„Empire: Total War“ – didžiausia, ambicingiausia, įspūdingiausia šių metų strategija, nors ir šiek tiek pavėlavusi, bet jau mūsų rankose. Ji čia tam, kad prie kompiuterio ekranų vėl prilipintų daugybę ištikimų strateginių žaidimų ir serijos gerbėjų, tam, kad sudrebintų visą žaidimų rinką. Regis, žaidimui tai puikiai pavyko. Ką gi naujo pasiūlys naujoji „Total War“ serijos dalis? Juk kiekviena dalis sugebėdavo sužavėti vis naujomis idėjomis. Mes jau pabuvojome senovės Japonijoje, Romos imperijos epochoje ir net porą kartų viduramžiuose. Šį kartą mes dar vienu žingsneliu priartėjame prie mūsų dabartinio pasaulio. Sveiki atvykę į XVIII amžiaus Imperijų epochą – Naujųjų laikų karą. Parako kvapas, muškietos, artilerijos šūviai, kova dėl naujojo pasaulio, jūrų mūšiai – tai dar ne viskas, ką mums siūlo „Empire: Total War“. „Rome“ žengė į pilną 3D grafikos pasaulį, „Empire“ žengia į fizikos pasaulį. Jį būtina ištyrinėti ir pamatyti iki smulkmenų, net jei ir žaidimas veikia ne taip, kaip norėtųsi.
Nuo ko gi pradėti? Ką gi, įjungus žaidimą ir pamačius jo meniu iškart pasitinka „Total War“ serijos atmosfera, tarsi tas pats žaidimas, tik įvilktas į naujus rūbus. Jau pirmosiomis akimirkomis, pabuvojus žemėlapyje supranti, kad įvyko galybė pasikeitimų, neatpažįstamai pakeitusių pasaulio žemėlapį. „Empire“ žaidime galėsime bastytis ne tik po tą pačią jau mums puikiai pažįstamą Europą, bet ir du visiškai naujus regionus: Indiją ir Ameriką. Žaidime išlieka ir gana nemažas lopinėlis Azijos bei šiokia tokia dalis Afrikos. Egzistuoja dvi kampanijos: Kelias į Nepriklausomybę ir jau puikiai pažįstama Didžioji kampanija, kur ir galėsite lankytis visuose žemynuose.
Prieš pradedant Didžiąją kampaniją turime pasirinkti frakciją. O jų bus 12, tarp kurių yra ir mūsų brangioji Lietuvėlė arba tiksliau Lenkijos-Lietuvos respublika ( Abiejų Tautų Respublika ). Pilnas sąrašas būtų: Britanija, Prancūzija, Austrija, Jungtinės provincijos, Ispanija, Prūsija, Lenkija-Lietuva, Osmanų imperija, Rusija, Švedija, Marathos imperija. 12-oji frakcija Jungtinės valstijos bus Kelio į Nepriklausomybės kampanijoje. Kampanijoje bus ir daugybė mažų tautų, kurios nebus itin draugiškos ir diplomatiškos. Pasirinkimas tikrai nemažas, kiekviena valstybė turi savo pliusų ir minusų bei laimėjimo sąlygų – užimamus regionus. Žaidimą šioje kampanijoje pradėsime 1700-aisiais, o baigsime priklausomai nuo to, kokį režimą pasirinksite. Bus keturi režimai: trumpoji kampanija, ilgoji kampanija, prestižinė pergalė, pasaulio dominavimas. Sakykime, jeigu pasirinksite ilgąją kampaniją, vadinasi iki 1799-ųjų turėsite užimti tam tikrus regionus, jog laimėtumėte kampaniją. Galbūt serijos naujokai iš pradžių ims trumpą kampaniją, tačiau dar daugiau džiaugsmo patirsite žaidžiant ilgąją kampaniją. Būtinai tai išbandykite.
