Neseniai mus pagaliau pasiekė dar vienas „Total War“ serijos žaidimas. Mes jau pabuvojome Senovės Japonijoje, Viduramžiuose, Antikos laikuose. Paskui vėl grįžome į Viduramžius su „Medieval II: Total War“ žaidimu. Vėliau Naujieji laikai ir net naujojo pasaulio užkariavimas. Regis „Total War“ serija pabuvojo jau visose erose. Bet pasirodo dar ne. Ištikimiems serijos gerbėjams ko gero jau teko susidurti su Aleksandru Makedoniečiu viename iš „Rome: Total War“ papildymų. Tai buvo puikus taikinys „Total War“ serijai. Juk tokiai dideliai serijai ir reikėjo didžio užkariautojo, kuris deja nebuvo toks didis, dėl to su juo sugebėjo bendrauti tik ištikimi serijos gerbėjai. Todėl „Creative Assembly“ mus nusprendė dar labiau pastumėti dabartinio pasaulio link su „Napoleon: Total War“. Napoleonas Bonapartas – dar didesnis užkariautojas, kuris pabandė „Total War“ seriją užkariauti, tik nežinia ar jam pavyko tai padaryti kaip padarė ankstesni serijos žaidimai. Galbūt jį ištiko panašus likimas kaip ir Aleksdandrą Makedonietį? Pažaidėm ir pamiršom? O galbūt ir ne.
Belaukdamas naujojo „Napoleon: Total War“ į jį dėjau daug vilčių. Trys puikios siužeto varomos kampanijos, naujas užkariautojas, nauja epocha bei visų taip ilgai lauktas pasaulio žemėlapis tinklo režime. Skamba įdomiai. Ir atrodo įdomiai. Regis galėtų patraukti net paskutiniais „Total War“ serijos žaidimais nusivilusius žaidėjus. Tačiau bėda yra ta, kad artėjant link mūsų neįdomaus dabartinio pasaulio neįdomėja ir serija. Būtent taip atsitiko ir „Napoleon: Total War“ žaidimui. Jis nepadarė kažkokios revoliucijos. Ir deja neįtraukė taip kaip kiti serijos žaidimai. Galbūt netgi sakyčiau žaidimas būtų labiau vertas papildymo vardo, o ne atskiro žaidimo. Jau peržiūrėjęs pristatomąjį filmuką bei įjungęs meniu tikėjausi vėl išvysti kažką įdomaus. Juk tai „Total War“ serija. Joje visą laiką buvo galima tikėtis kažko naujo. Bet pradėjus žaisti teko kiek nusivilti, nes tai praktiškai tas pats „Empire: Total War“ su šiek tiek patobulinimų ir keliais blizgučiais.
Kaip jau supratot, žaidimas suksis apie Napoleoną Bonapartą, kuris tapo Pranzūcijos armijos generolu, užkariavo didžią galybę žemių, o vėliau buvo tituluotas Pranzūcijos imperatoriumi. Žaidimą sudarys trys pagrindiniai kampanijos scenarijai. Dar vienas yra skirtas apmokymams. O kampanijos pabaigoje dar ir įdėtas mūšis, skirtas pavaizduoti Napoleono žlūgimui. Apmokymams skirta kampanija mus perkels į ankstyvąjį Napoleono gyvenimo periodą. Teks pasibastyti po Europą ir savo pusėn pakreipti Pranzūcijos liaudį, įgyti įtakos valdžioje ir tapti bent jau šiokių tokių įgūdžių turinčiu generolu.
