Prieš keturis metus pasirodęs „Crytek“ žaidimas „Crysis“ buvo tikrų tikriausias AK triumfo prieš žaidimų konsoles simbolis. „Crysis“ buvo toks pažangus technologiškai, kad „Crytek“ net negalėjo jo perkelti į konsoles. Pasak jų, žaidimų konsolės jau buvo pernelyg atsilikusios nuo tuometinių asmeninių kompiuterių ir būtų nesugebėjusios atkurti tokios pažangios grafikos, fizikos ir dirbtinio intelekto.

Netrukus po „Crysis“ pasirodymo įvyko blogiausia, kas galėjo įvykti – asmeninių kompiuterių savininkai suvarė peilį tiesiai į savo sąjungininkės „Crytek“ nugarą. „Crysis“ buvo labiausiai pirataujamas asmeninių kompiuterių žaidimas 2007-taisiais. Kol „Activision“ vartėsi milijonuose uždirbtų dolerių po „Modern Warfare“ sėkmės, iki tol pats ambicingiausias „Crytek“ projektas atsipirko tik per plauką.

Todėl nieko nenustebino „Crytek“ manevras naują „Crysis“ žaidimą išleisti ir konsolėms. Tačiau nustebino tai, kad „Crytek“ žadėjo sukurti visomis prasmėmis geresnį žaidimą. Netgi ir technologiškai. Kai tiek metų girdi, esą konsolės ir AK yra tas pats, kas „The Flinstones“ ir „Futurama“ pasauliai, niekaip negali suprasti, kaip galima sukurti kažką pažangesnio nei „Crysis“ ir dar veikiančio ant penkių metų senumo konsolių techninės įrangos. Išbandęs „Crysis 2” buvau tiesiog priblokštas. Nežinau kaip jie tai sugebėjo padaryt , bet „Crytek“ iš tiesų patobulino „Crysis“ visais įmanomais aspektais. „Crysis 2” nėra tik techninių galimybių demonstracija – dabar tai pilnavertė naujos kartos šaudyklė.

Kaip pasakojo žmonės iš „Crytek“, pritaikydami naująjį grafinį varikliuką „CyEngine 3” jie ilgai neužtruko, kol pasiekė abiejų platformų galimybių stogą. Visas darbas po to buvo nukreiptas į bandymus tą stogą pakelti dar kiek aukščiau. „Crytek“ triūsas nenuėjo per niek. „Crysis 2” išsprendė vieną iš fundamentalių šiuolaikinio žaidėjo klausimų apie tai, kuris žaidimas turi geriausią grafiką. Be abejo, dabar tai yra „Crysis 2”. Teisybės vardan reikia pažymėti, „Crysis 2” tekstūros nėra pačios ryškiausios, o matomumo laukas – pats didžiausias. Bet tokie elementai kaip apšvietimas ir bendras detalių kiekis ekrane neturi analogų visose platformose. Šviesos efektai palieka be žado vos pradėjus žaisti. Ko ne visi objektai meta realaus laiko šešėlius, o sprogimai ryškiai atsispindi stiklinių dangoraižių languose. Kiekviena apšviesta detalė generuoja spalvų žaismą, akimirkai nudažantį visą likusią aplinką. Veikėjų veidai nebe atrodo lyg būtų pagaminti iš plastiko, o pulsuoja žmogiška šiluma. Vanduo vienas tikroviškiausių kokius yra tekę matyti. Į griaunamųjų jėgų ištašytą Niujorko paviršių, kur šiaip vyrauja betoninės konstrukcijos, prasibrovė ir gamta, landšaftą nudažiusi organiškomis spalvomis. Išvirtę tankiai žaliuojantys medžiai, prieš kelias akimirkas tektoninio lūžio vietoje susiformavę kriokliai, vandens užlietos gatvės – visa tai atkurta taip detaliai, kad net sunku patikėti, kad žaidi su konsole. 2011-taisiais.

