Esu toks žmogus, kuris visur ir viskam ieško loginio paaiškinimo, išskyrus kai nelogiški veiksmai ar žodžiai naudojami sukelti juoką. Žaidimas „Dollar Dash“ – žvilgsnis į organizuotą nusikalstamumą pro komišką prizmę. Gaila, tačiau patį šio žaidimo pigų humorą, ir dar pigesnę žaidimo patirtį PlayStation 3 konsolėje taipogi galima vadinti organizuotu nusikalstamumu prieš kompiuterinius žaidimus!

Kam ta logika?

Dollar dash – arkada, kurioje žaidėjas įkūnija vagies personažą. Šio veikėjo tikslas – apiplėšti objektą ir susižerti daugiau turto už tris kitus tuo metu žaidime dalyvaujančius varžovus. Keturiuose lygio kampuose paleidžiami keturi vagys vienu metu turi vienas kitam sutrukdyti nubėgti iki seifo. Pirmasis pribėgęs iki plėšiamo objekto pasiima kiek gali panešti, tuomet tepa slides link furgonėlio.. Vieno, ir to paties furgonėlio. Ar skaitytojui neatrodo, jog čia truputį nesiriša galai? Keturi vagys, nešantys grobį į TÀ PATĮ furgonėlį, dar muša vienas kitą, besivaržydami kuris daugiau paneš. O po to vis tiek viskas metama į bendrą krūvą. Kur logika? Kas tai per organizuotas nusikalstamumas? Na gerai, bandysiu pateisinti tokį kūrėjų sprendimą tuo, jog šis žaidimas „nerimtas“ bei „juokingas“.

Žaidimo idėja

Tai yra daugelio žaidėjų žaidimas, todėl pastarasis neturi linijinio siužeto – tik anksčiau jau mano paminėtą priešistorę. Prieš žaidimą turime galimybę ar žaisime su gyvais varžovais internete, ar prie vieno televizoriaus, taip pat galime pasirinkti lygį, kompiuterio valdomų oponentų stiprumą, bei žinomą vieną iš trijų žaidimo režimų. Pirmasis – „Dollar Dash“, kurį jau aprašiau pirmajame šios apžvalgos paragrafe. Trumpai tariant – keturi žaidėjai varžosi dėl grobio. Antrasis režimas – „Hit‘n Run“. Idėja beveik tokia pati, išskyrus tai, jog iš objekto nieko nebereikia grobti. Pinigus reikia išmušinėti iš kitų žaidėjų. Trečiasis, ir ko gero mano mėgstamiausias (jei taip galima būtų pasakyti) – „Save the Safe“. Lygio viduryje yra seifas, ir keturi vagys varžosi, kuris ilgiau jį išlaikys ant savo nugaros. Kai vienas iš vagių užsikelia seifą ant nugaros – vaikšto lėčiau, o kiti tuo metu bando jį numušti ir užsikrauti ant nugaros sau. Žaidimo pabaigoje susumuojamas kiekvieno žaidėjo laikas, kiek pastarasis išlaikė tą seifą ant nugaros. Daugiausiai laiko žaidime nešęs ant nugaros seifą žaidėjas laimi.

O trukdydami susižerti grobį kits kitam, vagys naudojasi lygyje besimėtančiais ginklais bei kitokiais pranašumą suteikiančiais objektais, kaip pvz. raketos, automatas ar laikini šarvai, arba greitesnis bėgiojimas.

Chaotiškas ir nevaldomas

Kiekvienas save gerbiantis žaidėjas sutiks su manimi, jog patogus valdymas žaidimui prideda bent du balus iš dešimties. Didžiausia „Dollar Dash“ bėda ir yra būtent tai. Valdymas analoginėmis vairalazdėmis žymiai per jautrus, o valdomas veikėjas gali pasisukti bet kuriuo kampu, ir bandant nutaikyti šūvį į kitą varžovą, net keleto laipsnių paklaida lemia netaiklų raketos ar kulkų paleidimą. Žinoma, šis žmogiškasis faktorius negalioja kompiuterio valdomiems žaidėjams… Ir bendrai paėmus, kadangi kamera vienu metu iš viršaus apima visus žaidėjus, šie tampa maži, o tokiu atveju pasidaro dar sunkiau suvaldyti ir sekti savo veikėją. Visa tai virsta į nepakeliamą ir nevaldomą chaosą, galutinai sudirbantį žaidėjo nuotaiką…

Žaidimui teigiamą pažymį padeda gauti vienintelis dalykas – tai grafika. Nepaisant to, kad visi veikėjai atrodo ganėtinai vienodai, aplinkų įvairovė, stilizuotos animacijos bei piešimo stilius patenkina mano poreikius. Gaila, kad grafinių dizainerių talentas šį kartą pralenkė programuotojus…

Šio žaidimo neverta net vogti!

Dollar Dash – dar vienas žaidimas, apie kurio įsigijimą rekomenduočiau net negalvoti. Net jei jį ketinate pavogti – jis to nevertas.