Įspėjimas, užkietėję strategijų mėgėjai, bei žmonėms be sveiko humoro jausmo, nėra prasmės skaityti toliau. Jūs nesužinosite nieko ko nežinojote. „Kings legacy“ ne smurto zona, šičia niekas ne žūna, neprireiks net kalavijo, visus konfliktus spręsime tik pasakų apie viduramžius logika.

Žaidimas žaidimėlis

„Kings legacy“, tai žaidimas paremtas pasakos motyvais, vos pradėjus žaisti žaidimą sužinosime kaip nepasisekė Jūsų personažui princui. Miršta jo tėvas, Karalius, o iš nežinia kur atsibasto dėdė su lapeliu jog jis tikrasis paveldėtojas. Dėdė aišku piktas, labai piktas, ir keikti moka, o dar blogų draugų turi… Įbauginti žmonės paprašo tavęs padėti rengti sukilimą, jie vieni niekaip negyvens geriau. Nuo kada ūkininkas su kilmingu riteriu kaunasi?

Žaidimas lyg strategijos pradžiamokslis, nesudėtingas, reikalingi resursai gaminami statomose fermose, visur auga magiškosios gėlės, iš kurių princas sugeba maišyti, trinti, virti įvairias mikstūras ir antpilus. Vienos padės žmogui atsigauti nuo ligų ir apžavų, trečios nuvys vaiduoklį, o ypatingas mišinukas, tarytum molotovo kokteilis, privers kilmingą riterį su rūkstančiu užpakaliu ieškotis kūdros atsivėsinimui. Žinoma žolelės ir puiki prekė, o ją parduoti bus galima, stebėtina, bet prekybininkai (matyt žydai) nepabijojo ir mielai sutiko nuo pat pirmųjų žygių pirkti ir parduoti sukilėliams visko ko tik reikia.

Beje, princas ne tik rūpinasi saugumu ir ekonomika, bet nuo jo sprendimų priklauso ir vaikų atsiradimas, jis gali padėti dirbti daug produktyviau. Jis visus saugo net naktį, kuri jam tinkamiausia pasirūpinti eleksyrais rytdienos darbingumui.

Ši strategija skirta mažiesiems, spalvinga, žaismingai atvaizduoti personažai, net nemokantys gerai angliškai, supras kame yr reikalas, visi perteikiami tekstai labai trumpi ir be paslėptų gilių minčių. O galų gale ir skaitymas tik supratimui kaip padėsime šalies gyventojams. Kūrėjai specialiai į žaidimą nedėjo kariuomenių, čia neišvysime kraujo ar kitų negandų. Net tie patys riteriai, karts nuo karto užpuolantys centrinį pastatą, nedaro jam žalos, tad skirtingai nuo tarkime C&C serijos, mažieji žaidėjai laisvai spės susirinkti žoleles, sutrinti žoleles bei nuvaikyti piktadarius. Greitis priešų nuvyjimui nieko neduoda ir neatima, svarbiausia pats įvykio faktas.

Iš vis, žaidimas neabejotinai patiks jauniesiems „geimeriams“, pikti broliai nebumbės jog ne čia pastatei tą ar aną. Visos galimos vietos sužymėtos. Užduotys mokymuisi irgi labai tinkamos, tiek mokėti sukaupti tam tikrus resursus, sugebėti išvystyti pastatus per tam duotą laiko tarpą.

Nebūna namų be dūmų

Prikalbėjau labai daug gražių dalykų apie žaidimą, tačiau negalima nutylėti ir jo trūkumų, o jų yra, ir kai kurie keliantys nuostabą. Pradėkime nuo grafikos, jau matėte kelis žaidimo paveiksliukus, žaidimas kurtas 2010 metais, galima pasirinkti net 1440×900 rezoliuciją, bet daugiau nieko. Medžių plokštumas lyg 2000 metų žaidimo. Visas tas išlendantis vaizdo kampuotumas kiek gadina bendrą vaizdą, kuris bandomas perteikti žaismingai, net su įdėtu nakties rėžimu bei gražiu ugnies atvaizdavimu ir lyg paparčio žiedai šviečiančiomis gėlėmis.

Nesuprantama erdvė irgi kiek trikdo: iš už gyvenvietės – stovyklos, galima išeiti, bet ten tiesiog tuščia. Na visiškai, nieko nėra, nieko nerasi. O ir be žemėlapio vos nepasiklysti. O jo žinoma nėra, nes teoriškai nėra ko eiti lauk iš tavo prižiūrimos stovyklos. Bet kaip žinia, kas nedraudžiama, tas išbandoma.