Half-Life 2 gerbėjų išleistų modifikacijų stoka tikrai nesiskundžia – per daugiau nei tris žaidimo gyvavimo metus jų išleista šimtai, nuo nedidelių pakeitimų kaip, pavyzdžiui, naujų ginklų tekstūrų, iki totalių konversijų, neatpažystamai pakeičiančių žaidimo įvaizdį. Aišku, nemažai išleistų mod‘ų tėra keliolikos valandų darbo vaisius ir greitai nusibosta, tačiau dėl to pykti negalime; juk visa tai – nemokama. MINERVA, visgi, yra visai kitas atvejis, ir vos pradėjus žaisti suprantame, kodėl šis projektas jo kūrėjui Adamui Fosteriui užtruko daugiau nei du metus.

Kaip ir Half-Life 2 epizodai, keturi MINERVA žemėlapiai nebuvo išleisti visi vienu metu. Nors paskutinysis išėjo vos praėjusių metų gale, pirmasis jų išvydo dienos šviesą dar 2005-aisiais, pradėdamas istoriją apie žmogų, sraigtasparniu nugabentą ištirti mažą atokią salą. Vos pasiekus jos krantus, esame pastebimi priešų, tačiau sraigtasparnis nuskrenda, palikdamas mus kovoti vienus. Keliaudami per salą ir kovodami su priešais, aptinkame antrojo pasaulinio karo laikų požeminį sargybos postą, rekonstruotą ir pritaikytą Combine reikmėms. Akį bemat patraukia iš dangaus į posto vidurį tekanti galinga plazmos srovė. Kas gi vyksta po žeme? Kam tokiai mažai salai reikalinga tiek daug energijos? Rasti atsakymus į šiuos klausimus ir yra pagrindinis MINERVA tikslas.

Nors žaidimas vadovaujasi posakiu „vieno žmogaus armija“ ir prieš galybę priešų stosime be draugų pagalbos, laikas nuo laiko ekrano kampe vis pasirodo tekstiniai pranešimai iš nežinomo žmogaus (nors ar jų autorius – žmogus, taip pat neaišku), duodantys nurodymus ir leidžiantys lengviau suprasti istoriją. Pradžioje iš šių žinučių galime spręsti, kad adresatas stengiasi mums padėti kuo greičiau baigti misiją ir kelti koją iš salos, tačiau antroje žaidimo dalyje šis požiūris greitai pasikeis. Trumpai tariant, turėti kompanioną gal ir atrodytų geresnė išeitis, tačiau tekstinė komunikacija, be abejo, geriau nei vidutiniškas veikėjų įgarsinimas, ir veikia išties gerai.

Didžiąją laiko dalį praleisime tyrinėdami Combine būstinę (kas nesuprato: žudydami visa, kas juda). Vos atsidūrus po žeme, aplinka primena Nova Prospekt kalėjimą iš Half-Life 2, pilną koridorių ir apsaugos terminalų, tuo tarpu nusileidus dar žemiau (šis apsaugos postas išties ne toks mažas, koks atrodo), akis pasitiks dar tamsesnės spalvos, metalinės konstrukcijos bei sienomis išsiraizgę permatomi vamzdžiai, panašiai kaip vieno pagrindinių antrosios Half-Life dalies veikėjų, Breeno tvirtovėje, Citadelėje.

Lygių dizainas neabejotinai yra viena MINERVA stipriųjų pusių – kiekvienas kambarys vis kitoks, amunicija ir medicina išdėlioti protingai, o daiktų modeliai – su saiku. Niekas neperdaryta, nieko ir netrūksta. Vienintelis dalykas, prie kurio būtų galima prisikabinti, tai nesibaigiantis priešų atsiradimas. Keliose žaidimo vietose jie mus puola tol, kol nepaliekame jų teritorijos. Tai gali itin sunervinti, ypač jei neturime pakankamai gyvybės taškų ar amunicijos.

Pradžioje žaidimo pagrindiniai mūsų taikiniai tik Combine kariai bei krabai, bet vėliau priešų „racionas“ pasipildo keletu kitų. Tiesą sakant, dviejuose vėlyvuosiuose lygiuose apskritai daugiau veiksmo, ir nors žemėlapiai pasikartoja, tai nė kiek nesumažina malonumo. Atvirkščiai – juose teks ir pamąstyti, nes kartas nuo karto norint atverti užblokuotą praėjimą reikia išspręsti nesunkų galvosūkį. Atmosfera žaidime atkurta puikiai, ypač žinant tai, kad visa tai sukūrė vienas žmogus Nors dauguma dainų paimtos iš EP1, keli kūriniai – visai nauji. Elektroninė muzika su instrumentiniais intarpais sukuria įtampą ir puikiai dera prie žaidimo tono.

Akivaizdu, jog „MINERVA: Metastasis“ yra viena geriausių ir profesionaliausių kada nors išleistų vienam žaidėjui skirtų Half-Life 2 modifikacijų. Įdomi istorija bei mįslės, puikus aplinkų dizainas; tai žaidimas, už kurį būtų galima ir sumokėti (laimei, taip nėra. Tegu taip ir lieka). „Sverdamas“ vos pusantro šimto megabaitų, MINERVA – žaidimas, kurį turėtų išbandyti kiekvienas, turintis Episode One ir norintis papildomų trijų-keturių valandų „Half-Life“ veiksmo.

Pastaba: norint žaisti, reikalingas Half-Life 2: Episode One.

Įvertinimas: 9.0