[c]„Dieną , kai aš atvykau čia, prisiminsiu visą savo gyvenimą. Skridau į paslaptingą miestelį, kuriame vyko keisti dalykai, siekdamas išsiaiškinti…Vos tik iššokus iš sraigtasparnio, tarsi pasinėriau į mistinę erdvę, kuri netrukus išsisklaidė. Nusileidęs į didžiulio prekybos centro vidų, aš sutikau žmones, kurie man parodė lėtas, šlykščias, kraujo ištroškusias ir kančiose skęstančias būtybes.

Štai kur atsakymas į klausimą – ZOMBIAI. Galiausiai, kvailos močiutės dėka, kuri norėjo išgelbėti savo pudelį, šie gyvieji numirėliai pateko į vidų. Man nieko neliko, kaip tiktai sprukti.

Nubėgau į apsaugos kambarį, kuriame laimingai atsidūrė trys žmonės. Jie užvirino duris. Maniau, kad neliko nieko, tiktai laukti sraigtasparnio, kuris atskris po trijų dienų. Tačiau klydau – viskas dar tik prasideda…“[/c]

Frenkas Westas

Zombių tematika tokia pat plati, kaip ir antrojo pasaulinio karo ar ateivių temos. Iš šito daugelis turėtų suprasti – žaidimų apie zombius prikurta begalė. Ir jų skaičius nežada sumažėti. Pati garsiausia žaidimų apie zombius serija, be abejonės, yra „Resident Evil“, kuri ir pradėjo gyvųjų numirėlių populiarinimą. Tačiau dauguma zombių žaidimų yra lėkšti klonai, o tikrai originalių produktų yra nedaug. Vis dėlto RE serijos autoriai „Capcom“ sumanė sukurti labai jau originalų žaidimą arba pašiepti kitus žaidimus apie zombius. Žaidimas pavyko velniškai geras, tačiau iki puikaus jam trukdo tikrai nemažos ir erzinančios klaidos. Ar apsimoka pirkti? Spręskite patys. O aš pateiksiu faktus.

Lazda turi du galus

Taigi, kaip jau turėjote suprasti iš įžangos, tai – žaidimo istorija. Tačiau reiktų pasakyti, labai jau dvipusiška. Fotožurnalistas Frenkas Westas su sraigtasparniu atvyksta į paslaptimis alsuojantį miestelį Kolorado valstijoje. Kas ten vyksta, nežino niekas. Žinoma tik tiek, kad atsitiko kažkokia (Černobylio lygio) katastrofa. Visi keliai uždaryti, o aplinkui skraido kareivių sraigtasparniai. Frenkas paprašo, piloto (vardu Edas) jį paskraidinti gatvėse, kuriose su fotoaparatu fiksuoja keistai besielgiančius žmones ir visokius sprogimus. Staiga jis pamato tinkamą vietą nutūpimui ir paprašo savo kolegos jį išmesti ir sugrįžti po 72 valandų. Nuo čia ir prasideda paslapčių atskleidimai ir įvairūs nuotykiai. Pagrindinė istorijos problema būtų ta, jog ji nors iš pradžių atrodo įdomi ir intriguojanti, perėjus – didelio įspūdžio nepalieka. Tad antrą kartą jos patirti nesinori.

Tikriausiai ,tai kūrėjai suprato ir padarė taip, jog vienaip ar kitaip žaidžiant keistųsi žaidimo pabaiga. Jų yra penkios. Ir jos yra vienintelis siužeto kabliukas, verčiantis vėl visą istoriją patirti iš naujo. Tikriausiai daugelis perskaitę apie 72 valandas pagalvojate, jog žaidime laikas yra labai brangus ir viską reikia daryti kuo greičiau. Deja, turiu jus nuvilti, visi siužeto video intarpai suskirstyti į tam tikras atkarpas ir juos bus galimą pažiūrėti tik tam tikru laiku. Viskas tiesiog padaryta taip, kad pavėluoti į sraigtasparnį beveik neįmanomą. Laikas turi daug didesnę reikšmę žaidimo misijose. Beje, nežinau ar tai tiesa, bet daugelis apžvalgininkų pažymi, jog žaidimo siužetas paremtas garsiu siaubo filmu Down of the Dead. Nors ir istorija nelabai vykusi, šis žaidimas žavi visai kitokiu gameplejumi.

