Jei kažką sukūrei, nepamiršk to parodyti pasauliui!

Greičiausiai šios apžvalgos nebūtų kaip ir retas, gyvenantis už Japonijos ribų kažin ar būtų girdėjęs apie nuostabųjį „Recettear – An Item Shop’s Tale“, jei ne mažos, iš dviejų žmonių susidedančios, „Carpe Fulgur“ kompanijos didžiulės pastangos. Jiems nors ir nelengvai, tačiau pavyko susitarti su žaidimo kūrėju „EasyGameStation“. Vėliau, per maždaug keturis mėnesius, investavus apie 10 tūkstančių dolerių jiems pavyko žaidimą localizuoti vakarų rinkoms. Vėliau gana sėkmingai jiems pavyko išleisti savo darbą. „Carpe Fulgur“ komanda manė, kad kažin kad jiems pavyks parduoti daugiau kaip 10 tūkstančių žaidimo kopijų. Viena iš pagrindinių tokio nedidelio skaičiaus priežasčių – didelis piratavimo lygis vakarų pasaulyje. Jauna kompanija netikėjo, kad gali pasiekti daugiau. Visgi, kaip kone visose pasakose taip ir čia nutiko stebuklas – „Recettear – An Item Shop’s Tale“ per kelis pirmus mėnesius buvo parduota virš 100 tūkstančių žaidimo kopijų. Maža to, žaidimas buvo įvertintas labai gerai žaidėjų ir apžvalginkų (taip pat ir šio, kurio apžvalgą dabar skaitote)! Rekomendacijos įsigyti šį žaidimą pradėjo sklisti iš lūpų į lūpas. Taigi, „Carpe Fulgur“ netyčiom pavyko pasiekti tai, ko net daug daugiau pinigų turinčioms kompanijoms nepavyksta – padaryti žaidimą gerai parduodamą. Tuo tarpu „EasyGameStation“ išmoko pamoką, kad jei turi kažką sukūręs verta parodyti pasauliui… juk nežinai, galbūt tavo kūrinys daugybės žmonių bus palaikytas šedevru.

Jei matai, kad žmogui reikia pagalbos, pabandyk pagelbėt!

„Recettear – An Item Shop’s Tale“ kaip ir dauguma šiuolaikinių megahitų istoriją. Ji vakariečių akimis žiūrint neįprasta. Neįprasti čia veikėjų santykiai. Kaip ir tikrame gyvenime taip ir čia, nėra juodai baltų žmonių. Tavo bandymai padėti keičia kitus žmones. Lygiagrečiai ir tu keitiesi. Atrodytų, tai esminis dalykas, liečiantis tiek virtualius tiek ir realius santykius, tačiau vakaruose kažkodėl tai dažnai ignoruojama. TV, kino, žaidimų industrija paprastai rodo netgi tokį herojaus atvaizdą, kuriam dėl nesuprantamų priežasčių gėda pasirodyti silpnesniu ir pasisiūlyti pagelbėti ar pripažinti priešininko pranašumą…

Žaidime teks pabūti maža mergaite, vardu Recete. Jai, nors ir turėdama savų tikslų, bandys pastoviai pagelbėti fėja, vardu Tear. Be viso to, žaidžiant teks susidurti su kitais personažais. Kiekvienas iš jų skirsis savo charakteriu. Kone kiekvienas iš jų turės didesnių ar mažesnių problemų. Dažniausiai visada bus galima rinktis, kaip ir kuom bei iš vis ar jiems padėti. Kartais nuo pasirinkimų, priklausys istorijos posūkiai.

Jei nori tapti geru pardavėju, pirmiausia eksperimentuok su virtualia parduotuve!

Gelbėjimas kitų svarbus labiau žaidimo istorijai nei pačiai žaidimo eiga. Jos pagrindas – pardavimai. Recetei tenka pasirūpinti prekėmis savo parduotuvėj. Jų galima nusipirkti iš turgaus, tiesiogiai amatininkų, finansinių bėdų ištiktų miestelio gyventojų arba iš nusamdytų herojų.

Kaip ir realiame gyvenime taip ir čia, įsigyjamos ir parduodamos prekės bus įtakojamos rinkos pokyčių. Dėl jų kai kurių produktų kainos gali laikinai sumažėti, kitų – išaugti. Štai, todėl protingas prekių dėliojimas parduotuvėje į vitrinas ar į sandėlį gali duoti didesnį pelną.

Maža to, parduodant prekes ir nustatinėjant antkainius būtina atsižvelgti į auditoriją, kuri parduodamas prekes perka. Pavyzdžiui, mažos mergaitės sutiks mokėti už prekę ženkliai daugiau tik tuomet kai prekė šiaip nėra brangi. Tuo tarpu vedę vyrai, paprastai mielai sumokės net iki 30% prekės antkainio.

Kad dar viskas būtų komplikuočiau, kai kurie pirkėjai norės, kad įvykdytum po kelių dienų užsakymus (šiaip jiems visiškai nesvarbu, kad jų norimų prekių tu turi šią akimirką). Kadangi numatyti tu negali, kokia situacija bus rinkose bei išvis ar bus įmanoma tai gauti norimam laikui, visada teks rizikuoti sutinkant arba atsisakyti. Jei rizika nepasiteisins, beliks išklausyti nusiminusio kliento žodžius ir pagalvoti kokia tu vis dar bloga… Jei pasiteisins – geriausiu atveju bus galima garantuotai uždirbti pinigų po kelių dienų.