Italijos scenarijus yra pirmasis kampanijoje. Pagrindinis tikslas bus nukakti iki tolimo Austrijos miesto ir jį užimti. Jau pirmasis ir labiausiai pastebimas pasikeitimas pasaulio žemėlapyje, tai visų keturių metų laikų buvimas. Nuo šiol keisis metų laikai ir tai žinoma turės nemažai įtakos žaidime. Vienas ėjimas atitiks pusę mėnesio, du ėjimai – mėnesį. Besikeičiant metų laikams keisis ir pasaulio žemėlapio išvaizda. Pavasarį žemė bus žalia, vasarą ji kiek pagels, o rudenį taps visiškai nugeltusi kaip ir turėtų būti. Žiemą prisnigs, pasaulį nuklos sniegas ir tai gali sukelti šiek tiek rūpesčių armijos keliavimui. Tai ypač jausis šiauriniuose regionuose arba kalnuose. Gaunamos užduotys ir tikslai kampanijoje yra labai elementarūs, dažniausiai esame priversti užgrobti vieną bei kitą miestą, taip artėjant link pagrindinio tikslo, kurį irgi reikia užgrobti. Retkarčiais bus prašoma pastatyti kokį pastatą, tačiau didžioji dalis gaunamų užduočių vistiek prašys mūsų grobti miestus kaip ir pridera didžiam užkariautojui.
Antrasis scenarijus yra skirtas Egipto užkariavimui. Napoleono užduotis čia ir vėl viską užkariauti. Iš pradžių teks užimti Kairą, vėliau keliauti į dykumas ir kautis su dykūmų kovotojais. Tai nebus lengva padaryti, nes įžengus į dykūmos zoną, armijos jėgos pradeda greitai sekti ir taip netenkame nemažai karių. Pagrindinė priešininkė šioje kampanijoje bus Osmanų imperija. Tikėtis puolimo bus galima ir iš jūros, nes Britams priklauso viena iš salų. Pagrindinis tikslas šiame scenarijuje yra užimti tokius Osmanų regionus bei miestus kaip Akra, Jeruzalė bei Damaskas. Jau seniai jokiems užkariautojams nepavyko užimti šių teritorijų, tačiau Napoleonas sugebėjo padaryti tai, ką padarė kryžiuočiai viduramžiais, užėmė Jeruzalę ir įžengė į musulmonų žemes.
Trečiasis scenarijus skirtas Europos užkariavimui bei kovai su itin didelia ir galinga valstybe – Rusija. Iš pradžių žaisti šią kampaniją nebus labai sudėtinga, tačiau jau netrukus jums karą paskelbs Prūsija. Jau nuo pat pradžių kariausite ir su Anglija, Ispanija bei Austrija, todėl karas vyks visuose frontuose, o priešai jus spaus iš visų pusių. Dar sudetingiau kariauti bus šiaurinėje Europoje, ypač žiemą. Čia pasireikš šaltos žiemos, todėl armija labai greitai seks. Varšuvą, Vilnių, Rigą, Maskvą geriausia pulti vasarą, tačiau jeigu nėra kitos įšeities, galite keliauti ir žiemą, prarandant šiek tiek armijos. Šiame scenarijuje sutriuškinsime Austriją, užkariaudami jų sostinę Vieną, užkariavę nemažą dalį Prūsijos, juos nugalėsite ir pasirašysite su jais taikos sutartį, galiausiai keliausite į Rusiją ir bandysite užimti Maskvą Rusijos stepėse.
Žaidime mus pasitiks ir didžioji kampanija, tik gaila, ja taip pat teks šiek tiek nusivilti. Galėsime pasirinkti tik vieną iš keturių frakcijų: Didžioji Britanija, Austrija, Prūsija bei Rusija. Tai tas pats „Empire: Total War“ žemėlapis, tik smarkiai apkarpytas, nėra artymųjų rytų, Afrikos bei gana nemažo gabalo Skandinavijos. Čia galėsime pasirinkti vieną iš dviejų pergalės sąlygų: Istorinis, kur reikės užimti atitinkamus regionus iki numatytos datos bei pasipriešinti Napoleonui arba pasaulio užkariavimo kur reikės užimti 60 regionų. Gaila, bet kaip jau minėjau ši žaidimo vieta yra kiek nuvilianti. Ne tik dėl to, jog trūksta kai kurių regionų, bet dėl to, kad praktiškai tą patį jau matėme „Empire: Total War“ žaidime. Nors, yra ir šiek tiek teigiamų pasikeitimų. Atsirado ne tik minėtieji metų laikai. Nuo šiol savo sužeistą armiją ir trūkstamus karius galėsite atstyti bet kada, tai vyks automatiškai esant draugiškoje teritorijoje arba mieste. Tai išties palengvina žaidimą. Nuo šiol negalėsite pasisamdyti generolų bet kur ir bet kada, tai vyks tam tikruose miestuose ir jie kainuos atitinkamą kiekį pinigų, nes turės skirtingus gabumus pravarčius skirtingose situacijose.