Kaip ir ničnieko neparašiau apie Kelio į Nepriklausomybę kampaniją. O ji bus suskirstyta į 4 epizodus, kiekvienas iš jų mus perkels į skirtingus Amerikos karo laikotarpius. Sutiksime įvairiausių garsių asmenybių tokių kaip Džordžas Vašingtonas, sudalyvausime britų ir prancūzų kare, kovosime už nepriklausomybę Amerikos nepriklausomybes kare. Statysime net tokius garsius miestus kaip Džeimstounas. Pati siužetinė linija bus pasakojama gražiai sukurtuose vaizdo intarpuose tarp epizodų. Kampanijos metu dažniausiai gausime užduotis, jos nėra kažkuo ypatingos, dažniausiai reikės užimti kokį miestą ar kaime pastatyti fermą. Tai išties įdomi naujovė – sukurti ir pristatyti žaidėjui kampaniją su šiokiu tokiu siužetu. Idėja patiko ne tik žaidėjams, bet ir kūrėjams, todėl galbūt ateityje sulauksime naujų panašaus stiliaus kampanijų.
Atsidūrus žemėlapyje pamatysime iš dalies tą patį vaizdelį kaip ir ankstesnėse serijos dalyse – pasaulį, tik su daugybe pasikeitimų ir naujais regionais. Neskubėkite kariauti, jei esate pakankamai nedidelė šalis mažesnių šalių apsuptyje. Tai padaryti visada suspėsite. Pirmųjų ėjimų metu užsiimkite svarbesniais dalykais, sureguliuokite prekybą, statykite aplinkiniuose kaimuose resursus nešančius pastatus ir, be abejo, nepamirškite savo armijos. Jei turėsite mažai kontoliuojamų regionų ir didelę armiją, greitai bankrutuosite, nes armijos išlaikymas ištirpdins didžiąją dalį jūsų biudžeto pinigų, todėl pradžioje su armija reikia elgtis atsargiau. Su didesnėmis valstybėmis, sakykim, Rusija jau kiek kitaip, galite jau pradžioje didinti armiją, nes ji turi daugiau startinių regionų ir geresnę poziciją. Dauguma valstybių turi regionų keliuose žemynuose, štai, pavyzdžiui Prancūzija, už kurią dabar žaidžiu, turi regionų Europoje ir Amerikoje. Nežinau kodėl, bet savo teritorijas Amerikoje pastebėjau tik po kelių ėjimų. Nuo šiol kiekvienas didesnis miestas savo apylinkėse turės mažesnius miestelius, kaimus, kasyklas, fermas. Nuo šiol galėsime statyti net pačiuose uostuose, tačiau pati statybos mechanika žaidime supaprastėjo.
Kadangi pradėjau nuo ekonominės pusės, todėl dabar šiek tiek apie diplomatiją. Žaidime nebeliko diplomatų. Diplomatija nuo šiol atlieka daug didesnį vaidmenį nei anksčiau, tai reiškia, turėsite protingai rinktis sąjungininkus ir priešus nes, pavyzdžiui netinkamas pasirinkimas gali sugriauti sąjungą ir priešėmis padaryti dvi sąjungininkėmis buvusias valstybes. Viską, kas susiję su diplomatija, rasime paspaudus tam tikrą ikonėlę dešiniajame kampe. Ten matysime valstybių santykius, bei galėsime tartis ir bendrauti su kitomis valstybėmis. Kaip ir anksčiau, išlieka galimybė atidaryti prekybos kelius, sudaryti aljansus, skelbti karą, prašyti leidimo armijai keliauti per kitos valstybės žemes ir net siųsti dovanų.
Be diplomatų pasaulio žemėlapyje neliko ir šnipų bei žudikų. Vietoje jų atsirado džentelmenai ir palaidūnai. Džentelmenai – tai asmenys galintys įsikurti universitete ir padėti greičiau išrasti technologiją. Jei sugebėsite, džentelmeno pagalba galite įsmukti į priešo universitetą ir pavogti kokią nors technologiją. Jie moka dalyvauti ir dvikovose, o juk XVIII amžiuje jos buvo itin populiarios. Žaidime dvikova parodoma gražiai sukurtame vaizdo intarpe. Palaidūnai atlieka priešingą darbą. Jie gali infiltruotis į priešo armiją ir suteikti nemažai naudingos informacijos, surengti sabotažą mieste, šnipinėti ar ką nors nužudyti.
