Apžvalga iš žurnalo PC Gamer Nr. 2008/08

Autorius: REZIDENTAS

Jei naująjį Spielbergo DreamWorks komandos kompiuterinės animacijos filmą man būtų parodę prieš kokius penkiolika metų, džiaugsmo būtų užtekę kelioms savaitėms. Esu didelis filmų, kuriuose vaizduojamas Rytų kovos menas, gerbėjas, tad išvysti šiam reiškiniui skirtą smagų animacinį filmą yra labai nuostabu net ir dabar. Dėl žaidimo, sukurto pagal šį filmą, nesu toks tikras, nors, tiesa, jis pakankamai geras, kad nesugadintų matyto filmo žavesio. Jame tiesiog yra ką veikti.

Mano manymu, būtent neturėjimas ką veikti ir yra didžiausia žaidimų, sukurtų pagal vaidybinius ar animacinius filmus, problema. Istorijos skirta vien žiūrėti, o peržvelgus kūrėjams reikia paruošti kažką, kuo galėtum užsiimti žaidimo metu. Ir, žinant studijų skiriamą „didžiulį“ dėmesį tokiems žaidimams, ta veikla būna labai dirbtinė ir menka. Kung Fu Panda atveju šios bėdos nėra, nes žaidimo kūrėjai ant lėkštutės pateikė puikų užsiėmimą — muštynes.

Kovos žaidime prasideda nuo pat pirmųjų akimirkų: atsiduri pagrindinio herojaus, pandos Po, sapne, kuriame jis įsivaizduoja esąs drakonas karys, turintis kautis su šernais ir kitais priešais. Muštynių judesių schema man išties patiko. Iš poros pagrindinių judesių kuriamos įvairios kombinacijos ir tokiu būdu gaunamos specialios atakos. Nori – gali stengtis tiksliai jas atitaikyti pagal priešų tipus ir kovos situacijas. Nenori – spaudinėji bet ką ir stebi, kaip Po, lydimas žybsnių ir blyksnių, demonstruoja savo „pandiškos“ kovos įgūdžius. Informacijos, ką ir kaip daryti, tikrai gausu, kombinacijos primenamos keletą kartų, taigi tikrai nepasimesi.

Įdomu ir kiek netikėta buvo tai, kad savo herojų gali tobulinti. Keista, bet iš pradžių žaidimas to neakcentuoja, o pabaigus lygį pasirodžiusio užrašo upgrade lengva nepastebėti. Už lygiuose surinktas monetas galima tobulinti pagrindines Po savybes (sveikata, chi energija, pagrindiniai smūgiai), kombo atakas (trenksmas pilvu, ridenimasis ir kt.) ar pirkti kostiumus (brangoka). Išties gera idėja, suteikianti daugiau galimybių ir net motyvacijos žaisti iš naujo.

Be Po, žaidime teks kartais valdyti ir kitus herojus — garsųjį „kovotojų penketuką“. Dažniausiai tai bus trumpi epizodai kovose su „bosais“, kurios, kaip įprasta tokiuose žaidimuose, yra gan varginančios, ypač turint galvoje, kad žaidimas skirtas jaunesnei auditorijai.

Epizodai, kuriuose Po nereikia kovoti, yra kur kas mažiau įspūdingi. Kvailai atrodo, kai Po kaip kokia Lara kabarojasi atbrailomis, užsikabina ir prisitraukia prie sienų, šokinėja ar net įsibėgėjęs rieda tarytum Sonikas. Tokiose „platformų“ vietose išryškėja ir valdymo klaviatūra nepatogumas (kaunantis to nejauti), todėl valdymo pultelis čia tikrai pravers.

Kung Fu Panda garsai ir vaizdai, kaip ir galima tikėtis, ypatingai nežavi. Labai maža vaizdo reguliavimo galimybių (perkeltas iš konsolių), nors šiaip gan gražu ir miela, ypač smagūs patys filmo herojai. Pjauna įgarsinimas: Po ir kiti įgarsinti ne tų pačių aktorių, o nesėkmingai bandančių pastaruosius imituoti. Tiesa, žiūrėjusiems lietuviškai įgarsintą filmą tai netrukdys.

Kung Fu Panda labai trumpas. Labiau patyrę žaizdami užtruks vos du— tris kartus ilgiau nei reikalinga peržiūrėti patį filmą. Tie, kuriems žaidimas ir skirtas, praleis daugiau laiko, ypač jei nepatingės pasikviesti draugų ir sužaisti ne vieną keliems žaidėjams skirtų režimų (keista, jų negalima žaisti internete). Šiaip visai smagus darbas tiems, kuriems patiko filmas ir kurie nori patys išbandyti išskirtinį pandos muštynių stilių.