Daug didesnę reikšmę pasaulio žemėlapyje įgavo ir diplomatija. Nors ir kartais ji būna visiškai nenaudinga, tačiau atsirado naujos ir naudingos funkcijos tokios kaip galimybė reikalauti kitos valstybės atsisakyti prekybos su kita valstybe, liepti nutraukti sąjungas su kitomis valstybėmis ar prašyti pagalbos kitos valstybės, kad toji prisijungtų prie karo. Atsirado naujos galimybės užimti miestą. Mes galėjome jį užimti taikiai arba įsiveržus jį suniokoti. Dabar kartais galėsite ne tik užimti ar suniokoti miestą, bet ir įkurti atskirą mažą valstybę, kuri paklus jums. Protektoratai yra naudingi, jeigu turite itin didelią teritoriją ir nebesugebate išlaikyti didelės valstybės.
Kaip gi „Napoleon: Total War“ be istorinių mūšių. Galėsime įveikti kelioliką istorinių mūšių. Pirmajame mūšyje kausimes su Austrijos pajėgomis, vėliau atrakinsime daugiau mūšių Egipte bei Europoje, keliausime į kitus regionus ir už tai gausime atitinkamas statulėles bei apdovanojimus. O pasiekimų žaidime bus nemažai ir pasiekimų megėjams čia kaip visuomet atsiras nemažai darbo.
Mūšiai išliko tokie patys, DI vis dar mėgsta krėsti kvailystes, tačiau artilerija įgavo didesnę reikšmę. Nuo šiol ji darys daug didesnę žalą nei anksčiau ne tik armijai, bet ir jūsų nervams. Gaila, bet ji yra visiškai „sugadinta“ turintiems naujausias „ATI“ vaizdo plokštes bei „Windows XP“ operacinę sistemą. Puiku, kad šios problemos nebeliko „Windows 7“ operacinėje sistemoje, nes žiaurus kadrų per sekundę greičio kritimas šaudant artilerijai tiesiog smerkė šį žaidimą mūšių metu. Negerai, kai kūrėjai optimizuoja žaidimą senesnėms sistemoms, tačiau visiškai to nepadaro galingiems kompiuteriams su naujausiomis vaizdo plokštėmis, įsivaizduodami, kad ant tokių žaidimas suksis sklandžiai. Nė velnio. Jei „Empire: Total War“ turėjo didelių problemų su optimizacija, tai „Napoleon: Total War“ turi jų gal net dar daugiau. Grafiškai žaidimas atrodo dar gražiau, mūšio metu atsirado įvairiausi smulkūs efektai kaip rūkas, dar gražesni dūmai, nešiojami medžių lapai, dulkės, o artilerijos sviediniai skrieja dar gražiau ir palieka net duobes žemėje. Paleidus salvę iš šautuvų matysis graži liepsna, o tuomet pasklis dar gražesni dūmai nei anksčiau. Nors ir sakoma, kad norint jį žaisti visu grožiu, užtenka tokių pačių reikalavimų kaip originaliojo „Empire: Total War“, tačiau žaidimas daug dažniau suletėja ir sukelia problemų, todėl manau kūrėjai eilinį kartą susimovė skelbdami reikalavimus sistemai. Šiek tiek pasikeitė ir vartotojo sąsaja mūšio lauke, ypač įrankių juosta, kuri tapo daug patogesnė nei anksčiau. Karinių vienetų ikonėlės išdėstytos vienoje eilėje, jos tapo daug pastebimesnės, o pulkai lengviau ir greičiau valdomi. Ekrano šone atsirado ir gana nemažas žemėlapis, kuris leis matyti priešų veiksmus ir atvers naujas galimybes kurti naujai taktikai.
