Auksinis RTS amžius gali prasmegt su visa savo nelaukiama įtaka kūrėjams ar rinkodarininkų sprendimams. Tikras auksas buvo didelėje įvairovėje gausiai išleidžiamų strateginių žaidimų. Tačiau kvailiai griebia piritą ir džiaugiasi, kad pavienių pėstininkų statymas, resursų rinkimo valdymas ir bendrai pakankamai paprasta žaidimo eiga žiba kaip geriausiais laikais. Panašiai kaip „Act of Aggression“ (toliau AoA).

AoA yra 2005 metų „Act of War“ tęsinys, nors galėtų būti ir perdirbinys. Žaidime kaunasi visas JAV kariuomenės dalis vienijanti U.S. Army, samdinių kompanija apsimetinėjantis, bet slapčia labai galingas Cartel ir žaislus iš viso pasaulio bei naujausias technologijas sutraukusi JTO Chimera. Kitaip tariant, visa tai yra beveik tiesioginės „Act of War“ frakcijų kopijos. Kampanija prasideda nuo šešėlinio perversmo Meksikoje ir slaptos Chimeros veiklos, ir pasakojama pusėtinos kokybės video intarpais. Ne visi žaidimai gali sekti pasaką, kaip kad „StarCraft 2“!

Žaidimas labai nesiskiria nuo kitų RTS perlų: statai žmogelius ir tankus, tada siunti į kovą kad prisitvotų. Nei jokių būrių ar kovos dvasios sistemos, net priedanga neegzistuoja. Beveik „Red Alert 2“. AoA galima pastebėti „Eugen Systems“ meilę keliams (tankai, jei gali, judės būtent jais, be to, ant jų negalima statyti pastatų). O didžiausias skirtumas nuo AoW yra tai, kad dabar reikia rūpintis trimis resursais vietoje vieno. Tai prideda iššūkio – vėlyvame žaidime reikia prigriebti arčiau priešo esančius – bet pastovus rūpinimasis išlaidomis erzina.

U.S. Army yra mažiausiai subtili iš visų frakcijų ir dar pobaisė – mažos, rudos kovos mašinos atrodo vienodai, ypač kai kokios penkios tėra Stryker variantai. Jie gali lengvai permesti nemažus kiekius pigių pėstininkų, ypač kai jų ankstyvas sraigtasparnis tarnauja ir kaip ligoninė, o tai būtų smagu, jei žaidime pėstininkai turėtų vaidmenų ir po 15 minučių nuo mačo pradžios. Amerikiečiams tenka nemažai investuoti į pačius dalinius – Abrams tankas turbūt yra kiečiausias žaidime, bet tokiu tampa tik „prarijęs” du TUSK patobulinimus (kitiems šarvuočiams tėra vienas). Suderinus su keliais Stryker ir mobilia remonto mašina galima gauti neprilygstamą mirties ordą, ištaškančią visus, pastojančius kelią, tačiau bet kokie praradimai atsilieps labai skaudžiai.

Paradoksalu, bet JAV sraigtasparniai ir lėktuvai yra turbūt labiausiai nuviliantys, kitaip nei pas dabartinius meta numylėtinius Cartel. Jų ankstyvas sraigtasparnis yra ne tik gera transporto priemonė, bet ir šiaip išlieka reikalingas viso mačo metu. Jų pirmoji artilerija gali tiesiog absurdiškais kiekiais ryti šarvuotą techniką. Tačiau dauguma jų dalinių yra visiškai nereikalingi ir užleidžia vietą abiem tankams ir vienai pėstininkų kovos mašinai. Dėl spalvinės gamos ir noro visame kame įdiegti optinį kamufliažą, Cartel galiausiai primena „Brotherhood of Nod“. Be to, Cartel turi ir lengviausiai naudojamas oro pajėgas, tarp kurių yra ir naikintuvas Berkut.

Kitas neišsipildęs rusiškas šlapias sapnas, Pak Fa, atiteko Chimerai, čia pakeičiančiai AoW buvusį „Task Force Talon“ (kad nebūtų dvi amerikiečių frakcijos prieš teroristus). Pagaliau visos folijų kepurėlių, acto garintojų ir chemtreilininkų svajonės išsipildė ir JTO sukūrė savo ginkluotas pajėgas! Chimera yra ginkluota žaislais iš viso pasaulio bei futuristiškiausiomis technologijomis. Kiekviena jų mašina gali atlikti kelias roles. Nelaimei, tai reiškia, kad nėra stiprių specializuotų dalinių. Chimera yra labiau nei bet kuri kita frakcija priversta plėstis, nes jų tolimos bazės plėtros pastatai veikia kaip elektrinės ir dar turi keletą naudingų specializacijos variantų, kurie puikiai veikia su Chimeros gynybinėmis sistemomis. Chimerai reikia perlipti sunkią pradžią (kai jie neturės gerų atsakų į Cartel sraigtasparnių tvaną) ir tada sutriuškinti priešus bangomis gal ne pačių patvariausių, bet kiekvienai situacijai ginklų turinčių dalinių.

„Act of Aggression“ atrodo neblogai ar net visai gražiai, nors, kaip ir Wargame serijoje, tai yra švaistymas, nes žaidimo tempas ir dalinių trapumas nesuteikia progų ir laiko iš arti grožėtis modeliais. Laimei, iki žaidimo išleidimo vartotojo sąsaja buvo patobulinta, ir resursų rodikliai atsidūrė padorioje pozicijoje. Patobulintas ir pasirinkto kario duomenų rodymas, nors jų nėra daug, o kaip ginklo „HE“ ar „AP“ rodikliai susiję su pasauliu yra mistika. Garsas yra absoliučiai silpniausia dalis. Dalinių šūksniai yra niekiniai ir neįsimintini – nors tai ir nėra taip blogai, palyginus su kokiu Warfare, o muzika primena daug mažesnio biudžeto žaidimą.

„Act of Aggression“ kiek galėjo pasimokė iš žaidėjų testų prieš išleidimą (ačiū, katės maiše pirkėjai!). Tačiau resursų sistema ir visas „auksoamžiškumas” jau iškaltas akmenyje, tad žaidėjui reikės rinktis pagal tai, kaip jis traktuoja RTS šlovės laikų simbolius.