Tiesa, jei žaisi konsole, su grafika gali turėti keblumų. „Crysis 2” statiškus vaizdus atkuria kartais neįprastai aukšta kadrų kaita, bet vos tik atsiranda bent kiek dinamikos, vaizdas ima strigti. Ir taip būna labai dažnai, nes „Crysis 2” veiksmo scenų yra tiek pat kiek tyrinėjimo epizodų. Kadrų kaitos sopuliai nėra nepakenčiami, be tokie dažni, kad jų neįmanoma ignoruoti. Bet jei manęs paklaustų, ar norėčiau, kad „Crysis 2“ grafika būtų apkarpyta vardan stabilumo, tikrai nesutikčiau.

Prezentaciją papildo ir geriausias šiemet muzikinis takelis, prie kurio prisidėjo legendinis kompozitorius Hans Zimmer, kūręs muziką tokiems filmams kaip „Rain Man“, „The Thin Red Line“, „Gladiator“, „The Last Samurai“, „Inception“ ir daugeliui kitų. „The Daily Telegraph“ jį pavadino genijumi ir su tuo pasiklausius atskirai išleisto „Crysis 2” garso takelio sunku nesutikti. Kartais neaišku, ar muzika papildo atmosferą ar atmosfera derinasi prie muzikos. Zimmerio į vieną visatą suliejama elektroninė ir simfoninė muzika tarsi yra dviejų Niujorke besikaunančių civilizacijų, ateivių ir žmonijos, paralelė.

„Crysis“ puikiai įrodė, kad pamiršti, jog kuri ne grafinių technologijų demonstraciją, o visų pirma video žaidimą, yra kritinė klaida. Kurdama „Crysis 2”, „Crytek“ taip puikiai įsisąmonino ir labai didelį dėmesį skyrė veiksmo proceso tobulinimui.

„Crytek“ pasirinkimas persikelti iš džiunglių į miestą atrodė mažų mažiausiai keistas. Praeiti du „Crytek“ žaidimai, „Far Cry“ ir „Crysis“, įpratino žaidėją galvoti, kad vienintelė aplinka suteikianti gali būti džiunglės. „CryEngine 3” įpratins žaidėją galvoti, kad nevaržomą laisvę gali pasiūlyti absoliučiai bet kas.

„Crysis 2”, kitaip nei daugelyje kitų pirmo asmens šaudyklių, judėjimo laisvė yra ribojama sveiko proto ribose. Dažniausiai gausi užduotį nusigauti į nurodytą tašką. Laisvai po miestą keliauti negali, bet tuo pačiu ir neturi griežtai apibrėžto maršruto. „Crysis 2” lygiai yra savotiškas „Halo Reach“ ir „Battlefield Bad Company“ mišinys. Kaip ir minėtuose žaidimuose, dažnai pateksi į labai plačią vietovę, pro kurią turėsi nusigauti iki nurodyto tikslo. Kiekviena vietovė turi po keletą siūlomų įveikimo metodų, pavyzdžiui, yra paliktas kelias praeiti nepastebėtam, galima rasti patogių vietų šaudyti snaiperio šautuvu, tai pat pozicijų iš kurių patogu surengti pasalą ir panašiai. Geriausia yra tai, kad nėra jokių griežtai fiksuotų pasirinkimų. Nenori jokių taktikų? Puiku, eik ir kovok kaip tik nori. Ëjai keliu, kuris buvo rekomenduojamas norint išlikti nepastebėtam, bet buvai pričiuptas? Na ką gi, teks pradėti atviras kautynes ir gal net ieškoti tos siūlytos vietos snaiperiui. Be to, taktikas gali kuo laisviausiai kombinuoti kaip sau tinkamas. Sakykime, eini keliu, rekomenduojamu slaptam vietovės įveikimui ne iki galo, bet tik iki tos vietos, iš kurios gali padaryti pasalą. Kiekviena „Crysis 2” vietovė turi bent po tris ar keturis kūrėjų rekomenduojamus įveikimo būdus, kas leidžia tuos pačius lygius peržaisti taip pat įdomiai keletą kartų. Norėjai laisvės šaudyklėse? „Crysis 2” Tau ją pateikia pačiame geriausiame stiliuje.

