Jau gerą laiko tarpą kirbėjo noras nusipirkti išmaniesiems įrenginiams skirtą „Heroes of Might and Magic 3“ žaidimą, tačiau pasiskaitęs keletą apžvalgų šiuos norus kažkiek pastūmiau į šalį. Ir štai, vieną dieną atsiranda pasiūlymas apžvelgti iš pirmo žvilgsnio identišką pastariesiems „Heroes‘ams“ žaidimuką – „Royal Bounty HD“.

Apskritai, „Royal Bounty HD“ savo principu yra daugiau nuotykių žaidimas, nei tas tradicinis „turn based strategy“, kokio tikėtumėmės iš klasikinių „Heroes“ serijos žaidimų. Taip, čia išlieka daugelis mums įprastų mechanikų, kaip bėgančios dienos, savaitės ir mėnesiai, magija, kariai, herojaus tobulinimas ir taip toliau. Tačiau tuo pačiu žaidime nerasime elementariausio savos pilies tobulinimo, resursų gavybos (pastaruosius galime rasti ribotais kiekiais ir jie dažniausiai visuomet reikalingi kokiam nors kvestui įvykdyti) ar skirtingų herojų. Čia, viso labo, gausime vieną „might“ tipo herojų (nepaisant to, kad pakeliui rasime artefaktų skirtų kitiems herojams) vardu Džimas (/facepalm emocija) ir turėsime jį varinėti po 4 didelius kontinentus, pakeliui vykdydami visokias užduotis.

Turbūt didžiausia šio žaidimo problema – visiško balanso nebuvimas, ilgainiui vedantis prie absoliučios monotonijos. Jeigu „herojuose“ praktiškai galėdavome panaudoti visus karius, tai čia, bent iki pačio paskutinio kontinento, nesutiksime nei vienos kliūties, herojaus armijos langelius užpildydami lankininkais, palikdami vietos vienam mažiausiai gyvybių turinčiam valstiečių pulkeliui (jeigu tektų kovoti prieš magus/lankininkus ar kitokius šaudančius priešus, kurie dažniausiai taikosi į silpniausius mūsų armijos elementus, taip apsaugodami brangiuosius lankininkus) ir visiškai ištobulindami žemės magiją su sulėtinimo burtu. Viskas. Garantuoju, kad herojaus nepasieks nei vienas priešas. Šį veiksmą tereikės pakartoti kelis šimtus kartų, nes priešai tikrai negalvoja pasiduoti ar bėgti, kad ir kokie silpni bebūtų.

Tačiau neskubėkite džiaugtis. Jeigu žaidime praleisime per daug laiko, ketvirtasis kontinentas pasidarys tiesiog neįmanomas, nes ten esantys priešai ne tik bus prisidauginę iki dešimčių tūkstančių, bet ir apskritai bus ženkliai stipresni. Tai yra, teks kovoti prieš visokius magijai atsparius feniksus ir panašius sutvėrimus. O kūrėjai šią problemą linkę spręsti paprastai – „patogiais“ mikro mokėjimais, pagelbėsiančiais mums užstrigus. Arba 150000 aukso už 3 eurus. Tiesa, šią problemą man pavyko išspręsti visiško atsitiktinumo dėka, kadangi netyčiomis praleidau žaidimo pradžioje buvusius silpnus priešus, tad nusipirkęs vaiduoklių (parodančių, koks šis žaidimas yra nebalansuotas) juos sėkmingai padauginau iki 6000 ir finišą pasiekiau turėdamas bene 100k vienetų. Deja, paskutiniame žaidimo segmente juos iš manęs eilinį kartą atėmė.

Situacijos taip pat negerina apyprastis žaidimo valdymas (negalima pasirinkti iš kurio laukelio norime pulti – veikėjas tai nusprendžia pats), žaidimo metu negalima pasižiūrėti savo ir priešo karių atributų, o visiškam šio žanro naujokui žaidimas nepateikia jokio trumpo paaiškinimo ką ir kaip daryti. Taip pat labai stebina kūrėjų sprendimas išjungti „laukimo“ veiksmą, kuomet veikėjui nieko kito neapsimoka daryti (pavyzdžiui, lankininkui, jei šalia jo atsistoja stiprus priešas, kurio žinoma su lankininku nepulsime) ir jį padaryti galimą tik aukštesniuose sudėtingumo lygiuose.

Tačiau nepaisant visų blogybių, žaidimas yra ganėtinai įtraukiantis. Nemeluosiu, vien per jį savo iPad’o elementą iškroviau bent tris kartus. Turbūt pabaigoje viskas priklauso nuo to, kaip seksis paskutiniame kontinente. Jei „išspausime sūrį“, žaidimas bus smagus. Kitu atveju – meh. Nes tikrai nuoširdžiai abejoju, ar kils pirštai jį žaisti dar kartą, žinant tai, kad galime žaisti tik tą pačią kampaniją.