Bėk, nors niekur nepasislėpsi …tiesiog pasiimk, kas pasitaikė po ranka ir kaukis

Toks galėtų būti žaidimo moto. Iškart norėčiau pradėti nuo žaidimo didžiausių pliusų. Pats didžiausias žaidimo pliusas būtų tas, jog visi daiktai čia yra ginklai. Moteriški rankinukai, žaisliniai kardai, vaikiški meškiukai, tai tik keli iš begalės originalių kovos įrankių.Visus ginklus galimą suskirstyti į kelias grupes „žaislai“(rankinukai, meškiukai, paplūdimio skėčiai ir t.t. ), gatvės ir kiti šaltieji ginklai (beisbolo lazdos, kardai, katanos ir t.t. ), psichopato rinkinys (žoliapjovė, benzininiai pjūklai, dalgiai ir t.t.), šaunamieji ginklai (kurių pasirinkimas man pasirodė labai jau skurdokas) ir daugybė kitų. Taipogi galima išnaudoti aplinkos objektus.

Maža to, kiekvieną ginklą galima mesti ar atlikti specialų smūgį. Kitas žaidimo koziris būtų -kinematografiškumas. Na žinote, kaip paprastai būna, eini – išlenda krūva zombių, pikšt pokšt ir visi lavonai. Čia to nebus, zombiai čia yra visur, kur tik sumanysite užeiti. Nesvarbu, ar nuėjai į sandėlį, ar į kiemą – „draugiški“ numirėliai tavęs laukia. Tai pat jie nėra visiški idiotai, na nepasakysi, kad jie vunderkindai, bet jie – mirtini. Kadangi jų labai daug, pagrindinis žaidėjo tikslas ne nužudyti kuo daugiau zombių, bet nuo jų apsiginti. Žudyti tikslinga tampa tik tada, kai vyksta kova su bosu, o jų čia tikrai pakankamai daug. Zombių yra daug rūšių ir kiekviena rūšis turi savo specialiuosius judesius.

Pati žaidimo mechanika labai jau paprasta. Ja garsėja Grand Theft Auto serija ir kelionių muštynių žaidimai. Laisvė, taip L-A-I-S-V-Ë. Visas žaidimo supermarketas yra tarsi miestas, po kurį galima klajoti kiek tik tai nori. Jis sudarytas iš kelių plazų, parko bei požeminio garažo. Plazos yra tokios : North plaza, Entrance plaza, Paradise plaza ir Wonderiland plaza. Kaip ir tikrame supermarkete, jose pilna parduotuvių ir kiekviena plaza kuo nors išskirtinė. Pvz : tik North plazoje rasime ginklų parduotuvę. Pati žaidimų misijų sistema dar paprastesnė. Dešiniajame ekrano kampe atsiranda juostelės, kuriose pažymėta užduotis ir laikas, per kurį reikia tas užduotis įvykdyti. Paspaudus specialų kairį rodyklių mygtuką, galima pasirinkti, kurią užduotį vykdyti, pasirinkus virš mūsų atsiranda rodyklė, kuri rodo kelią.

Taipogi žaidime yra viso supermarketo žemėlapis. Reikia paminėti, jog be siužetinių misijų, žaidime galimą gelbėti žmones. Na jie nieko bendro su siužetu neturi ir galima juos palikti likimo valiai, tačiau jų vertė vis vieną yra. Esmė tame, jog žaidime yra RPG elementų ir jie leidžia keltis gyvybinę juostą, ataką, greitį ir ginklų juostą. Žmonės tarsi savotiški orbai, kuriuos sėkmingai atvedus į apsaugos kambarį, pasikelia mūsų lygis. Taipogi lygis keliamas ir tada, kai mes įvykdome siužetines misijas ar žudome zombius. Už žmonių gelbėjimą ne tik keliasi lygis, bet ir atrakinami nauji koviniai judesiai. Pats žmonių gelbėjimas yra labai sudėtingas dalykas. Dažnai žmones reikia priversti eiti su tavimi, nugirdyti ar net primušti. Žmonių dirbtinis intelektas prastokas (nors bus pora išimčių ). Dažnai žmonės visiškai paliegę ir kartais net dar blogiau, patys eina pas zombius su prašymu tapti vienu iš jų. Kad taip neatsitiktų, reikia dažnai spaudinėti Y miktuką, bet tai jau kita žaidimo problemėlė (apie ją vėliau).

