Kaip ir visada, įžanga šį kartą vėl pasiliksiu emocijoms, sentimentams ir kitiems savo asmeniniams išgyvenimams. „Black Chicken Studios“ sukurtas „Academagia: The Making of Mages“ buvo kažkas netikėto visomis prasmėmis. Tai lyg šiek tiek kitoks Hario Poterio žaidimas, kur vėl vyksta įvairiausi fantastiniai dalykėliai. Ar sužavėjo jie mane – nesu tikras. Viskas iš pradžių atrodo taip įdomu ir taip įspūdinga, tačiau susidomėjimas iš aukščiausios pozicijos ilgainiui ima tiesiog smigti žemyn. Taip, žaidimas unikalus, tačiau tik tiek. Kodėl? Aiškinamės.
Kiek čia visko!
„Academagia: The Making of Mages“ prasideda nuo savo veikėjo susikūrimo ir beveik visiško jo charakterizavimo. Taip, čia galėsite jam/jai duoti savo norimą vardą ir pavardę, tada pasirinkti jo/jos charakterio bruožus, pomėgius, net vietą kur jis/ji gimė ir t.t. Visa tai šiek tiek įtakoja ir patį žaidimo progresą, kadangi kiekvienas pasirinktas dalykas pagerina tam tikrus veikėjo sugebėjimus ir tai kaip jis tvarkysis „Academagia“ burtų mokykloje. Kiek prajuokino, jog personažas gali turėti tik dvi įmanomas išvaizdas. Tai gali šiek tiek priminti „The Sims“ seriją, tačiau patikėkite manimi, ilgainiui visi panašumai bemat dingsta ir lieka tik burtai, burtai ir dar kartą burtai. Pastebėti galbūt verta tai, jog pasirinkimų čia iškart yra begalės ir tuos 10 charakterizavimo taškų išleidžiame tiesiog pagal nuojautą. Vos pradedant leisti taškus dar skaitome kas yra vertinga mūsų veikėjui, tačiau ilgainiui skaityti įvairias specifikacijas pabosta ir greitai ir bet kaip sumetame likusius taškelius.
Pagaliau susikūrus savo pagrindinį personažą suprantame, jog, o taip, šis žaidimas yra tekstinis. Tą mums puikiai įrodo gidės Geros laiškas, kuris, o Dieve Šventas, tęsiasi per 15 puslapių ir jau ketvirtame norisi, kad ši kančia pasibaigtų. Skaityti tenka ne tik laiškus, bet visą žaidimą apskritai. Visi pasakojimai, atsitikimai bei kiti dalykėliai bus išdėstyti tekstu, todėl jei jums pavyks užbaigti devynis pragaro skaitymo ratus, sveikinu, perėjus žaidimą pasijusite lyg perskaitę normalios apimties knygą. Kas nemėgstate per daug skaityti, čia apžvalgos skaitymą galite ir užbaigti, žaidimas visu šimtu procentu ne jums.
Jūsų pagrindiniam herojui, kaip ir tikrame gyvenimo simuliatoriuje, teks nurodyti, ką jis veiks kiekvieną parą. Čia ir vėl pasitinka milžiniška įvairovė pasirinkimų tarp kurių taip pat nesunku pasiklysti kaip ir Amazonės džiunglėse. Kiekviena para suskirstyta į rytą, dieną ir naktį ir kiekvienam ciklui reikia priskirti tik vieną veiklą. O veiklos čia, po velnių, pilna – mokymasis mokykloje, namie, apsipirkinėjimas, ilsėjimasis, kalbos treniravimas, burtų mokymasis ir t.t. Pasirinkus, jog, tarkime, norite pabendrauti su kuo nors, čia teks rinktis dar iš kokių 70 veikėjų, o bendrausite tik su vienu vieninteliu išrinktuoju. Tas pats ir su įvairių vietovių tyrinėjimu, teks pasirinkti ką jūs ten norėsite patyrinėti, o kai norėsite leisti veikėjui pailsėti, tai teks pasirinkti dar iš dvidešimt vietovių – nuo jūsų asmeninio miegamojo iki mokyklos valgyklos. Nežinau, gal ir ten įmanoma miegoti. Galiu pasakyti, jog žaidžiau žaidimą keletą valandų ir su pasirinkimais kiekvieną kartą vis vien susimaudavau.
Magija? Kokia dar magija?