Visiškai naujas dalykas, atsiradęs pasaulio žemėlapyje, tai technologijų medis. Galėsime vystyti trijų rūšių technologijas: karo, ekonomikos ir filosofijos. Kiekvienas išradimas pareikalaus laiko, tačiau jį išradus gausime šiokį tokį patobulinimą. Netinkamai vystomas technologijų medis gali smogti per jūsų biudžetą, todėl visada reikia žvelgti kelis žingsnius į priekį.
Mūšiai žaidime ypatingai nepasikeitė, tačiau ir čia yra šiek tiek naujovių. Žemėlapyje susitikus dviems priešiškoms armijoms galime pasirinkti vieną iš kelių pateikiamų variantų kaip ir anksčiau: atsitraukti, persikelti į realaus laiko režimą ir ten kariauti pačiam, leisti kompiuteriui nulemti kovą. Atsirado viena nauja galimybė, tai pareikalauti priešininkų armijos pasiduoti, nors kiek žaidžiau, dar nė karto niekas nepasidavė.
Nuo šiol armijos generolus skirti tapo daug paprasčiau. Tiesiog pažymėkite armiją, pasirinkite būrį ir paspauskite generolo apmokymo ikoną. Štai ir turime generolą, kuris ves jūsų armiją į mūšį. Jūsų generolai turės galimybę samdytis karius, tačiau jie iškart neatsiras armijoje, o iš pradžių iš miesto turės iki jos nukeliauti. Atsirado ir dar viena naudinga naujovė, tai galimybė užlopyti nepilnus pažeistus pulkus. Ankščiau tai buvo galima daryti tik miestuose, nuo šiol galime bet kur, pažymėkite pulko užlopymo ikonėlę, sumokėkite šiek tiek pinigų ir laukite kelis ėjimus. Keliauti jūsų armija per kitų valstybių žemes taip paprastai negalės, kaip darydavo „Medieval II: Total War“ žaidime. Bandymas įeiti į kitos valstybes žemes reikštų karą, nebent gavote tos šalies vadovų sutikimą. Prieš pradedant karą su kita valstybe jums iššoks langas, kuriame matysite statistiką apie savo bei tos šalies sudarytus aljansus. Esant reikalui, galite paprašyti pagalbos savo sąjungininkų. Karo metu galėsite nekontaktuoti su priešo armija, paprasčiausiai renkite reidus į regiono kaimus, grobkite, plėškite, deginkite. Jūsų priešai patirs išties nemažai ekonominių nuostolių ir tokiu atveju su jais turėsite mažiau bėdų.
Mūšiai vyks jau įprastai. Pradžioje galime išdėlioti savo armijos pulkus, o tai kartais daryti būtina, nes daugiausiai pasikeitimų mūšio lauke greičiausiai susiję su taktika. Galėsime kautis lygiame lauke, pulti fortus, miestus, galu gale kariauti jūroje, bet iš pradžių šiek tiek apie kovas sausumoje. Dauguma karių turi specialių savybių, pavyzdžiui muškietininkai gali pastatyti kuolus prieš save, o tai jau nemažas galvos skausmas kavalerijai. Nuo šiol mūšyje galima naudoti ir įvairiausias priedangas, kurios prideda dar daugiau taktinių galimybių. Atsirado naujos komandos kariams, pavyzdžiui, toggle fire at will. Pažymėjus šią funkciją, kariai patys pradės šaudyti, kai priešo būrys įžengs į muškietos pasiekiamumo teritoriją. Jei mūšio lauke yra daug pastatų, be abejonės atsiras ir tokių, kuriuose galėsite įsitvirtinti, o tai žinoma prideda gynybos jūsų kariams.
