Iš žurnalo PC Klubas 2006/07. Autorius: raw
Daugelio pamėgtas „Rise Of Nations“ prisikėlė. Jo kūrėjų kompanija „Big Huge Games“ ženkliai pakeitė pasaulį ir norėjo žaidimą pavadinti visiškai kitu vardu, tačiau su tuo nesutiko leidėjai. Buvo siekiama kompromiso, todėl kūrinys žaidimų lentynas pasiekė dvigubu „Rise Of Nations: Rise Of Legends“ pavadinimu. Tas pats ir kai kas kita…
Įvadinis filmukas rodo nelemtą kosminį laivą, skylantį į dalis ir nuolaužomis raižantį svetimos Aio planetos atmosferą. Tačiau labai greitai ši katastrofa pasitraukia užmarštin užleisdama vietą neįtikėtinai kovai, vykstančiai tarp tautos, valdančios gigantiškus skorpionus, drakonus bei technologinės visuomenės, puikiai derinančios viduramžių pasaulio gyvenimo būdą su nepaprastais technikos išradimais.
Žaidime pagrindinis akcentas yra ne skirtingų požiūrių ar gyvenimo būdų nesuderinamumas ir dėl to kylantis karas, tačiau kur kas paprastesnis ir suprantamesnis jausmas — kerštas. O prie viso to, pakeliui galima atlikti ir papildomas užduotis.
Aio planetoje gyvena trys tautos: vinčiai (Vinci), alinai (Alin) ir koatliai (Cuotl).
Vinčių pavadinimas tikrai neatsitiktinai kelia asociacijas su pastaruoju metu knygos ir filmo išaukštinta pavarde. Tai technologinė, kaip sakoma, savo laiką aplenkusi tauta. Išradėjas da Vinčis piešė savo laikmečiui nebūdingus riedančius, plaukiančius, skraidančius ar šaudančius aparatus, kurie, kaip žinia, taip ir liko popieriuje. „Big Huge Games“ vykusiai panaudojo tokią idėją, tačiau techniką minėta tauta turi savąją, o ne sukurtą pagal išlikusius garsaus išradėjo brėžinius. Į mūšio lauką čia rieda galingi pabūklai ant vikšrų, didžiuliai tankai, pėstininkai šaudo arbaletais, žmones gabena dirižablis, pievomis žingsniuoja dvikojai ir keturkojai robotai… Galingas teleskopas nušviečia vietovę spinduliu iki pat žemėlapio krašto. Prireikus teleskopą galima pasukti, tačiau tam, be abejo, sugaištamas laikas.
Alinų kilmės šaknų reikėtų ieškoti Rytų pasaulyje, kurio pasakose vienas šalia kito gyvena ir draugiškai ar priešiškai bendrauja žmonės, golemai, skorpionai, džinai, salamandros. Tai lyg atsvara labai žemiškam ir realiam vinčių pasauliui. Kažkas kažkada prognozavo, kad Vakarų pasaulis nueis technokratine kryptimi, o Rytų – dvasine. Šiuo atveju realizuota pasakine, tiksliau, legendine kryptimi.
Tačiau dviejų aukščiau paminėtų tautų neužteko (o ir kam gali užtekti dviejų tautų?!). Atsirado indėnai – koatliai, sėkmingai prisijungę kai kurias senovės Egipto bei Indijos savybes. Jų gretose kaunasi koviniai drambliai, neregėtos katės bei gyvatės. Ši tauta yra arčiausiai mistikos. O mistikos šaknys tamsios. Tamsūs ir koatlių motyvai. Apskritai paskirstymas į tautas atliktas puikiai. Tinkamai išnaudotos tokių skirtingų nacijų savybės, neblogas grafinis sprendimas.
