Iš žurnalo PC Klubas 2005/07. Autorius: Kyo

Išaušo dar vienas nuostabus ir pasakiškas rytas. Tokie rytai visada būna gera pradžia didingam darbui. Ir kiekvienas žmogus suskubo tvarkytis savo reikalų: vieni — karvių melžti, kiti — malkų krauti, treti — „buteliuką“ į rankas ir pirmyn… Žiūrėjo, žiūrėjo visagaliai į juos ir užsidegė entuziazmu ką nors gero sukurti, tik žiūri, kad viskas jau yra — ir pasaulis, ir žmonės, ir netgi „kompai“. Tada vienas jų pagalvojo ir nusprendė žaidimą „sukalti“ pagal seniai pamirštą, bet didingą „Sudeki“ pasaulio legendą…

Ir taip išgalvoto „Sudeki“ pasaulio išgalvotas dievas Tetsu bei išgalvotas jo brolis demonas ėmėsi darbo. Iš pradžių susikvietė visus patarėjus, savo dešiniąsias bei kairiąsias „rankas“ (ištikimiausius tarnus) ir pradėjo ilgą pasitarimą. Buvo jame ir pykčio ir supratimo, tačiau niekaip vieningos nuomonės susirinkusieji „prieit“ negalėjo. Ir tada Tetsu tarė:

— Aš noriu, kad mūsų žaidimas būtų ilgas ir nesibaigtų taip greitai, kaip kitų!

Ir stojo tyla, kol vienas tarnas nedrąsiai prabilo:

— Mūsų kukliais duomenimis, ilgiausiai trunkantys žaidimai žemėje vadinami RPG.

— RPG ?!, — susirūstinęs tarė Tetsu,— Aš nenoriu, kad mano žaidimai būtų tokie liūdni, kaip „Final Fantasy“, ir nenoriu tokių, kurie būtų žiaurūs. Mūsų žaidimą žais ne tik suaugusieji, bet ir jų vaikai!

— Bet koks žaidimas be veiksmo?!,— pakilo iš vietos blogasis Tetsu brolis.

— Gerai, broli, kad rastumėme kompromisą tarp mūsų ambicijų, aš siūlau sukurti pasakišką veiksmo RPG žaidimą, kuris patiktų visiems!

Ir su tais žodžiais pasigirdo plojimai, pritariantys šūksniai, į dangų pakilo fejerverkai, o visi susirinkusieji džiaugėsi ir šventė.

***

Po kiek laiko visi vėl susirinko ir reinkarnavo pamirštą legenda apie „Sudeki“ pasaulį. Ji pasakojo apie du brolius — blogąjį ir gerąjį, kuriems buvo pavesta globoti „Sudeki“. Tačiau blogis triumfavo, ir pasaulis nugrimzdo tamson. Visas nuostabiausių miestų grožis sunyko, žmonės kentė blogio priespaudą, visur įsigalėjo korupcija. Bet išaušo ta diena, kai į kovą su tamsa stojo keturi dievo Tetsu išrinktieji, kurie atstatė daug amžių vyravusį balansą tarp gėrio ir blogio. Ši istorija visiems labai patiko, todėl niekas nesiginčijo ir visi priėjo vieningos nuomonės, kad kaip pasakiškam žaidimui, ši legenda tinka geriausiai, tačiau kai kažkas užsiminė apie žaidimo veikėjus, vėlgi užvirė aršiausia diskusija…

— Tegul visi keturi personažai būna merginos. Tik taip žaidimas taps nuostabia pasak… — pradėjo Tetsu patarėja.

— Nesąmonė!, — pertraukė ją blogasis Tetsu brolis, — Čia jums ne istorija apie Barbes ir arkliukus, tad visi personažai turi būti galingi vyrai iš stuomens ir liemens.

— Valdykis, broli. Aš nenoriu daryti kažko panašaus į filmą apie Aleksandrą didįjį. Mano filme nebus užuominų į kažkokią ten vyrišką meilę. Tebūnie du vaikinai ir dvi merginos. Tik taip rasime balansą tarp jūsų visų troškimų ir suteiksime tinkamą pasirinkimą mūsų auditorijai, — ramiu, bet valdingu balsu įsakė Tetsu.