Dažnai mūšiai taip įtraukia, kad nejučiomis viską užmiršti ir stebi, kaip viskas vyksta. Garsai puikūs. Girdėsime pučiamas signalines dūdas, būgnininkai muš būgnus, generolai duos įsakymus. Vien garsas sukuria puikią mūšio atmosferą. Jūros garsai nenusileidžia sausumos garsams. Puikiai atkurti vėjo, pabūklų, jūros garsai. Nejučia imi manyti, kad pats sėdi prie jūros. O kaip muzika? Na ji kaip visada padeda įsitraukti į mūšį, tačiau asmeniškai man „Rome“ garso takelis išlieka geriausias.
XVIII amžiuje katapultas, tribušetas ir taranus pakeitė kur kas prašmatnesni karo įrenginiai. Atsirado artilerija, patrankos, pabūklai, o tai jau, žinoma, padidina smogiamąją galią ir, be abejo, atveria naujas taktines galimybes. Šie įrenginiai nuo šiol tiks nes tik fortų sienoms griauti, bet ir priešišką armiją apšaudyti. O dauguma pabūklų galės turėti skirtingų tipų sviedinius, vieni iš jų bus paprasti, kiti – sprogstantys, vieni skirti pastatams griauti, kiti – priešų pulkams naikinti.
Jūros kovos – ko gero didžiausia šios dalies naujovė. Vien kad šią galimybę sukurtų, žaidimo kūrėjai perkūrė visą varikliuką. Prieš mus įspūdingi jūrų mūšiai. Visi laivai buvo sukurti naudojant istorinius šaltinius, bei išlikusius brėžinius Londono muziejuje. Priešų laivai jūroje bus ne vienintelis jūsų priešas. Didelis priešas bus ir vėjas. Plaukiant prieš vėją, sulėtės jūsų greitis, o dėl greičio tapsite lengvu grobiu, nors vėliau, žaidimo eigoje išrasite ir tokių laivų, kurie vėjo bijos mažiau. Pirmą kartą „Total War“ serijoje orai įtakoja žaidimo pasaulį. Jūros mūšyje bus keli būdai nugalėti priešo laivą. Pirmasis – paprasčiausiai šaudyti sviediniais į juos ir laukti, kol atsiras skylė korpuse, tuomet jų laivas ims arba grimzti į dugną, arba bėgti. Kitas būdas – prisišvartuoti prie laivo ir jį užimti naudojant ginklus, tuomet užverda įnirtingas mūšis, jog sunku susigaudyti, kur kieno laivas. Taktinių galimybių mūšio metu jūroje sakyčiau nėra labai daug, jei esate pradedantysis strategijų žanre, tačiau jei esate profesionalas jūrose, galbūt jums pavyks išgauti kažką gudresnio nei išgauna priešininkai. Kadangi jūra įgavo didesnę reikšmę žaidime, pasaulio žemėlapyje atsiveria naujos galimybės. Nuo šiol galėsite blokuoti uostus, juos pulti, trukdyti kitiems prekybos keliuose ir net užsiimti piratavimu jūroje. Piratai. Tokių irgi bus. Jie plaukios jūrose ir tik taikysis ką nors užpulti.
Didelį žingsnį į priekį padarė dirbtinis intelektas. Net žaidžiant lengviausiu lygiu nėra taip jau lengva. Neslėpsiu, Didžiojoje kampanijoje pirmą kartą žaisdamas už Pranzūciją labai greitai prakišau. Amerikoje sukilo indėnai, paskui bankrutavau, karą paskelbė visos aplinkinės valstybės Europoje, praradau užkariautą teritoriją Indijoje. Nusprendžiau žaisti iš naujo, tik šį kartą pasirinkau trumpąją kampaniją. DI pažanga jaučiasi ir mūšyje, nors ir būna kvailysčių, tačiau kova dabar tapo daug sudetingesnė nei ankstesniuose serijos žaidimuose. Iš esmės kiekviena valstybė turės taktiką, todėl reikia būti pasiruošusiam viskam. Štai dauguma indėnų karių būna nematomi, kol pakankamai neprieina prie jūsų armijos, o vėliau jie bando dar jus ir apsupti. Net turint didelę armiją, galite būti lengvai sutriuškinti.