Visas vieno žaidėjo žaidimas paskirstytas žaisti paeiliui už visas tris rases. Kaip jau tampa įprasta, turime žingsninės strategijos žemėlapį ir normalų realaus laiko strategijos žaidimą. Veiksmas žemėlapyje ne itin įvairus. Kelio pasirinkimo laisvė gana smarkiai apribota, lyginant su „Rise Of Nations“. Įdomus dalykas šiame lange – už sukauptus taškus galima atlikti kai kuriuos pastiprinimus. Tarkime, pasirinkti kažkurį herojų ir nupirkti labiausiai patinkančią jo savybę. Žinoma, viskas paskaičiuota taip, kad po pirmos misijos tikrai negalėsite pasidaryti superherojaus… Tame pačiame lange galima nusipirkti norimos kariuomenės rūšies būrį ar kelis karius. Šie iškart, tik užkrovus kitą lygį, jau stovės jūsų pozicijoje ir bus pasiruošę padėti galvas dėl didingų valdovo tikslų.
Realaus laiko strategijoje dauguma misijų priverčia išnaikinti nedraugiškas tautas ir pajėgas. Nors pasitaikys užduočių palydėti ir saugoti, apginti bei vienu metu valdyti kelias armijas.
Siužetas nėra labai įspūdingas, matyt, žaidėjas šįkart turėtų orientuotis į kiekvieną misiją, o ne į bendrą veiksmo liniją. Šioks toks netikėtumas atsiranda tik tada, kai žaidimas artėja prie pabaigos. Pasakysiu tik tiek, kad pasirodo netikėtas priešas. Nors…
Bet kurios tautos pagrindinių pastatų kompleksas statomas vienoje vietoje, t.y. kiekvienas pastatas turi būti prijungtas prie kito. Vinčių pagrindinis namas apstatomas trijų rūšių priestatais: kariniais (kurie leidžia padidinti karių skaičių), industriniais (prideda taškų unikalių vienetų gamybai), prekybiniais (kelia maksimalų resursų rinkimo greitį). Didesnis priestatų kiekis leidžia pakelti miesto lygį, kartu praplėsti bendrą valdomos teritorijos plotą. Tada statomas ketvirtasis priestatas. Likusios tautos turi sau būdingus priestatus su tik joms būdingomis savybėmis ir, aišku, pavadinimais. Valdų plėtimas ir priešo nustūmimas — labai svarbi „Rise Of Legends“ dalis. Likę pastatai gali būti statomi ir atokiau. Rasių skirtumai juntami pakankamai. Sakykime, vinčiai kareivius gamina dažniausiai kareivinėse, tyrinėjimo laboratorijas galima paversti tik vieną funkciją atliekančiais statiniais, o alinų tauta turi atskirus statinius smėlio, ugnies ir stiklo vienetams. Tas pats tyrinėjimo pastatas leidžia atlikti daugelį stiprinimų. Taip pat kiekviena rasė turi specifinius gynybos pastatus. Indėniški bokštai stiprūs, kai jų sujungiama visa eilė. Kad dėmesys nesusitelktų tik į žemės kovą, galima kurti ir oro pajėgas. Įdomi vinčių sraigtasparnių konstrukcija, puikiai tiesiogine prasme atitinkanti pavadinimą. Beje, šis vienetas yra žvalgas, kurį paleidžiame tyrinėti vietovės ir iškart jį pamirštame. Bet kurios rasės kareiviai gaminami būriais ir pažymimi kaip vienetas. Stambesnis karys jau nusipelno garbės būti atskiru vienetu. Pavyzdžiui, skorpionai, saulės jaguarai ar tankai. Kai kurie kovotojai turi specialiąsias savybes, kurias patogiau panaudoti mygtukų kombinacijomis. Pavyzdžiui, vorai sugeba įsikasti į žemę arba pristabdyti priešo pajėgas.