Visų šių prekybos smulkmenų visuma lemia, jog bežaidžiant nejučiomis galima ir išmokti nemažai verslo subtilybių. Galbūt jų praktiškai panaudoti kitur ir neteks, tačiau kai kurios smulkmenos pasirodys tikrai vertingos. Pavyzdžiui, jei esi nepatenkintas dėl žaidimų antkainių Lietuvoje, suprasi kodėl bent kol kas nelabai gali būt kitaip.

Neapsiribok keturiom sienom, leiskis į nuotykius!

Nepaisant puikių ekonomikos pradmenų ir istorijos „Recettear – An Item Shop’s Tale“ būtų dar vienas „Dinner Dash“ stiliaus žaidimas, jei jame netektų palandžioti po pavojingus požemius. Tiesa, pačiai to padaryti nepavyks. Teks samdytis herojų ir jei reikia, aprūpinti jį ginkluote bei šarvais. Smagu tai, kad nors žaidimo pradžioje galima rinktis tik iš vieno herojaus, priklausomai nuo pasirinkimų galima atrakinti dar kelis. Kiekvienas iš jų turi ne tik skirtingą charakterį, išvaizdą, bet ir turi savo mėgiamus kovos būdus. Be to, kiekvienas iš jų valdomas žaidėjo, todėl žaidėjui nereikia būti vien žiūrovu kaip kokiame „MyBrute“. Na, o tai juk labai šaunu! Be to, viskas juk vyksta 3D pasaulyje!

„Recettear – An Item Shop’s Tale“ žaidimo pasaulyje skirtingų požemių vietų nėra labai daug, tačiau patys požemiai pastoviai regeneruojasi. Kiekvieną kartą įėjus į vis tą patį požemio lygį, bus jis kitoks. Tiesa, pati požemiuose sutinkama fauna stipriai nesikeis. Priklausomai nuo požemio lygio galima sutikti tik tam tikros rūšies padarus. Be to, ilgiau užtrunkant galima pamatyti kaip iš kažkur tame pačiame požemio lygyje jų padaugėja. Tarp lygių pereinama per teleportus. Dažniausiai kas penktame lygyje tenka susikauti su taip vadinamais bosais. Juos nugalėjus, galima pasirinkti. Ar keliauti namo, ar keliauti gilyn dar penkis požemio lygius. Jei netyčiom tavo valdomą herojų stipriai sužeidžiamas požemiuose, tenka kraustytis atgal. Tuomet priešingai nei pergalės atveju, galima pasiimti tik vieną vertą dėmesio rastą daiktą.

Požemiuose ne tik galima susirinkti krūvas nemokamų daiktų, susikauti su skirtingais bosais ar paprastas požemių gyventojais bet ir susidurti su kitais žaidimo personažais. Kiekvienas iš tokių susitikimų, įtakos žaidimo istoriją. Be to, kartais visai netikėti tokie susitikimai labai pagyvina žaidimą. Pradedi nebesijausti taip, tarsi žaistum kažkokį seną veiksmo RPG, kuriame iš esmės tereikia gražiai kapoti pabaisas požemiuose.

Jei nori pasiekti gerų veiklos rezultatų, išmok planuoti savo laiką!

„Recettear – An Item Shop’s Tale“ puiki mokomoji priemonė ir tiems, kuriems sunku planuotis savo laiką. Po kurio laiko nuo žaidimo pradžios fėja supažindina su laikrodžiu. Nors su realiu jis nevisai gali lygintis savo tikslumu, tačiau planuojantis savo dienos veiksmus (ar geriau eiti į miestą pasižmonėti, į požemius, o gal tiesiog užsiimti prekyba?) jis tikrai nepakeičiama priemonė, nes kiekviena veikla sunaudoja tam tikrą virtualios dienos laiko tarpą. Be to, kai kuriuos veiksmus galima atlikti tik tuomet, jei jie pradedami daryti anksti ryte (pvz. kelionė į požemius). Vadinasi, jei nori pasiekti gerų pardavimo rezultatų, turi išsidėlioti savo dienotvarkę taip, kad viską jos metu pavyktų padaryti.

Jei tiki, kad geras žaidimas turi kada nors baigtis, netikėk!

Perėjus „Recettear – An Item Shop’s Tale“ žaidimą. Galima žaisti toliau „Endless Mode“ režime, kuris neturi pabaigos, pradėti vėl, turint beveik nieko, ar pradėti iš naujo su visu savo turimu kraičiu (beje, jei netyčia žaidimo metu pasisektų pralaimėti, automatiškai bus restartuojamas šiuo būdu žaidimas). Paprostos pergalės neužtenka pasiekti, jei nori ištyrinėti visą žaidimo pasaulį, išsiaiškinti visus istorijos niuansus bei surinkti visus herojus… kitaip tariant, padaryti tai, dėl kurio „Recettear – An Item Shop’s Tale“ vardą galėtume įrašyti auksinėm raidėm! Visgi, žaidime yra tam tikrų smulkių problemų (pvz. valdymo neaiškumas pirmą kartą žaidžiant) dėl, kurių žaidimui teks pasitenkinti mažesniu įvertinimu.