Pats „Empire“ nėra trumpalaikis žaidimas, kaip dauguma dabar pasirodančių žaidimų. Įveikus kampaniją, galime ją pereiti su kita valstybe, ir iš esmės viskas pasaulio žemėlapyje jau vyks kitaip. Na, jeigu jau visiškai atsižaidėte pagrindines kampanijas, galite pažaisti scenarijus. Pasirinkite vieną iš siūlomų tipų: sausumos mūšis, jūros mūšis, apgultis. Nustatykite sąlygas, žemėlapį, armijas ir dalyvaukite įnirtingame mūšyje. Žaidime siūloma sužaisti ir kelis istorinius mūšius.
Žaidimas mums siūlo išbandyti ir internetinius mūšius. Tikrai smagu kovoti prieš armiją, valdomą kito realaus žaidėjo. Ir pergalės jausmas daug malonesnis. Visgi tai kautynės ne prieš kompiuterį. Reikės dar labiau pasistengti. Čia sugrįžta visi prieš tai išvardinti režimai. Galėsite kautis sausumoje, jūroje, rengti apgultis. Tačiau turint silpną sistemą ir prisijungus ten, kur kaunasi didelės kelios armijos, teks kaip reikiant pasikankinti, nes dar labiau išauga sisteminiai reikalavimai. Jau nekalbu apie juos, žaidžiant prieš kompiuterį.
Prisiminiau kūrėjų pažadą, jog pasaulio žemėlapis bus perkeltas į tinklo režimą, tačiau tokio dalyko čia kaip ir neišvydau. Galbūt jis vis dar tebekuriamas, o gal jo jau išvis nepamatysime ir tai tebeliko pažadu? Pasaulio žemėlapis internete, manau, ypač pradžiugintų serijos gerbėjus.
Pereisiu prie kito itin svarbaus dalyko žaidime – grafika. Ji atrodo nuostabiai net žaidžiant žemesniais nei vidutiniais nustatymais. „Empire“ yra itin ėdrus žaidimas. Iš esmės kad ir kokius nustatymus nustatytumėte, žaidimas atrodys lygiai taip pat nuostabiai. Gerai, jei jau turite gerą sistemą, tuomet jums pasisekė, nes išvysite dar nuostabesnių vaizdų. HDR apšvietimas suteikia aplinkoms šviesos ir gyvumo, ypač jūroje. Neveltui užsiminiau apie jūros mūšius. Laivuose sklandžiai judės jūrininkai, o priartėjus priešiškiems laivams užvirs artima kova. Nors artimoje kovoje taktikų neprigalvosi, bet vien stebėti kaip kariauja dviejų laivų armijos yra tiesiog gražu. Pasileidžia sviediniai, kiaurai pereinantys per laivo korpusą. Staiga laivas užsidega, krenta burės, laivo nuolaužos išsibarsto, jas skalauja lengvos jūros bangos. Laivas pradeda iš lėto skęsti, o kareiviai iš jo šoka ir plūduriuoja aplinkui. Likusieji bando išsilaikyti ant pusiau po vandeniu atsidūrusio laivo denio. Tikrai malonu nuskandinti brangų, gražų, didelį priešų laivą. Plaukioji sau su savo laivu išdidžiai aplinkui skęstančius priešininkus ir grožiesi vaizdu. Jei pavyko užimti priešišką laivą, tuomet puiku, vadinasi jūs galite papildyti savo armiją dar vienu dideliu griozdu. Arba nebūtinai. Sausumos mūšiai atrodo lygiai taip pat stulbinamai kaip ir kovos jūrose. Dar niekada neteko matyti taip sklandžiai ir realistiškai judančių karių mūšyje strateginiame žaidime. Žengtas tikrai labai didelis žingsnis į priekį. Nuostabūs parako dūmai aptemdo mūšio lauką, tik ir norisi jį užuosti. Artilerijos sviediniai skrodžia dangų. Viskas taip gražiai ir detaliai iki smulkmenų animuota. Artimos kovos metu kariai išsitraukia durtuvus ir kaunasi artimoje kovoje. Priartinkite vaizdą mūšyje ir kadrų per sekundę dažnis kaip mat sumažės, nes kiekvienas modelis, veikėjas, artilerijos įrenginys juda ir atrodo labai realistiškai bei detaliai.