Taipogi, kad žmonės atsisakytų savo noro tapti zombiais, jiems galima įteikti savo ginklus ar pamaitinti. Beje, pamiršau paminėti, jog apie žmonių gelbėjimo operacijas jums praneš apsaugininkas Ottis skambindamas per specialią raciją. Zombiai žaidime nevienintelė kliūtis į tikslą. Progresuojant, žaidime teks susikauti su psichopatų sekta (kurių keisti murmesiai, lėtas vaikščiojimas ir staigūs puolimai primena Los Illuminados vienuolius iš RE 4) bei specialiųjų pajėgų kariais. Kai kuriuose prekybos centro vietose jūsų tykos savotiški „mini bosai“, kuriuos galėsime nudėti, kada tik širdis geidžia, o už jų mirtį atrakinsime vertingų dalykėlių. Prie tokių „mini“ bosų galimą priskirti žudikus kalinius, važinėjančius hameryje bei tėtušį su savo sūneliais, kurių visų hobis pyškinti iš medžioklinių šautuvų į visą, kas gyva. Be zombių žudymo žaidime yra labai smagių užsiėmimų – galima Frenkui keisti rūbus, šukuoseną, galima eksperimentuoti su maisto produktais (maistas palaiko gyvybę). Kadangi Frenkas fotografas, yra ir ši galimybė.

Fotografuojat atrakinami įvairūs bonusai ir apskritai tai – labai smagu. Kad nenusibostų lakstyti, žaidime yra ir šiokių tokių transporto priemonių – dviratis, riedlentė, motociklas ir kelių rūšių automobiliai. Reiktų dar pagirti kūrėjus už jų fantaziją ir tikrai šaunias kovas su žaidimo bosais. Ir ne tik dėl to, kad kiekvienoje jų prireiks visų jūsų taktinių sugebėjimų, bet ir dėlto, kad jie labai originalūs ir nematyti. Na šiek tiek perdėjau. Tikriausiai nieko nenustebins vyrukas, įsitaisęs ginklų parduotuvėje su šautuvu. Tačiau ne daug rasi žaidimų, kur jus persekioja pamišęs maisto prekeivis, pasidaręs iš vežimėlio taraną ar psichiškai nesveikas klounas su dviem benzininiais pjūklais, siekiantis iš jūsų padaryti suši. Gerai, visa tai gerosios žaidimo pusės.

Tačiau šis žaidimas turi ir tai, kas labai užknisa, kas moka iščiulpti smegenų neuronus ir gadina visą žaidimo malonumą.Tai – išsisaugojimo sistema. Norėdami suteikti žaidimui realumo, kūrėjai padarė taip, jog niekur kitur nebus galima išsaugoti pereito progreso tik apsaugos kambaryje. Na pora išimčių bus, kai perėjus svarbias siužetines misijas jums duos pasiūlymą užsiseivinti. Bet dažniausiai turėsime keliauti į minėtą kambarį. Ir jeigu mirštame, viską tenka pradėti iš naujo. Įsivaizduokite, kaip nemalonu, kai bėgame su dviem japonais turistais pro kiemą, kuriame važinėja žmogžudžiai recidyvistai. Taip! Mes perbėgame tą parką ir mums liko tik viena gyvybė. Nusprendžiame bėgti į barą, kuriame atgausime jėgas ir pamaitinsime vargšus žmones. Bet ne, mus pagauna zombis,ne, ne, ne… Jis mus nužudo. Ir vėl viską reikės pradėti iš pradžių. Vėl reikės laukti Očio skambučio, su prašymu išgelbėti tuos nelemtus žmones, vėl reikės su jais bėgti per parką, kuriame laksto tie kaliniai ir t.t. Tai gadina visą žaidimo malonumą. Turbūt daugelis man pradėsite prieštarauti, jog šiais laikais pilna popsinių , lengvų žaidimų. O įdomių produktų nedaug .Taip sutinku ,bet …. Jums patiems reiktų jį pažaisti. Dėka kvailos seivinimo sistemos visas žaidimas pavirstą į pelę, o mes – į katę. O ta pelė tik laksto ir šaukia: „Nagi, pagauk mane, pagauk…Cha, nevykėlis, vėl mirei“. Kalbant be metaforos, norint viską pereiti, jums prireiks bent pusės savo kantrybės.

