Apžvalga iš žurnalo PC Gamer 2009/10. Teksto autorius: Artojas

Šiuo momentu mane erzina du dalykai. Pirmasis jų tai pėdų grybelis, jau dabar gailiuosi, kad apie jį užsiminiau, ir šita, nemokama šaudyklė, tratataika. Grybelis pradėjo augti ant dešinės kojos, tą žinau. Ko nežinau, tai kaip vertinti kitą keistenybę. Kas yra Battlefield Heroes? Tai nesąmonė, kurioje Disnėjus susiduria su Day of Defeat. Nors kai geriau pagalvoji, Disnėjus ir Marvel — ne ką ne mažiau stebinantis dalykas. Žodžiu.

Trečiojo asmens matomas vaizdas. Lyg ir nieko naujo, bet jausmas vis tiek keistas. Nelimpa nors tu ką. Judėjimo greitis kaip vėžlio, o trys žaidime esančios klasės (šaulys, karys ir komandosas) išbalansuotos kaip turi būt. Dienelę kitą sugaišau vien tam, kad atsikratyčiau lūkesčių, kuriuos man kažkodėl sukėlė Team Fortress 2. Viliuosi, nekyla klausimų, kodėl tikėjausi kažko panašaus? Paskui užtrukau dar porą dienų, kad suprasčiau kaip nemirti sutikus komandosą.

Karo istorijos

Jei jau esi bandęs žaidimą ir juo kažkiek nusivylei, išklausyk teisybę. Tu nežinai nieko apie BFH, bent jau iki tos akimirkos, kol žemai pilotuojamo lėktuvo sparnu nepritvoji kokio šunsnukio, seginčio kiltą ir užsidėjusio kaizerinės Vokietijos šalmą. Ką jau kalbėt apie šuolį parašiutu ant švyturio, kuriame sėdi žąsinas, iš pasalų nudaigojęs Tave gal penkis sykius ir kiekvieną, negarbingą, šūvį palydėjęs griausmingu „LOL“. Tu šoki, bedi jam peilį į nugarą ir mintyse sušvokšti „turėk, žasie“. Tik mintyse, nes BFH tai žaidimas, kuriame nuomonę geriau pasilaikyti sau.

Smagybės prasideda užpildžius kuklią registracijos formą ir parsiuntus visai menką megabaitų kiekį. Personažo kūrimas taip pat paprastas ir neskausmingas.

Jei Tau pasiseks, po akimirkos jau būsi pačiame geriausiame serveryje, kur žmonės nusiteikę žaisti ir kalba Tau suprantama kalba. Šiaip ar taip žaidėjų paskirstymas yra automatinis, tad gali ir nepasisekti. Svarbu neskubėti nusivilti. Na ir kas, kad starto vietoje Tave kelis sykius pervažiavo (užuot pavėžinę) komandos draugai…

Žaidime tėra vienas vienintelis režimas, kurio žaidžiant kariai, panašūs į sąjungininkus ir vokiečius, kaunasi dėl kontrolės taškų, todėl kai kiekvienas pradeda kautis už save, žaidimas tikrai erzina. Taip, BFH reikia šiek tiek sėkmės…

Kita vertus, kai patenki į komandą, kurios nariai dirba bendrai, pilotai prieš pakildami palaukia keleivių, tankistai dirba išvien ir padeda pėstininkams, tada žaidimas sublizga, o šypsena, pražydusi Tavo veide, nenusitrina ilgam.

Papuoštas žudyti

Tavo personažo lygis kils nuolat. Nesvarbu, laimėtas mūšis ar pralaimėtas, kažkiek patirties taškų vis tiek gausi žudydamas ir grobdamas kontrolės taškus. Kartu kaupsi ir narsos bei garbės taškus, kuriuos galėsi išleisti naujiems ginklams ar savybėms įsigyti. Parduotuvėje yra visko, bet, aišku, nauja kojinių pora nelabai pagelbės mūšyje, o štai naujos, Tavo žaidimo stilių atitinkančios savybės padės…

Tiesą sakant, vienintelis rimtas trūkumas — tai žemėlapių kiekis ir jų įvairovė. Žemėlapių mažai ir jie panašūs. Kur visi karo smagumai? Krateriai, apkasai, bunkeriai ir griuvėsiai? Taip pat nepakenktų ir keli nauji žaidimo režimai.