Jau kelintą kartą iš eilės užlipu ant to paties vizualinių novelių grėblio, kuris iš visos savo inercijos, jokio gailesčio (jei grėblys apskritai turėtų gailestį) ploja per nosį. Žinoma, neesu aš vizualinių novelių sensėjus, bet savo sąskaitoje kelias pavardinti tikrai galėčiau. Vienos jų buvo nuobodesnės ir reikalavo skaityt eilę gryno, niekuo nepagerinto teksto sienų, laukti valandų valandas (nes taip įdomiau), kitos gi, pasirodė labiau intriguojančios, besisukančios apie antgamtiškus, siaubekiškus reikalus.

Tačiau man, asmeniškai, svarbiausias vizualinės novelės aspektas yra kažkokių, istoriją keičiančių pasirinkimų buvimas. Juk taip įdomu atlikinėti moralinius sprendimus, vaidinti blogiuką, „lawful stupid“ ar tiesiog į kiekvieną situaciją reaguoti skirtingai. Antraip, ar yra koks nors tikslas mokėt AAA žaidimo kainą už tekstą, paveiksliukus ir karkartinį įgarsintą sakinį?

Ko gero svarbiausia pradėti nuo pačios istorijos – apie ką bus šioji „knyga“? Nežinau, kiek tame originalumo (nors negalėčiau pasakyti, kad jo labai daug ir mano mėgstamame fantastikos žanre), bet istorija pasakoja apie bernioką, pačiu netikėčiausiu būdu papuolusį į mokyklą, kurioje vien…panos. Tikriausiai nesunku suprasti, kad jos gali į tai reaguoti: šokas, pykčiai, simpatijos, pavydas. Iš tiesų, pačioje pradžioje nuobodoka pasirodžiusi istorija vėlesniuose skyriuose netrunka įsisiūbuoti ir pasidaryti visai įdomia. Tiesa, kaip ir visuose tokio stiliaus „žaidimuose“, tekstas yra pergrūstas įvairiausiomis, absoliučiai niekam nereikalingomis vietomis, kaip antai maisto degustavimo scena. Kita vertus, tai tikrai nėra ta paprastoji knyga, tad pykti nevertėtų.

Nepaisant tų apie nieką šnekančių vietų, žaidimas naudoja keletą prancūziškų frazių (kurios man, vos kažkiek suprantančiam prancūziškai, suteikė malonų jausmą, bandant prisiminti lietuviškus žodžių atitikmenis ir išsiversti kas ten parašyta). Aišku, prancūziškai nesuprantantiems visai, žaidimas netruks paaiškinti tų žodžių ar frazių reikšmes, tiesiog paspaudžiant ant minėtojųjų žodžių.

Taip pat reikia paminėti, kad žaidimas (istorija) nėra pati trumpiausia. Čia visas tekstas suskirstytas į mokslo metus, o pastarieji – į mėnesius, savaitės dienas ir netgi atskirus dienų momentus (rytą, petraukas tarp konkrečių pamokų ir panašiai). Štai, pavyzdingai skaitant ir nepraleidinėjant ne tokias įdomias vietas, „vienos dienos“ skaitymas gali užtrukti valandą, gal net ilgiau.

Taigi, o kaip su žaidime esančiais pasirinkimais. Iš tiesų, nusivyliau. Ne tik, kad per tris valandas skaitymo mums teduoda vos du pasirinkimus, bet jie (greičiausiai) žaidime nedaro jokios įtakos. Atleiskit už galimus žaidimo istorijos viešinimus, bet pavyzdžiui, pirmajame pasirinkime paspaudę „nepadėti ir nueiti į šalį“, vis tiek neišvengiamai padėsime, nes „taip turi rutuliotis istorija“. Apskritai, žaidime tikrai buvo tokių vietų, kuomet galvojau, „na, dabar tikrai duos už save pastovėt“. Bet ką ten už save stovėsi, kai žaidimas nusprendžia skriptą stumti tolyn. Todėl (galimi „spoileriai“), mokyklos prezidentė nutarusi pažiūrėti iš kokio molio (esame) drėbti, gali be jokių problemų pusę, vilkėdama vienais naktiniais, pusę 6 ryto įsirauti į (mūsų) kambarį patikrai, „neva ieškos paslėptos pornografijos“.

Kuomet paminėjau „pusę 6 ryto“, „vienais naktiniais“, tikriausiai daugeliui neišvengiamai kilo mintis: „o porno bus? Juk žaidimo versija įvardijama „all ages“, tad kažko tikriausiai tikėtis galima?“. Galop, tikriausiai kiekvienas bernas neišvengiamai „susinepatogintų“, pakliuvęs į mokyklą, kurioje net prižiūrėtojos atrodo ne ką prasčiau už pačias (viena už kitą gražesnes) mokines. Iš tiesų, pikantiškų vaizdelių yra, tik (kaip jau buvo kitoje novelėje), jie slypi ne pirmosiose žaidimo minutėse.

Žaidimo techninė pusė yra ganėtinai tvarkinga. Patiko galimybė įgarsinimus paleisti dar kartą, fone grojantys takeliai nenukreipinėjo dėmesio, pokalbių aplinkos pasirodė pakankamai įvairios, o veikėjai – animuoti užtektinai.

Visumoje, „Princess Evangile“ yra ganėtinai smagus žaidimas, savo atitinkamoje srityje. Tai reiškia, kad užkietėję vakarietiškų RPG‘ų, ar kokių šaudyklių fanai čia (tikėtinai) neras nieko įdomaus, bet prijaučiantys „erogėms“ gali bandyt drąsiai – žaidime esanti istorija tikrai įdomi. Galbūt norėtųsi daugiau pasirinkimų, ar galimybės istoriją sukti savu keliu.