Netradicinis

Kalbant apie žaidimo grafiką, reikia pažymėti, jog ji tikrai puiki. Visi video intarpai atrodo tarsi tikrovėje nufilmuotas filmas, o aplinkos grafika ir atmosfera visiškai neprimena tradicinio zombių žaidimo. Dažniausiai tiek zombių, tiek siaubo žaidimuose vyrauja tamsi slegianti atmosfera ir pilkos spalvos. Čia to nebus. Čia visur vyrauja šviesios, linksmos spalvos kurios išvaro visą siaubo žaidimo jausmą. Netgi tada, kai ateina naktis ir zombių akys šviečia raudonai, netgi tada nėra nei lašelio baimės.

Video intarpų įgarsinimas puikus ir vertas pagyrų. Tačiau to negalėčiau pasakyti apie aplinkos garsus. Arba turiu problemų su klausa, arba aš nei vieną sykį neišgirdau , kad koks nors zombis leistų kokį kriokimą,ar ką nors panašaus. Kitas dalykas žmonės. Jau minėjau, kad žmonės mėgsta pakvailioti ir tenka nuolatos spaudinėti Y mygtuką. Juo Frenkas kviečia žmones ir problema ta, jog jis temoka dvi frazes „:follow me“ ir „come on“. Ir jos nuolat kartojasi. Kitas dalykas, pačių žmonių įgarsinimas – jis kvailas ir klaikus. Neįsivaizduojate, kaip šiurpas nukrato, kai išgirsti bobutes kriokimą (kuris labiau primena gorilų patinų riaumojimą pavasarį, kviečiant pateles poruotis) ar nuolat pasikartojančią frazę: „What are we doing here?“

Pagirtinas garso takelis. Kaunantis su kiekvienu bosu skamba vis kita užvedanti daina. Kurios tikrai dera prie žaidimo veiksmo.

Perėjus prie valdymo, viskas – kaip standartiniame konsoliniame veiksmo žaidime. Vaikštome su kairiuoju analogu, kamera valdome dešiniuoju, kaunamės su X ir t.t. Tačiau bėdų yra ir čia, nors dėlto labiau kalta Xbox 360 pultelio „architektūra“. Kalbu apie rodyklių klavišus, jie labai svarbūs. Jie ne tik atlieka ginklų kaitaliojimo (tokia pat funkciją atlieka ir LB ,bei RB mygtukai) ar ginklų išmetimo funkcijas. Bet mes su jais pasirenkame misijas ir atsiliepinėjame į Očio skambučius. Čia ir išryškėja valdymo problema, net patys nepajuntame, kaip rėkiame: „Aš tau liepiau pakelti ragą ,o tu išmetei ginklą idiote !!!!!”:

Tai, ar verta pirkti?

Pabaigai norėčiau pasakyti, jog Dead Rising tikrai įdomus ir originalus projektas, vertas žaidėjų dėmesio.Ypač tų, kuriems patinka žaidimai apie zombius.Tačiau prieš perkant, siūlau gerai pagalvoti, ir pirkti tik tuo atveju, jeigu jūs turite savo kolekcijoje ką nors ramesnio arba bent mažiau agresyvaus. Prieš perkant taipogi siūlau atsižvelgti į apžvalgoje paminėtas žaidimo klaidas. .Vis dėl to nors jų ir yra daug, jos netrukdo Dead Rising būti vienu geriausių Xbox 360 žaidimu.