Išbandžius skirtingas taktikas Niujorkas atrodo net patrauklesnis nei džiunglės. Taip yra dėl to, kad keliaujant vietovėse žinai, kad kiekvienas skersgatvis, kiekvienos atviros durys ar išgriuvusi sieną yra kažkam skirta. „Crysis“ buvo tikroviškas blogąja to žodžio prasme. Džiunglės atrodė geriausiai iš visų žaidimų, tačiau po jas keliaujant darydavosi aišku, kad jos yra tik kaip dailus kovos su ateiviais fonas. Keliaudavai džiunglėmis dešimt minučių tik tam, kad pamatytum dar daugiau taip pat atrodančių džiunglių. Taip, tai realistiška, bet dėl to jau pačioje „Crysis“ pradžioje apkarto noras kur nors paklaidžioti. O jeigu džiunglėse nieko įdomaus nėra, tai kyla klausimas, kad tada varginti kuriant tokias plačias vietoves?

Niujorkas tau labiau patiks nei negyvenama sala dar ir todėl, kad jis yra įvairesnis. Reikės kautis ant namų stogų, parkuose, metro tuneliuose, gatvėse, krateriuose, ant tiltų, ofisuose, nedidelėse salose ir daug kur kitur. Pažinti ir mokėti pasinaudoti aplinka reikės norint išgyventi prieš protingą priešų dirbtinį intelektą.

„Crytek“ žadėjo, kad priešų dirbtinis intelektas bus pats geriausias iš visų žaidimų. Iš tiesų jis toks ir yra. Kai veikia. Kai viskas būna gerai, priešai stebina ne tiek savo taktikomis, bet žmogišku elgesiu. Numesk jiems granatą, o paskui staigiai apšaudyk iš visų pusių ir jie lakstys iš kampo į kampą visiškai pasimetę. Apšaudyk grupę kareivių snaiperio šautuvu ir nenustebk, kad jie pasislėpę priedangoje kartais iš jos neišlys tol, kol pat prie jų neprieisi. Tikriausiai nė nereikia aiškinti, kad „Crysis 2” priešai visai kaip ir pirmojoje dalyje turi talentą gretai apsupti neatsargų žaidėją. Visą žaidimą mane stebino priešų žmogiškumas, jų kovojimas kaip vienos komandos. Kai kontroliuoji situaciją, priešų kareivius žudyti lengva, nes šie būna išbarstyti atskirai po žemėlapį ir visiškai pasimetę. Bet tik pasirodyk be esąs silpnas ir Tu jų neatsikratysi. Jie puls kaip niekad agresyviai, prieš atakuodami drauge dar išmes visas turimas granatas. Palauk dar šiek tiek, ir jie pasikvies pastiprinimą. Ateiviai be įprastų taktikų dar moka laipioti sienomis. Dėl to jie tampa itin pavojingi, nes gali nepastebėti mikliai atsidurti užnugaryje.

Kartais dirbtinis intelektas tiesiog neveikia. Kareiviai nešoka į priedangą, o tiesiog laukia kulkos. Dar blogiau: kartais jie bėgdami užstringa sienose ar tiesiog laksto ratais. Jau po poros tokių klaidų galima susigadinti įspūdį apie tikrai šiaip jau pažangų dirbtinį intelektą. Belieka laukti pataisos.

„Crysis 2” nėra labai sudėtingas žaidimas, bet tikrai ir ne iš tų, kuris lengvai atleidžia už padarytas klaidas. Neapgalvotas puolimas dažniausiai baigiasi mirtimi. Mirti „Crysis 2” erzina, nes lygiuose yra mažai atskaitos taškų, tad po nedidelės klaidos gali tekti pusę lygio pereiti iš naujo. Jei žaisi aukščiausiais sudėtingumo lygiais, taktikos naudojimas ir nanokostiumo savybių išmanymas bus pagrindinė išgyvenimo sąlyga.