Pateikiant įvairius atsitikimus, kuriuose dalyvaus jūsų veikėjas, bus galima susipažinti ir su „Academagia“ mokyklos mokytojais arba mokiniais. Be abejo, dėl tam tikrų objektyvių priežasčių yra neįmanoma visų jų atsiminti, todėl geriausiu atveju sutarsite gal su 4-5 veikėjais ir būsite jų draugas. Tačiau kas iš to, jūs paklausite? Nieko. Absoliučiai nieko. Turėsite jūs tų draugų įsivaizduojamoje burtų mokykloje ar ne – visiškai jokio skirtumo, tai neįtakos jūsų žaidimo progreso. Įvykių bus įvairių – smagių ir nelabai, aišku, jei juos tik sugebėsite perskaityti ir įsivaizduoti kaip tai galėjo būti šmaikštu ar liūdna. Man tai asmeniškai sekėsi nekaip.
Kiek nemaloniai nustebino žaidimo meniu. Praleidus šiek tiek laiko prie žaidimo, aš norėjau pasižiūrėti, kiek ten dar liko iki semestro pabaigos, todėl tiesiog paspaudžiau kalendoriaus ikoną. Spėkite kas įvyko? O gi absoliučiai nieko! Taip ši ikona yra visiškai beprasmė ir su ja neįmanoma nieko doro padaryti. Šalia kalendoriaus yra ir inventoriaus ikona, kuri, ačiū Dievui, veikia, todėl galima sakyti, jog tai stambus akmuo į „Black Chicken Studios“ daržą dėl žaidimo klaidų neištaisymo, nes pastaroji – ganėtinai didelė.
Kiek keistoki dalykėliai atsitinka ir su istorijos pateikimu. Kai ji būna labai plati, dažniausiai tenka spaudyti pelės mygtuku, jog atsiverstų kitas puslapis. Tačiau keletą kartų, neaišku iš kur, atsiranda galimybė pelės ratuku tiesiog keliauti žemyn. Taip ir lieki nesupratęs, iš kur viduryje žaidimo išdygo tos naujos galimybės, kurių nebuvo, nors jų reikėjo.
Net nesistengiu įrodinėti, jog „Academagia: The Making of Mages“ greitai pabosta, nes taip ir yra. Nusibosta kiekvienai dienai rinkti tas įvairias veiklas, nusibosta skaityti, jog, o ne, kažkoks jūsų draugas čiut nenusiplėšė kojos, belakstydamas mokyklos koridoriais, nusibosta, galu gale, skaityti, jog, o taip, jūs pagaliau galite pasirinkti dar daugiau įvairių sugebėjimų ir nė nežinai ką rinktis, nes jų begalės. Apskritai, didžiausia užduotimi tampa užbaigti šį žaidimą, nes reikia apsišarvuoti geležine kantrybe ir, šiek tiek pakeitus Lenino žodžius, skaityti, skaityti ir dar kartą skaityti. Kaip skaitymas baigsis, cha, skaitysi dar!
Menine puse, „Academagia: The Making of Mages“ daug komentarų susilaukti negali, nes tai tiesiog tekstinis žaidimas. Taip, jis turi gražų spalvingą foną, kartais dėstomoje istorijoje yra pateikiami vaizdai, kur jūsų veikėjas yra. Personažai nupiešti neblogai, jų veido bruožai iš tiesų išraiškingi, šių veidus visada greičiau įsiminsite nei jų vardus. Muzika visada groja klasikinė. Kadangi aš nesu per didelis jos gerbėjas, man tai nebuvo itin didelis pliusas, tačiau dėl skonio nesiginčijama. Kaip tokiam žaidimui, iš meninės pusės buvo išplėšta viskas kas įmanoma, su kuo „Black Chicken Studios“ ir sveikinu.
Paskutinį burtažodį beištariant
Taigi, šis žaidimas tikrai nebus ilgalaikis palydovas jūsų laisvalaikio praleidime, tačiau gal tik man taip atrodo? Taip, jei nuspręsite, jog jūs esate būtent tas, kuris gali pasinerti į magijos ir beprotiškai ilgo skaitymo pasaulį bei gali sutramdyti bei “prisijaukinti“ begales turinio, prašau, „Academagia: The Making of Mages“ jums kaip tik. Gyvenimo simuliatorius su magijos prieskoniu galėjo būti ir šiek tiek labiau patobulintas. Čia, turbūt, pasitvirtina auksinė taisyklė – svarbu ne kiekybė, o kokybė.