Ir sulig tais žodžiais į dirbtuves suplūdo geriausi modeliavimo bei dailės specialistai, kad įgyvendintų savo valdovų nurodymus. Taip buvo pradėti kurti keturi, visiškai vienas į kitą nepanašūs personažai. O čia ir vėl prasidėjo nesantaika: vienas norėjo, kad veikėjų plaukai būtų violetiniai, kitas norėjo raudonų. Pats Tetsu, stebėdamas viską iš šalies, tiesiog atsiduso ir vylėsi, kad viskas baigsis gerai…

***

Ir štai, pagaliau visos aistros nurimo, o dažai bei kiti ištekliai pasibaigė, ir Tetsu išvydo įspūdingai atkurtus personažus, kuriuos pavadino gražiausiais iki šiol girdėtais vardais: Tal, Ailish, Elco ir Buki. Tada, be galo kruopščiai saugodamas savo herojus, Tetsu pavedė juos ištikimiausių savo tarnų globai:

— Aš noriu, kad jūs juos auklėtumėte kaip savo vaikus. Išmokykite jų visko, ką mokate patys.

Su tais žodžiais jis užtrenkė duris ir prasidėjo tolimesnis herojų kūrimas. Tarnai kruopščiai kūrė veikėjų emocijas, praeitį, būdo bruožus, įsitikinimus bei profesijas. O visagalis „Sudeki“ valdovas vis nerimastingai dirsčiojo į dirbtuves ir įtariai tikrino tarnų darbą.

***

Ir štai pagaliau visi keturi herojai buvo baigti. Tetsu su nekantrumu laukė prie dirbtuvių durų ir pirmas pro jas žengė nuožmus, tačiau lengvabūdis Haskilijos pilies sargas Tal. Ryškūs, raudoni plaukai, šaltas žvilgsnis ir atsaini stovėsena. Tetsu rimtai jį nužvelgė ir apdovanojo jį galimybe stumdyti sunkius blokus. Tačiau Tetsu, matyt, neužteko proto leisti Tal`ui stumdyti daiktus į kairę bei dešinę, todėl veikėjui teko apsiriboti tiesiog tokia menkaverte galia. Jam net gėda prieš draugus pasidarė… Negi girsies kitiems, kad tavo unikalusis sugebėjimas — stumdyti blokus pirmyn ir atgal? Tačiau, kad ir kaip ten būtų, antroji pro duris žengė Ailish, Haskilijos karalystės princesė. Graži, šviesiai violetinių akių, mėlynplaukė, ji visagaliui atrodė panašiausia į baltąją magę, todėl kaip tik Ailish jis suteikė galimybę matyti visas plika akimi neįžiūrimas „Sudeki“ pasaulio paslaptis. Bet, kaip visi žinome, vien žiūrėdamas sotus nebūsi, todėl Tetsu leido merginai vos tik panorėjus, padaryti visas paslaptis matomomis. Ir kol Tetsu gyrėsi prieš kitus savo išradingumu, pro duris įėjo Buki. Tai buvo pusiau laukinė mergina–žvėris. Ji buvo kilusi iš Shadani–Mo kaimo, todėl niekas nesistebėjo jos katės akimis bei ant rankų užmautais plieniniais nagais. Būtent todėl Tetsu ir leido jai karstytis sienomis, naudojant savo ilgus ir tvirtus nagus. Paskui sekė ilgoka pauzė, mat niekas pro duris taip ir neišėjo. Tetsu jau buvo besistojąs, kai prie jo pribėgo visas suprakaitavęs, susikūprinęs jo ištikimiausias tarnas:

— Jūsų didybe, mes labai atsiprašome, tačiau ketvirtajam herojui neužteko medžiagos, todėl jo kairiąją ranką padarėme iš auksinio metalo.

Visagalis valdovas tylėjo, o tada be žodžių pažvelgė į ketvirtąjį savo pasakos herojų. Tai buvo technikos ir mokslo specialistas, todėl Tetsu padovanojo jam auksinį skraidymo prietaisą, naudojantį geltonųjų kristalų energiją.