Visos rasės turi stipresnių kovotojų – herojų. Ir jie patys, ir jų savybės perkamos už surinktus taškus. Tokių karių galima turėti nemažai, o daugelio žaidėjų žaidime vienu metu leidžiama laikyti tik tris herojus. Jei pirmas yra palyginus pigus, tai antrąjį ir trečiąjį pasigaminti jau šiek tiek sunkiau. Turi pasverti kas geriau: ar gaminti paprastus mirtinguosius bei atlikti būtinus pastiprinimus, ar taupyti resursus herojui. Herojus turi keturias savybes, kurių viena duodama iškart, o kitas galima paruošti (arba nupirkti aukščiau minėtame žingsninės strategijos žemėlapyje). Net padoriai pastiprintas herojus vienas nenugalės priešo, o tik suteiks rimtą pagalbą armijai gydydamas saviškius arba žeisdamas įvairiausiais būdais priešus.
Be priešų žemėlapyje egzistuoja pavieniai neutralų pastatai su nedideliais būriais. Dauguma neutralų iš tiesų neutralūs ir nieko neliečia, kol jų neužkabini, tačiau yra ir agresyviai nusiteikusių grupelių. Visus tokius pastatus galima nukariauti, nupirkti arba pasirašyti taikos sutartį. Bet kuriuo atveju teks patirti gyvybinės jėgos arba piniginių nuostolių. Nukariavus žus daugiau ar mažiau kareivių, o užimtą pastatą teks remontuoti už savo pinigus. Nupirkę gauname savo valdžion vietinį garnizoną. Kai neutralų statinį perimame į savo rankas, mūsų valdoma teritorija išsiplečia. Jei priešas sugebėjo pirmas užimti neutralų pastatą, suprantama, jo perpirkti nepavyks, lieka tik vienas abejonių nekeliantis būdas — nukariavimas. Toks pastatų perėmimas naudingas tuo, kad, kaip sakoma, savos sienos gydo. Tai reikia suprasti tiesiogiai — savoje teritorijoje stovinti armija palaipsniui gydysis, o priešo — praras gyvybės taškus.
Priestatų statybą, tobulinimus, miesto plėtimą būsite priversti atlikti greitai. Ne vien todėl, kad priešas gali greičiau išsiplėsti ir sustiprėti, o dar ir todėl, kad už dominavimą tam tikrose sferose suteikiamos papildomos savybės.
Pasiekus dominavimą (pirmavimas resursų kaupime, kariuomenės skaičiuje, perimtų kasyklų kiekyje ir t.t.), galima panaudoti įgautas savybes, pavyzdžiui, pagydyti saviškius, pakviesti pagalbą, sudaryti trumpam laikui taiką ir t.t. Jei žaidimo metu konkrečiose srityje pirmavimą paveržia priešas, kartu prarandama ir atitinkama savybė.
Be labai specifinių pastatų savybių stiprinimo vystomos ir „bendražmogiškosios“, pavyzdžiui, politika, ekonomika ir t.t. Kiekvienos tautos šios savybės skirtingos, tačiau pastiprinimas kaskart praplečia teritorijos ribas arba didina išgaunamo timoniumo (renkamo resurso) kiekį, arba padaro dar kažką gero. Kai rodykliukė ekrano viršuje iš žalios tampa raudona, vadinasi, dalis surinkto resurso bus nuostolingai prarasta. Situaciją pataiso nauji prekybiniai priestatai. Tada galima pasidaryti daugiau karavanų, kurie prekiaus su artimiausioms gyvenvietėmis. Teritorijos plėtimąsi skatina ir tai, kad naujoje vietoje priestatai kainuoja mažiau, o to paties pagrindinio namo pastatytas antras tos pačios paskirties pastatas jau bus brangesnis. Trečias – dar brangesnis.
Dirbtinis intelektas galbūt nėra labai išvystytas, tačiau ko jau ko, o puldinėti nesikuklina. Laisvai jis neatiduoda savų žemių, periodiškai siunčia agresyviai nusiteikusiųjų būrelius taip priversdamas neprarasti budrumo. O mūsų armija neabejotinai turi kelio paieškos problemų. Šitas dalykas labai svarbus kiekvienoje strategijoje.
