Įsijungus žaidimą tokiu pavadinimu kaip pastarasis, norisi išvysti kažką neįtikėtino. Minų laukas, su karvių banda ir lėktuvų antpuoliais šiuo metu labiau verčia žiovauti nei stebėtis, o žaidimas paremtas būtent tokiu netikėtumo faktoriumi turi nedaug šansų sužavėti. Nors už pavadinimą, kūrėjus būtų galima pagirti. Tikrai reikia turėti didžiulius kamuolius, kad žaidimą pateiktum taip – lyg dešimtmečio internauto pirmą į galvą šovusią mintį. Nors pavadinimas ir paremia žaidimo idėją, bei ją pakankamai greit atskleidžia.

„FootLOL“ turi net keletą epinių nesėkmių, nuo kurių ir pradėsiu prieš keliaudamas prie pusiau epinių sėkmių žaidimo fronte. Pirmoji į galvą šovusi mintis – pernelyg didelis žaidimo skolinimasis iš mobiliųjų telefonų žaidimų tradicijų. Rungtynės ir užduotys suskirstytos lyg kokiame eiliniame telefoniniame žaidime, o tai tikrai nėra tai, ko norėtųsi tikėtis iš pilnaverčio, nors ir mažo, asmeninių kompiuterių žaidimo. Turėdami tokias galimybes bei gana didelę nišą tokio tipo žaidimams, kūrėjai galėjo eiti kiek sunkesniu keliu bei pateikti mums kiek įmantresnį žaidimą. To jie nepadarė, ir tai žaidimą tikrai sulaiko nuo super-smagaus futbolu paremto laiko švaistytojo.

Taip atkeliaujame ir prie antrosios epinės nesėkmės – žaidimas pamiršta savo tikrąją idėją. Pražaidus pirmąjį pusvalandį, žaidėjas nepatiria to epinio kovos jausmo futbolo aikštelėje. Pirmąjį pusvalandį aš buvau priverstas žaisti labai supaprastintą futbolo žaidimą, kuriame aš kontroliuoju tik minas bei skydus. O tai smagu tik pirmąsias keletą minučių – matyti kaip maži kartoniniai žaidėjai ore daro sprogimais pagrįstą salto šuolį. Mes negalime įtakoti savo komandos žaidėjų (na, tik atsitiktinė mina gali juos truputį paspirginti), ir tai žaidimą padaro tikrai nuobodžiu. Nesvarbu, kad ir kiek minų susprogs vienu metu, kad ir kiek karvių bandų prabėgs pro aikštelę, žaidėjai elgtis lygiai taip pat- jie tik spirs kamuolį link priešininkų vartų ir tikėsis, jog mes kaip nors suluošinsime vartininką ar gynėjus. Šabloniški mačai nesukuria pašėlusių kovų, nesvarbu kad ir ką tu bedarytum. Žinoma, keletą pirmųjų sykių smagu pamatyti tai, ko niekada nesitikėjai pamatyti, tačiau tai negelbėja žaidimo taip ilgai, jog jį būtų malonu žaisti kasdien ar ilgesniais nei „kelių minučių tualete“ laiko tarpais. O tai, visgi, žaidimas asmeniniams kompiuteriams.

Tačiau žaidimas nėra visiška nesėkmė. Trumpais prisėdimais „FootLOL“ gali būt nepamainomas futbolą mėgstantiems jaunesnio amžiaus žaidėjams. Spalvingi žaidėjai bei puikiai įgyvendinti žaidimą remiantys patobulinimai nenuvils mažesnių, didelio gilumo neieškančių žaidėjų, kurie mėgsta sprogimus bei neįtikėtinus įvykius futbolo aikštelėje. Tiesą pasakius, neapkraunant smegenų šis žaidimukas puikiai tiktų ir šiaip žaidimų nelabai žaidžiantiems žmonėms – jį perprasti gana lengva, o emocijų žaidimas sugeba sukelti nemažai..

Garso takelis susuktas vardan to, jog jis būtų, o apipavidalinimas neraižo akių – to ir reikia tokio tipo žaidimui. Žolė žalia, vartai dideli, kamuolys apvalus, o karvės turi varpelius – viskas vietoje. Gerai žaidžiant galima patobulinti ir savo žaidėjų išvaizdą, atrakinti daugiau vietos įrankiams, kuriuos galima panaudoti žaidimo metu bei patobulint žaidėjų sugebėjimus mušti į vartus ar greičiau judėti aikštelėje. Kostumizacijos opcijų nėra daug, tačiau galima žaidėjus šiek tiek pagražinti bei suteikti savitumo. O to prireiks, norint pasiekti visatos čempiono titulą lygoje, kurioje nėra taisyklių!

Toks žaidimo paprastumas nors ir turi akivaizdžių pliusų, tikrai nepadaro žaidimo išskirtiniu, ir palieka įspūdį, jog jis turėjo likti kaip nemokamas „FLASH“ pagrindu sukurtas saldainiukas. „FootLOL“ blynas nepridegė, tačiau tikrai reikalauja atbukusių skonio receptorių iš mūsų, futbolo gerbėjų. Tačiau tenka pripažinti, jog „FootLOL“ parodo futbolą, kuris sutrauktų dar daugiau žiūrovų prie televizoriaus ekranų, nei tradicinė šio sporto šaka.