Paranoia

Nepereiti pirmosios Half-Life iteracijos – neatleistina nuodėmė bet kuriam PC žaidėjui. Norėdamas šią klaidą ištaisyti pats, prieš porą dienų nusipirkau šį klasiką tapusį žaidimą Steam sistemoje. Tačiau net ir perėjus vienam žaidėjui skirtą kampaniją, kuri savo istorija ir žaidimo mechanika paliko neišdildomą įspūdį, jo neištryniau. Priežastis? Šimtai modifikacijų, kurias bet kada galite parsisiųsti ModDB tinklapyje! Daug kartų vis užeidavau į HL1 skiltį žiūrėdamas kūrybingų kūrėjų darbų nuotraukas ir filmukus, galvodamas: pirkti „Half-Life“, ar ne. Išties, būtent ši Rusijoje 2007-ųjų pabaigoje sukurta modifikacija privertė mane nusipirkti žaidimą, ir nė kiek nesigailiu pirkiniu.

Pradėjus Paranoia, Tu – slaptos rusų karinės organizacijos karininkas – atsiduri savo kambaryje karinėse bazėse. Vaikščiodamas po dalį pastato, gauni nurodymą nuvykti iki medicinos punkto tam, kad susipažintum su naujais medikamentais. Vėliau turi užsukti į sandėlį pasiimti ginklų bei amunicijos, galiausiai dar kitame pastate gauti dujokaukę. Toks vaikščiojimas iš vieno pastato į kitą nė kiek nenusibosta. Atvirkščiai – tai dar geriau parodo, kiek darbo buvo įdėta tiek į aplinkų dizainą, tiek į kompiuterio valdomų veikėjų intelektą, bei dialogus.

Kalbant apie grafiką, galiu pasakyti tiek, jog pirmąkart pamatęs kai kuriuos žaidimo vaizdus, net nepatikėjau, jog tai tas pats „Half-Life“ variklis. Vietoje žemos rezoliucijos tekstūrų, kurias esame įpratę matyti HL1, čia akį pasitiks puikus apšvietimas, tikroviškos tekstūros ir puikus aplikų dizainas, sukurdami tikrai kraupią atmosferą, ypač antroje žaidimo dalyje. Savaime suprantama, jog nereikia siųstis šito žaidimo tikintis „Half-Life 2” lygio grafikos, tačiau tai, ką kūrėjai atliko su devynių metų senumo varikliuku, tikrai stebina.

Stebina, kaip jau sakiau, ir žmonių elgsena. Štai valgykloje virėjas ruošia pietus kareiviams, šalia kareivis, atsisėdęs ant kėdės, skuta bulves. Užlipi į antrą aukštą, miegamosiose patalpose vienas groja „You‘re in the Army Now“ gitara, šalia du klausosi, trečias daro atsilenkimus, ketvirtas miega. Išeini laukan, matai du aukštesnio rango kareivius verčiančius trečią daryti prisispaudimus, ir taip toliau. Nors šie veiksmai nė kiek nedinamiški, ir darbus atliekantys žmonės tą patį daro tol, kol palieki jų teritoriją, tai vistiek didžiule dalimi prisideda prie Paranoia realistiškumo ir paverčia aplinkų tyrinėjimą dar įdomesniu užsiėmimu.

Susipažinus su medicina, gavus porą ginklų bei dujokaukę, tuoj pat gaunate pranešimą apie teroristus, užgrobusius netoliese esantį „Udarnik“ pramoninį kompleksą. Po kelių akimirkų visas būrys atsiduriate kariniame sunkvežimyje, dar po kelių minučių jau esate netoli komplekso. Galiu pasakyti, jog vos įžengus vidun, žaidimas virsta tikrai įtraukiančia šaudykle. Teroristų DI didelių priekaištų neturiu, bet priešų, kuriuos sutiksi dar vėliau, intelektas kiek šlubuoja – kartais jie tiesiog stovi ir laukia kulkos į kaktą. Žaidžiau vidutinio sudėtingumo lygiu, tačiau abejoju ar pakėlus jį kas nors būtų pasikeitę.

Ginkluotė varijuoja nuo nieko verto peilio iki kulkosvaidžio. Šaudyti tikrai nėra sunku, nes vienu metu ekrane beveik niekada nematysite itin daug priešų, tačiau tikrai verta būti atsargesniam ir nebėgti pirmyn nuspaudus kairįjį pelės klavišą, tikintis greitai nukauti visus pasitaikiusius kelyje. Geriausiu atveju tuoj pat krisi nuo priešo kulkos (apsauginis šalmas tikrai praverčia, tiesa, matomumas užsidėjus jį, kaip ir dujokaukę, šiek tiek sumažėja).

Paranoia veikėjų dialogo eilučių tikrai daug, ir nors kai kurių kareivių balsai turi bent lašą emocijų, greit susidaro įspūdis, jog kiti tiesiog perskaito jiems parašytą tekstą. Tai labiau taikytina žmonių, kuriuos girdime iš arti, balsams. Girdint saviškių iš būrio balsus per raciją to nepastebėsi. Visgi gaila, nes daugiau apie žaidimo garsą nieko blogo negaliu pasakyti – ginklų garsai, rusų grupės „SLOT“ muzika: viskas padaryta išties šauniai. Tik nepatarčiau vaikštant su saviškiais stoti jiems skersai kelio. Girdint frazę „Pasitrauk iš kelio“ dešimtis kartų iš eilės tiesiog negalėjau nesusijuokti, ypač netikėtai išgirdęs tai paskutinįkart, jau praėjus žaidimą ir ekranui tapus juodu. Žaidimas įgarsintas tik rusų kalba, tačiau bet kada gali įjungti angliškus (ar rusiškus) subtitrus.

Ši totali konversija, pasak kūrėjų, buvo kuriama maždaug du metus. Ją pereiti vidutinio sunkumo lygiu užtruks „kiek mažiau“ – apie dvi-tris valandas. Patiko „STALKER“? Paranoia panašumų surasi bemat. Nors veikėjų įgarsinimas ir dirbtinis intelektas galėtų būti dar labiau patobulinti, vis dar nepasenusi „Half-Life“ grafika bei įtraukianti istorija (kuri toli gražu nesibaigia ties visų blogiukų iššaudymu) paverčia šią modifikaciją išskirtine. Per daug istorijos atskleisti nesinori, nes taip tik sugadinsiu visą malonumą. Išbandyk pats!

Įvertinimas: 8.5