Ir taip, kiekvienas veikėjas gavo tik sau būdingą savybę, kurios dėka galėjo atrasti naujas „Sudeki“ pasaulio paslaptis ir kitus naudingus žaidimo užduotims vykdyti daiktus ar įrankius.

***

— Na, kadangi mano brolis rūpinasi kovos sistema ir herojų priešais, aš užsiimsiu pinigų bei daiktų paskirstymu,— atsipūtęs pradėjo Tetsu.

Ir kaip taręs, taip ir padarė. Kiekviename mieste (juos buvo numatęs kurti kiek vėliau) jis nusprendė pastatyti kalvio pirkeles bei daiktų parduotuves, kad keliautojams niekada nieko netrūktų. Taip pat visur primėtė išsisaugojimo taškų bei indelių su vertingais daiktais arba net pinigais. Pinigus pavadino Florinais (visi nori išlikti originalūs). Bet jam dar kažko trūko, todėl atskirose kelių tarp miestų vietose jis „pridaigino“ pirklių, kurie už „apvalias“ sumas supirkinėja įvairius kailius, perlus bei kitą šlamštą, kurį herojai atras savo kelionės metu. Tetsu buvo savimi patenkintas ir nusprendė užsukti pas brolį…

***

…O ten virė tikras pragaras. Blogasis brolis vieną po kito štampavo įvairius demonus ir monstrus. Tetsu net nustėro… Visur taškėsi kraujas, priešai po smūgių išlakstydavo į šalis, o aplink vyko toks sąmyšis, kad neįmanoma buvo net žmonių įžiūrėti. Tada Tetsu padovanojo kiekvienam personažui po „Spirit Strike“ (dvasios ataka). Tada blogajam broliui viskas pasirodė pernelyg paprasta, ir jie abu išsinešdino santykių aiškintis, taip viską ir palikę. Pradėję darbą kaip dievai, užbaigė kaip žmonės… Na, o likę tarnai viską surinko ir sudėliojo į savo vietas. Tuomet, kad patirties taškai neitų veltui, įvedė patogią ir paprastą veikėjų tobulinimosi sistemą, kurioje įstatant rutuliukus galima pasikelti sveikatą, jėgą, įgūdžius ir esenciją, reikalingą skirtingoms magijoms atlikti. Taip viską galima pasikelti iki dešimto lygio, o likusius rutuliukus sudėti į specialiąsias atakas, kurių kiekvienas veikėjas turi po šešias.

Paskui visi prie žaidimo dirbę žmonės susibūrė ir sukūrė pažadėtuosius miestus, tokius kaip Haskilija, Transentija arba Aklorija. Kiekvienas miestas atspindi skirtingas temas — viename mieste skraido paukščiai, žydi gėlės, vaikšto žmonės, matomas gražus ir ryškus dangus, o kitame teka lava, stovi apdegę medžiai, voliojasi žmonių lavonai… Taip žaidimas atspindi gerojo Tetsu ir blogojo jo brolio norus bei ambicijas. Taip pat paprasti žmonės įvedė ir šiokią tokią kovos sistemą, kurios dėka galėsite formuoti skirtingas kombo atakas, spaudinėdami pirmą bei antrą pelės mygtukus. Buki ir Tal kausis su kardais, o Ailish ir Elco naudosis šaunamaisiais ginklais. Tačiau taip jau atsitiko, kad žmogus, dirbęs prie pastarųjų dviejų ginklų, buvo tiesiog atsidavęs FPS žaidimų fanas, todėl ir vaizdą, valdydami Elco ir Ailish, matysite iš pirmo asmens.

***

Taip žaidimas buvo sutvarkytas ir pabaigtas. Tačiau per nuolatinius kivirčus ir nesantaiką buvo palikta nemažai spragų, o pats žaidimas, nors nepaprastai spalvingas ir gražiai apipavidalintas, laikui bėgant tampa labai monotoniškas ir nieko naujo mums nebepasiūlo… Beje, paprastų žmonių atlikti žaidimo aspektai atrodo kur kas geriau, negu Tetsu bei jo brolio sumanymai. Taip didingai pradėtas žaidimas virto paprasta utopija, kuri mums praktiškai nesiūlo nieko naujo…