Žiūriu į šio šedevro iš didžiosios Š (!) kūrėjų pavadinimą ir mąstau apie tai, kad linksmybės žaidimuose būna kelių rūšių. Būna linksmai, nuoširdžiai suręstų žaidimų, kurie žavi išradingumu, originaliom idėjom ir maloniais, šypsnį keliančiais užmanymais (žr. Katamari Damacy). Būna subtilaus humoro ir gyvenimo realijų ironijos nestokojančių žaidimų (žr. GTA). Na, ir kartais pasitaiko kvailų, absurdiškų… na, tiesiog blogų nesusipratimų, kurių kategorijai priklauso ir Guise of the Wolf.

Todėl apie jį kalbėti daug nereikia. Kaip ir apie panašaus lygio kino filmus ar literatūrą. Nereikia suteikti dėmesio prastiems, iš vartotojo (kad ir kaip kartais nemaloniai nuskambėtų) besityčiojantiems kūriniams. Reikia leisti jiems nugrimzti į pražūtį. Ir kol viso pasaulio kritikai, bei žaidėjai skanduoja apie „blogiausią metų žaidimą“, aš susilaikysiu. Na, bet vis dėlto, negali nepritarti – vargu, ar šie metai iš ties taip pasmerkti, kad ir taip pavargęs mūsų pasaulis, galėtų leistis užgriūti dar vienai tragedijai (skamba per daug didingai ir pompastiškai). Bet aš ne apie tai. Aš tiesiog rekomenduoju nutylėti šį nemalonų netikėtumą ir apie jį užmiršti. Ramiai ir be panikos. Tiesą sakant, šiuo etveju, mano darbas nėra apžvelgti šį žaidimą (neužtenka seilių), todėl tai ne recenzija. Tai tik įspėjimas ir trumpas pastebėjimas apie tai, kodėl Jūs turėtumėte nežaisti GOTW.

Troba, kirvis kelme ir nusibaigęs arklys iškart sukuria reikiamą nuotaiką.

Nežinantiems galbūt įdomu, kas tas GOTW išvis yra. Bandau nupasakoti. Kaip ir kalbėjau teksto pradžioje, egzistuoja kelios humoro žaidimuose (kaip ir kituose mediumuose) rūšys. Kartais žaidimai yra absurdiški, tačiau jie su savimi neša kažkokią žinutę. Kartais jie būna įpatingai žiaurūs, tačiau po savimi slepia kažkokią potekstę. Iš tokių žaidimų susideda Postal ar Manhunt serialai. Sakykime, kad GOTW yra kokius 100 kartų blogesnis, nei pastarieji. Tiesą sakant, GOTW tai kaip myžtelėjimas Postal miestų tarpuvartėse. Tokio ligoto nemokšiškumo kuriant interaktyvų nuotykį reikėtų ypatingai kruopščiai paieškoti. Bet kas užsiiminėja ekskrementais? Jau girdžiu ironiškus pastebėjimus apie purvą, bei tai, kad žmonės, vienaip ar kitaip, kartais su juo noriai, kartais nenoriai, kontaktuoja. Bet nuo purvo (o ypač absurdiškai blogo) pavargstama. Ir gana greitai.

Neapsigaukite tokiais vaizdais!

Per tas kelias valandas, kurias praleidau su šiuo nuotykiniu puzzle, dažnai perdėm optimistiškai susimąstydavau, kad jo linksmieji kūrėjai „Fun Creators“ vis dėlto turėjo idėją. idėją, kurią paleido vėjais pačia blogiausia prasme, kokia tik gali būti suvokiama civilizuotu protu. Čia yra apsnigti laukai, viduramžių pilis, generuojama mistika, bei tamsa. Lyg ir gerai skamba trumpam žaidimui, sunkoka kažką prikišti, turint tik tiek informacijos. O juk ir „cell-shading“ kažkoks yra, todėl viskas lyg ir gražu, lyg ir knieti sužinoti, kas čia naujo ant mūsų žemelės pasirodė. Iki tol, kol nepaspaudi Play… Galiu pavardint keletą niuansų. Iš tokių niuansų susideda visas žaidimas (jei taip galima pavadinti šį nusikaltimą). Dėmesio! Storu markeriu įrėžti kiaurų objektų kontūrai – tai tik pradžia. Nes pilies menėje mūsų jau laukia garbingieji riteriai. Jie, matomai, neatlaikė sunkios kreivarankių programuotojų jiems paskirtos dalios, todėl tekstūros (tokie juodi plėmai), kaip virtualios stigmos, išsivertė jiems iš kūnų. Kaip visa tai atrodo, galite pamatyti žemiau, nes nupasakoti tai sudėtinga. Va:

Brrrr…

Na, nežinau, ar verta man daugiau plėstis ir kažką vardinti. Viskas GOTW yra prastai ir tam, kaip jau supratote, kažkokių įrodymų tikrai jau nebereikia. Nesiimsiu juk kalbėti apie tai, kad žaidimo nustatymuose negalima keisti ekrano rezoliucijos, apie apgailėtiną veikėjų įgarsinimą, nykų, kaip Lietuva šiandieną, dialogų ir aplinkų turinį, išties prastai atliktą cell-shading su veikėjų veidais, į kuriuos yra nepakeliamai sunku ir skaudu žiūrėti, išsiskėtusią mechaniką, monotonišką garso takelį, labai blogą istoriją ir jos pabaigą. Gaila vietos gerame puslapyje, kad prastu turiniu užversti. Todėl ir sakau – geriau Nematyti, Nusisukti ir Nueiti. NNN.

P.S.: Vis dėlto, kaip žmonės sugebėjo sukurti GOTW, man iki šiol lieka paslaptis. Dar didesnė paslaptis, kaip jie sugebėjo prakišti GOTW į Steam lentynas… Šie ir kiti metafiziniai klausimai sustiprina meilę žaidimų industrijai. Pradedi mylėti net ir ne ypatingus kūrinius. Nes visada žinai, kad gali būti DAUG blogiau…