaitant pilką tekstą tenka praleisti nemažai laiko tarp važiavimų, dažnu atveju stovėdamas prie starto linijos, žmogus turi nusišluostyti ašaras. Aš žinau, kad tokia dabar mada, bet hey… Kituose žaidimuose, papildomi spalviniai akcentai naudojami ne be reikalo. Ir nereikia man badyti pirštais į tuos salotinius „plėmus“, kuriais kažkas apipeckiojo piktogramas. Jų dėka jaučiuosi taip, lyg mano ralio komandą sudarytų vien zombiai.

Tas pats liečia ir žaidimo progresiją. Pati kelionės į WRC viršūnę idėja pristatoma labai patraukliai, žaidėjas pats samdosi mechanikų, derybininkų komandas, pirmiems savo darbuotojams net gali suteikti vardus ir tautybes. Įdarbinęs visus pažystamus į boksus, jaučiausi pakiliai, patiko ir išskirtiniai mašinos numeriai, ir mano bei co–driver‘io pavardės ant langų. Džiugino net Lietuvos vėliavėlės, nuo kurių pertekliaus gatvėse dar ne taip senai norėjosi vemti. Pirmi žingsniai karjeroje nemažiau įdomūs. Derybininkai derasi su rėmėjais, o tu iš jau turimo kontraktų sąrašo pasirenki kieno produkciją reklamuosi bankroto laukiantiems graikams. Mechanikai pasitarnauja ne tik derinant automobilį, bet ir atlieka tyrimus kurdami smulkius patobulinimus jau turimoms mašinoms. Maloniai nuteikė ir faktas, kad kiekviena nauja mašiną kuria gauni yra balta kaip drobė. Tokiu būdu, jos išvaizdos kaita atspindi žaidimo progresą, kiekviename ralyje ji puošiasi vis rimtesnių rėmėjų atributika ir konkretaus etapo žymomis. Vėliau atrakinami papildomi dažų ir lipdukų rinkiniai leidžia keisti automobilio išvaizdą kiek nori, visiškos laisvės nesuteikia, bet galimybės tikrai pakankamos.

Bėda ta, kad netrukus visas tas džiaugsmas nugaruoja. Karjeros raida žaidime primena „Call of Duty“ Reichtsago šturmą. Lyg ir gali daryti ką nori, bet iš tiesų arba darai tai ką numatė kūrėjai, arba nieko nebus. Naujų personalo darbuotojų samdymas, jų tobulėjimas, nauji atradimai, rėmėjai, čempionatai — viskas susieta standžia jungtimi. Kitais žodžiais tariant, realiai visas tas pasirinkimo dalis buvo galima išmesti, vietoj jų tiesiog pateikiant statistiką, kad baigęs trasą X, tu atrakinai Y smagių dalykų. Dabar gi baigęs trasą X tu atrakini galimybę pasirinkti Y smagių dalykų ir pakankamai pinigų, bei patirties taškų, kad galėtum pasirinkti juos visus. Grubi, nė kiek nepaslėpta pasirinkimo iliuzija, nugaruoja tą pat akimirką kai ją perpranti, o tai nutinka deja per greitai.

Ši žinia šiek tiek sumenkina žaidimą tarp važiavimų. Pradedi jaustis kvailai, kad esi verčiamas nuolat bėgti per meniu langus ir dalinti nurodymus savo technikams ar rinkodarininkams. Esmė tame, kad jei to nepadarysi, tyrimai nevyks, bet tai ką darai rankomis, pilnai galėtų daryti ir DI. Turiu galvoje, jei galutinis rezultatas toks pats ir žaidėjas darydamas pasirinkimus nieko nepraranda, visi tie pasirinkimai netenka prasmės, o 5-10 minučių yra tiesiog sudeginamos.

Laimei situacija kiek pagerėja trasoje. „WRC 2 — FIA World Rally Championship“ grafika atrodo lygiai taip pat, kaip aš prisimenu „CMR 2.0“. Tai ir komplimentas, ir papeikimas viename. Viena vertus trasos pakankamai unikalios, dailios, atskiriamos viena nuo kitos. Šalikelės turtingos visaverčiais, pavojingais objektais, pradedant tvorelėmis, baigiant akmenimis, rąstais, betoniniais kuoliukais ir pakankamai tankiais miškais. Tiesą sakant, artimo plano galiniai fonai, kažkuria prasme net atrodo turtingesni ir dailesni nei kokiam „Forza 4“, bet bendras vaizdas ekrane pilkas. Atvirai pasakysiu, pirmas įspūdis patekus į trasą — tai praėjusios kartos konsolių žaidimas. Po minutės to jausmo nebelieka, bet akis vis tiek bado prastas automobilio ratų sukibimas su danga, visiškai neįtikinamai atkurtos kelio dangos ir dominuojanti purvo spalva, kuri iš tiesų nebūtinai vaizduoja purvą, ne žaidimo pasaulis, o tik jo vaizdas yra nešvarus. Na čia pavyzdys galėtų būti nuotrauka. Moliu apdrėbta mašina, kokybiškoje ir švarioje nuotraukoje yra viena, o gražios mašinos, bet gerai patrinta nuotrauka — jau visai kas kita. Aišku yra vietų kur toks vaizdelio „patrynimas“ labai pasiteisina. Ypač Ispanijos, Afrikos, Jordanijos etapuose kur dulkėta atmosfera atrodo natūraliau, o su aplinka susiliejantys posūkiai kryžkelėse suteikia prasmę „legendos“ skaitymui.