Gana nebloga žaidimo fizika. Sprogus užtaisui, žmonės išmetami nuo sprogimo epicentro, nuo apšaudomo namo lekia skeveldros. Kareivius efektingai įsuka viesulas. Sunkiasvoriai koviniai vienetai traiško paprastus pėstininkus. Aišku, pastebimi ir trūkumai, pavyzdžiui, kai žmonės eina kiaurai vieni per kitus. Grafikai yra ką prikišti, tačiau įsiminė nepakartojamos smėlio audros, lietus, akmenų sūkuriai namo statybose. Labai gražiai išskirtos ir savitos rasės. Garsas nėra labai įspūdingas ir tikrai prašosi tobulinimo. Net, sakyčiau, pritrūko garso efektų.
Daugelio žaidėjų režimas man pasirodė žavesnis už vieno asmens. Visada malonu suremti jėgas su rimtu priešininku. Na, o jei baisu, galima keliese be problemų sudoroti kompiuterinį priešininką. Pavyzdžiui, tokiu būdu atkeršijant kompiuteriui, kad kažkada nelaiku persikrovė :).
„Rise Of Nations: Rise Of Legends“ nėra „švarus“ naujas žaidimas. Tai gerokai vizualiai perdirbtas, bet pagrindinius bendrus dalykus išlaikęs „Rise Of Nations“. Išliko svarbiausi žaidėjus pritraukiantys momentai. Galiausiai tai viena iškilesnių realaus laiko strategijų. Žaisti privaloma.
Pirmas įspūdis:
„Rise Of Nations“ ir mitai? 8.2
Įdomumas:
Daugelio žaidėjų režimas suteikia daugiau laisvės. 8.5
Grafika:
Tik aukščiausi vaizdo nustatymai parodo tikrąjį grožį. 9.0
Garsas:
Tolokai iki normos. 7.5
Valdymas:
Mygtukų kombinacijas pravartu įsiminti. 8.1
Bendras:
Neidealus, tačiau aukščiau vidutiniško. 8.2
14 Komentarai
Luke2
As ji jau pries 2 sav perejau 🙂
online
nu cia neraso, kad jis sunkiai pereinamas-ar greit pereinamas, cia zaidimo apzvalga tesiog
SB
Rise of Nation mane užbūrė bet dėl tam tikrų priežasčiau Rise of Legends dar neturiu.
neziniukasSS
jo, su garsu ir siuzetu tai tikrai labai prastai… tai daro si zaidima nelabai idomu 😐
SpaceGhost
man jis sawotishkaj nepatiko :/ galejo tiesiog pratesti Rise Of Nations minti ir manau butu pritrauke daugeu zaideju 🙂
NightMaRE_
kas cia db dragonai kazkokie ? ble nekenciu fantasy!
Klebavicius
Asmeniškai mane sudomino aprašymas apie visiškai skirtingas rases. Bandysiu nusipirkti ir išbandyti.
NIGTMER@S#
Hmm bet zaidimas tai man nelabai…..:)
matrasass
MAN TAI FANTASY WISISKAI NEPATINKA :E:E:E
WolfsKing
Pirmas ispudis visai geras zaidimas
Shinsaku
Turetu buti geras,nesulaukiu kada ji gausiu…
'Jin'
Geriau pirma išbandyk demo:
Zmogelis
zaidimas tikrai visai nieko bet ir geru kompiuterio resursu reikalauja Ypac VGA :/
bent jau mano cia tokia nuomuone….
Lelliux
Zaidziau irgi tik demo versija.Man atrodo, kad butent ir truksta kazkokios risamosios grandies.Kai kuriu zaidimu uztekdavo pazaisti ir demo versija, kad uzsinoretum viso zaidimo.Su siuo – tai neatsitiko…