Nanokostiumas tapo žymiai patogesnis naudoti. Dabar yra tik dvi aktyvuojamos jo funkcijos: nematomumas ir šarvai. Sprintas ir jėga dabar yra pasyvios savybės, tad jų aktyvuoti norint nuspirti automobilį ar aukštai pašokti nebereikia. Žaidimo eigoje yra galima tobulinti nanokostiumą, jam pridedant įvairių savybių, pavyzdžiui, mažiau energijos naudojantį nematomumą, galimybę suduoti stiprų smūgį iš oro, matyti priešų judėjimo kelius ir taip toliau. Ginklų modifikavimas duslintuvais, taikikliais ir papildymas antriniais šaudymo režimais niekur nedingo. Nanokostiumu „Crysis 2” yra ypatingai patogu naudotis. Valdymas yra labai jautrus ir tikslus, nanokostiumo savybes perjungti galima akimirksniu.

„Crysis 2” įveikimas užtruks maždaug 9 val. , per kurias patirsi daugybę nuotykių. Gaila, kad juos turinti įprasminti istorija padaryta ne visai gerai. Bėda slypi tame, kad „Crysis 2” nesugeba paaiškinti, nei kas nutiko „Crysis“ ir „Crysis Warhead“ veikėjams Nomad ir Psycho, nei dorai pateikti antrosios dalies istorijos. Pačioje žaidimo pradžioje pasirodo Prophet, kuris nieko konkretaus nepasako, tik perduoda nanokostiumą atsitiktiniam jūrų pėstininkui vardu Alcatraz. Siužetas yra labai fragmentuotas, vienur kažkas miglotai kalbama apie pirmos dalies įvykius, kitur neaiškiai dėstoma dabartinė situacija, kurią išskyrus faktą, kad puola ateiviai, labai sunku suprasti. Siužetu liks vienodai nepatenkinti ir bandę, ir nebandę originaliojo „Crysis“.

„Crysis“ turėjo daugelio žaidėjų režimą, bet tas mažai kam rūpėjo. Šiais laikais tokie žaidimai kaip „Homefront“ ar „Battlefield“ nusispjauna į vieno žaidėjo kampaniją ir skiria visą dėmesį tinklo režimui. Supratę, kad dabar išleisti pirmo asmens šaudyklę be daugelio žaidėjų režimo yra šventvagiška, „Crytek“, kad galėtų netrukdoma šlifuoti vieno žaidėjo kampaniją, daugelio žaidėjų režimą paliko kurti „Crytek UK“ studijai.

„Crysis 2” daugelio žaidėjų režimas revoliucijos nesukels, bet tikrai nenuvils žaidėjų. Labiausiai patiko tai, kad yra daug skirtingų režimų, ginklų ir žemėlapių. Tikriausiai būtų sunku rasti kitą žaidimą, kuriame būtų tiek daug įvairų nustatymų, padedančių sukurti norimą mačą. Galima nustatyti gyvybių skaičių, jų atsistatymo greitį, išjungti radarą, uždrausti rinktis modifikuotas klases, nanokostiumo savybes ir taip toliau. Viena vertus yra akivaizdu, „Crysis 2” daugelio žaidėjų režimas beveik nepasiūlo nieko naujo Kita vertus, šiuo atveju tai nėra blogai, nes viskas įgyvendinta be didesnių neklandumų. „Crytek“ priėjo teisingos išvados, kad nereikia taisyti to, kas nesugedę.

„Crysis 2” yra vienas tų retų atveju, kai tęsinys yra visa galva aukštesnis už pirmtaką. Naujas grafinis variklis, šiuo metu neturintis lygių, geriausias šių metų muzikinis takelis, išties ilga vieno žaidėjo kampanija su senai matyta laisve rinktis bei padoriai sukonstruotas daugelio žaidėjų režimas vertas kiekvieno cento pakloto už „Crysis 2”. Žaidimas galėtų būti dar geresnis, jei „Crytek“ būtų skyrę papildomus tris mėnesius ištaisyti grafinėms ir garso efektų klaidoms, bei, svarbiausia, sutvarkyti keistai besielgiantį DI. Geresnė ir originalesnė istorija irgi nepamaišytų. Nepaisant to, perėjimas nuo „Crysis“ prie „Crysis 2” yra toks pat savaime suprantamas dalykas, kaip perėjimas nuo „Windows XP“ prie „Windows 7“.