Važiuoti smagu. Vėlgi pojūčiai kaip iš prisiminimų apie senus gerus žaidimus. „WRC 2 — FIA World Rally Championship“ valdymas ir fizika nepretenzingi ir ne ypač realistiški, bet gan smagiai perteikia drift‘ą ar skirtumus tarp skirtingų automobilių, net ir toje pačioje klasėje. Aišku pasitaiko nelogiškų pasivartymų, ar neįtikėtinai gerai išimtų posūkių, kai iš tiesų viską darei blogai, bet tai negriauna imersijos. Tas pats liečia ir kelio dangas. Kūrėjai netingėjo pripaišyti galybės tarpinių dangų, kaip „smėlėtas asfaltas“, „šlapias žvyras“ ir tokiu būdu gerokai kilstelti siūlomų dangų kiekį, bet iš tiesų… Iš tiesų viskas kaip senais gerais laikais — asfaltas, žvyras ir sniegas.

Bet važiuoti smagu.

Smagu ir tiek, belieka pripažinti sau, kad tai ne stimuliatorius, o žaidimas ir mėgautis važiavimu pagal jo siūlomas taisykles.

Apmaudu, kad važiavimo pojūčius šiek tiek slopina visiškai kitos srities neišbaigtumas. Visų pirma garsas. Šturmanas įgarsintas gan neblogai, kalba labai aiškiai ir yra trasų kur jis tikrai padeda, bet yra ir keletas kur trukdo. Nepaisant to, kad „legendos“ skaitymo greitį galima pasireguliuoti ir pritaikyti savo poreikiams, jis vis tik nėra intuityvus. Tarkim šturmanas niekada nesugalvos išnaudoti ilgos tiesiosios, tam kad anksčiau perspėtų apie pavojų. Jei iš karto po tiesiosios seka trejetas staigių posūkių, jis apie pirmą praneša laiku, apie antrą jau į jį įlekiant, o apie trečia jau iš jo išvažiavus. Kur kas blogesnė situacija su aplinkos garsais. Kas nors gali paaiškint kuo ir kam užkliuvo į dugną dunksintys akmenukai? Tarkim tai, kad išnyko ralio automobiliams būdingas girgždėjimas ir cypsėjimas ar vertinu teigiamai. Gal tos aimanos ir buvo realistiškos, bet bent jau mane ne juokais erzino. Tačiau aiškiai girdėti kokia danga važiuoji malonu ir svarbu. Svarbu psichologiškai, nes maišytos dangos vietovėse, nuo žvyro užlėkęs ant betono, tu tikiesi drastiškų pokyčių ausinių skleidžiamame garse, jie turi patvirtinti, kad išvažiavai, pataikei kur reikia ir tavo padangos dabar elgsis visiškai kitaip. Kaip? Turi žinoti iš garso! „WRC 2 — FIA World Rally Championship“ deja to nesiūlo. Kažkokie pokyčiai kintant dangoms yra, bet jie trivialūs ir praktiškai identiški visoms kameros parinktims.

Ir nepaisant to, kad šiame tekste daugiau neigiamų atspalvių nei teigiamų, jis ypatingas. Ypatingas tiems, kas ilgisi seno sukirpimo ralio žaidimų, tiems, kad užlėkę ant šalikelėje nepastebėto akmens susikaupia ir mėgina atvyti pamestas sekundes, užuot pykę, kad akmuo neryškus ir nematomas. Ypatingas tiems, kam ralio žaidimas, daugiau važiavimo ir varžybų su savimi procesas, o ne preciziškai tikslus žiedo drožimas. Apmaudu, kad „WRC 2 — FIA World Rally Championship“ yra geras pasirinkimas, o ne alternatyva tiems kas ilgisi senos geros atmosferos. Bet vien tai, kad ilgainiui žaidime atrakinami vis ilgesni ralio etapai, o tarpuose tarp jų turi tik 60 mechaniko minučių remontui, man asmeniškai paverčia šį žaidimą net patrauklesniu už „DiRT“.

Svarbiausia nesuprasti manęs ir šio teksto klaidingai. Žaidimas išties vidutiniškas, bet toks kuklios pagyros kurias čia palikau skirtos tiems, kas ne pirmi metai ieško kažko panašaus ir neranda. Vargu ar „WRC 2 — FIA World Rally Championship“ galėčiau rekomenduoti žaidėjams jau turintiems pernai metų dalį, nes vienintelis jas skiriantis dalykas — komandos vadyba ir ji neblizga. Vargu ar šis žaidimas sudomins jauną „ralistų“ kartą, nes modernus ralis yra kitoks ir suvokiamas kitaip — „DiRT 3“ tai puikiai atspindi ir jam nereikalingos jokios alternatyvos. Stipriausia „WRC 2 — FIA World Rally Championship“ pusė ir yra ta, kad jis niekam ne konkurentas. Žmonės kuriems skirtas šis žaidimas liks juo labai patenkinti, nebūtinai dėl to, kad į nekreips dėmesio į klaidas, bet ir dėl to, kad nelabai ir turi iš ko rinktis.