Kažko naujo apie jūrą pasakyti irgi negalėčiau. Ji atrodo išties įspūdingai, o savo laivus valdyti vis dar nėra lengva. Jūros kovos greičiau pritaikytos gražių vaizdų stebėjimui nei rimtoms kovoms. Aišku, jei pavyks išjudinti didelį griozdišką laivą ir liepti jam plaukti kur reikia, tuomet puiku, galbūt ir pavyks prigalvoti kokią nors įmantresnę ir gudresnę taktiką. Tačiau jei susiduria du dideli laivynai, žaidžiant realaus laiko žemėlapyje kils tikras chaosas, todėl visada geriausia išspręsti tokį mūšį automatiniu būdu.
Žaidime išlieka ir jau įprastiniai tinklo režimo mūšiai. Tačiau čia mus pasitinka gana didelė ir labai ilgai laukta naujovė – tai pasaulio žemėlapis. Nuo šiol su kitais žaidėjais galėsite kibti į vieną iš trijų kampanijos scenarijų, pasirinkti frakciją, sąlygas ir kautis su kitomis frakcijos bei bandyti perrašyti istoriją. Yra vienas erzinantis dalykas, tai kartais tikrai labai ilgai atliekamas ėjimų laikas, tačiau „Total War“ gerbėjų išsvajotasis pasaulio žemėlapis tikrai buvo vertas to laukimo. O jei dar ir susirandate tinkamų žaidėjų ir esate nusiteikę žaisti bei turite laisvo laiko, tuomet pasaulio žemėlapis kaip tik jums. Dar viena naujovė – tai „Drop-in“ funkcija. Ji veikia vieno žaidėjo kampanijoje ir ją įjungus kiekviename mūšyje DI pakeis realus žaidėjas. Tai suteikia šiek tiek įvairovės vieno žaidėjo kampanijoje, nes jeigu DI valdoma armija atrodo lengvai įveikiama, tai žaidėjo valdoma armija gali jus sutriuškinti, todėl netikėtai gali pasikeisti jūsų planai pasaulio žemėlapyje. Kalbant apie tinklo režimą, tai mus pasitiks ir 15 istorinių mūšių, kuriuos galėsime peržaisti su draugais, taip pat išliks ir standartiniai sausomos, jūros bei apgulties mūšiai.
Kaip jau minėjau, grafinė žaidimo pusė atrodo labai gerai, nauji smulkūs pakeitimai prideda dar daugiau realistiškumo. Tačiau kaip visuomet, žaidimas kenčia nuo optimizacijos bėdų. Ir jas reiktų sutvarkyti, nes tai kartais tikrai erzina. Garsas ne ką prastesnis. Mūšio garsai itin puikūs ir ištiesų apima jausmas, jog esi kažkur ten mūšyje. Ypač puikiai atkurti šautuvų šūviai, o kur dar fleitos, žygiuojantys pulkai, būgnai, komandavimas, rėkavimai. Garsams žaidime neturiu jokių priekaištų, jie kaip visuomet atidirbti puikiai ir juose nieko netrūksta.
„Napoleon: Total War“ yra geras žaidimas, bet ne daugiau. Tiesiog geras žaidimas. Jis nepadarė jokios revoliucijos. Ir gaila, jis neįtraukė taip kaip ankstesni serijos žaidimai. Prisipažinsiu, asmeniškai man, tai beveik prasčiausisas „Total War“ serijos žaidimas. Ne visai, bet beveik, todėl mano favoritu šioje serijoje greičiausiai vis dar išlieka „Rome: Total War“, kuris savo laiku buvo išties nuostabus ir labai žaidžiamas žaidimas. Vienaip ar kitaip, „Napoleon: Total War“ atrodo tikrai labai tvirtai žaidimų rinkoje bendrai, nors ir turi rimtų problemų su DI bei optimizacija. Tai bus puikus žaidimas tikram „Total War“ serijos gerbėjui. Kitiems iš pradžių siūlyčiau peržaisti „Empire: Total War“, ir jei patiks šis, tuomet jau griebti „Napoleon: Total War“ ir traukti į mūšius su šiuo didžiu užkariautoju.