Nors tai ir yra nuostabus strateginis žaidimas, bet, kaip ir daugumoje žaidimų, šiame yra ir keletas problemų. Daugiausia susiję su minėtais sisteminiais reikalavimais. Žaidimas reikalauja labai galingos sistemos. Taip pat jaučiasi, kad per mažai padirbėta prie žaidimo optimizacijos, nes kaunantis, sakykime, su europiečiais, esant didžiausioms armijoms, žaidimas veikia beveik puikiai ir stabiliai, o kovoje su nedidelėmis indėnų armijomis žaidimo greitis smarkiai krenta ir pats žaidimas net vos nenulūžta. Ar tai optimizacijos bėdos? O gal grafinės klaidos? Pasaulio žemėlapis, kuris atrodo paprastai, mėgsta dažnai pastriginėti. Krovimo langai pakankamai ilgi. Žaidimas veikia ne itin stabiliai, kartais pasitaiko lūžimų ar išmetimų iš žaidimo. Programinių ir mechanikos klaidų žaidime irgi būta, ir gana nemažai, tačiau paskutinės pataisos jas šiek tiek pataisė. Nors, žinoma, tvarkyti dar yra ką. Iškyla ir kitas neaiškumas, ar bus pasaulio žemėlapis tinklo režime? Kiek žinau, jis turėjo būti žaidime, bet jo nėra. Tai ar toks dar bus – neaišku.
Iš esmės viena kita klaidelė ar nesklandumas tokiam nuostabiam kūriniui kaip šis manau nieko nereiškia. Veikiausiai tai niekis. Kad ir kaip bebūtų, šis ambicingas strateginis žaidimas yra neabejotinai labai didelis žingsnis ne tik strateginių žaidimų, bet ir visoje žaidimų rinkoje. Tai puikus darbas, kurį turėtų išmėginti visi, nesvarbu, jog nemėgstate strateginių žaidimų. Imkite jį, galbūt pamėgsite strategijų žanrą. Tai ilgalaikis žaidimas, todėl mažiausiai porai mėnesių turėsite gerą užsiėmimą. Jau dabar žaidimas tituluojamas kaip geriausia šių metų strategija. Manau aš taip pat nepabijosiu jo tituluoti šiuo titulu. O kai kurie drąsiai įvardija šį žaidimą kaip labiausiai žaidžiamą, svarbiausią ir geriausią iki šiol sukurtą žaidimą pramogų industrijos istorijoje. „Empire: Total War“ jau konkuruoja su geriausiais dabar esančiais žaidimais. Ir jei kas sumanys jį aplenkti, turės kaip reikiant pasistengti, jog aplenktų šį neeilinį saldainiuką žaidimų rinkoje.
Grafika: 9.5
Tai, ką mums leidžia pamatyti žaidimas yra nuostabu, tačiau optimizacija galėtų būti šiek tiek geresnė.
Siužetas: 8.7
Vėl totalinis karas. Atsirado kampanija su šiokia tokia siužetine linija.
Garsas: 9.5
Itin realiai sukurti sausumos ir jūros mūšių garsai.
Muzika: 8.5
Na, šioje vietoje nieko ypatingo.
Valdymas: 9.0
Sausumos kovos tokios pačios, jūrose valdyti laivus kiek sudėtingiau.
Peržaidžiamumas: 9.5
Tai nėra trumpalaikis žaidimas. Jį verta pereiti bent kelis kartus.
Galutinis: 9.2
Neabejotinai geriausia šių metų strategija. Kūrinys vertas dėmesio, net jei nemėgstate strateginių žaidimų.
