Turite išmanųjį su Android operacine sistema? Vadinasi, didelė tikimybė, kad esate bent pabandę Mobilebits kurtą paprastą veiksmo RPG „SoulCraft“. Na, o jei išmaniajam telefonui pritrūko išmanumo, dabar šį žaidimą galima išbandyti kone visuose įrenginiuose beveik nemokamai. Aš esu bandęs jį žaisti telefone, tačiau pasidaviau po nesėkmingų bandymų sugaudyti mažus mygtukus mažame ekrane, taigi šįkart „SoulCraft“ mėginau kompiuteryje. Ne per seniausiai ši kūrėjų studija išleido ir antrą dalį, tačiau kol kas tik Android ir Windows Phone įrenginiams.
Visų pirma, norėčiau prasklaidyti debesis – nors ne už ilgo pasipils ilgoka nepasitenkinimo tirada, žaidimas tikrai nėra blogas ir jį išbandyti tikrai verta. Tik su tam tikromis sąlygomis…

Tikriausiai visi žinome, kad „nemokami“ mobilieji žaidimai kenčia nuo vadinamų mikrotransakcijų, skirtų išmelžti iš žaidėjo pinigus. Ne išimtis ir „SoulCraft“ – nori įsigyti gražutėlius spindinčius šarvus, kurie dar ir kiek palengvins žaidimą? Gali kelias valandas nuobodžiai valyti lygius nuo monstrų arba mokėti eurus… Ši sąlyga galioja, jei žaidi įrenginyje su Android, Windows Phone arba Windows 8 / 8.1 operacinėmis sistemomis. Tokiems kaip aš, kurie vis dar emociškai prisirišę prie Windows 7, vienintelė galimybė išbandyti žaidimą – atsisiųsti jį iš Steam. Viskas būtų kaip ir gerai, jei už jį nereikėtų mokėti. Taip, perskaitėte teisingai – perkant „SoulCraft“ iš Steam‘o teks atiduoti 5 eurus, nors iš visų kitų vietų jį galima įsigyti nemokamai. Tokiu atveju kyla klausimas „Ką aš gausiu už tuos pinigus?“. Na, bent jau galite būti tikri, kad nematysite jokios reklamos bei pasiūlymų pirkti ką nors už tikrus pinigus. Viskas. Taigi, apsispręsti, ar norite mokėti už „nemokamą“ žaidimą tenka jums.
Aš esu įpratęs iškart įsirašęs žaidimą keliauti į nustatymų meniu ir pakoreguoti viską pagal savo pomėgius, tačiau „SoulCraft“ savo nustatymų gausa nenusileidžia tikriausiai tik kokiam „Minesweeper“. Čia galima tik pasirinkti kalbą (paskaičius forume galima aptikti komentarų, kad ne visos išverstos iki galo), muzikos bei garsumo lygį apskritai. O tikėjausi bent jau galimybės pasikeisti rezoliuciją ar žaisti įprastame lange.
Pagaliau pradėjus žaisti paaiškėja, kad mažame telefono ar planšetės ekrane vaizdas atrodo daug geriau nei dideliame kompiuterio monitoriuje. Kitaip tariant, kūrėjai aiškiai nesivargino perpiešti tekstūrų bei modelių juos pritaikydami kompiuteriams, kurie paprastai turi žymiai didesnės rezoliucijos ekranus nei mobilieji įrenginiai. Na, pliusas nors tas, kad tokį žaidimą paveš net ir moraliai pasenęs kompiuteris, o naujesnis kadrus per sekunde suks net ne taip visų pageidaujamu skaičiumi 60, o tūkstančiais.

Muzika, sakyčiau, yra įprasta tokio tipo žaidimams, bando priversti žaidėją jaustis kaip dalyvaujantį kažkokiuose epiniuose nuotykiuose, bet po kurio laiko panašūs ar tie patys takeliai pradeda atsibosti ir pagaliau galima panaudoti vieną iš žaidimo nustatymų muziką nutildant. Veikėjų įgarsinimo žaidime nėra, nors personažų sąrašą galima surašyti ant nykščio nago. Todėl žaidėjui teks skaityti tekstą didžiulėmis raidėmis (juk pritaikyta planšetėms bei telefonams) pačiam bandant įsivaizduoti grubų ir kietą pagrindinio veikėjo balsą.
Valdymą tiek geriausiu, tiek blogiausiu atvejais galima apibūdinti tik kaip „meh…“. Valdyti veikėją man buvo žymiai patogiau jutiminiame ekrane, tačiau naudojantis klaviatūra ir pele pirštų tikrai neišsisukinėsite. Taip yra todėl, kad visa valdymo schema sudaryta iš viso labo kelių mygtukų, taigi, net norint labai nepatogu tikrai nebus. Beje, pakeisti mygtukus tikrai nėra galimybės.

Žaidimo istorija beprotiškai paprasta – žmonija jau beveik atrado paslaptį suteiksiančią jai nemirtingumą. Angelai bei demonai susivienijo, kad galėtų materializuotis pasaulyje ir gražinti viską į savo vėžias. Siužeto vingiai galimi… Visą kompanijos režimą įveikti trunka ilgokai, aš asmeniškai užtrukau apie 5–6 valandas, bet tik dėl vienos paprastos priežasties – lygių sudėtingumas kyla greičiau nei veikėjo lygis, taigi dažnai teks „grindinti“ šalutinių režimų misijas. Patys lygiai trumpučiai, vieną įveikti užtrunka apie penkias minutes, tačiau nieko kito iš žaidimo mobiliajam tikėtis ir neverta. Vietovių įvairovė egzistuoja ir nors, kaip minėjau, detalumo iš jų norėti negalima, bet bent jau kurį laiką daužyti monstrams per galvas pabosti neturėtų.
Be istorijos režimo savo jėgas galima išbandyti ir poros tipų „daily quest“, o norint savo lygį vienam kartui galima susikurti ir pačiam. Žaidime tikrai gausu įvairių gabumų, kurių vienu metu naudoti galima tik keturis, kiek mažiau ginklų ir keli komplektai šarvų. Visko pakankamai ir kad žaidėjas nepasiklystų tarp daugybės galimų apdarų bei ginklų, ir kad turėtų galimybę pasirinkti tarp atitinkančių tiek estetinį skonį, tiek žaidimo įpročius.
Mano verdiktas – geras žaidimas laikui prastūmti, tačiau tik kai po ranka yra planšetė ar telefonas. Asmeninių kompiuterių rinkoje „SoulCraft“ nublanksta tarp žymiai geresnių alternatyvų, be to – kas nori mokėti už kažką, ką galima gauti nemokamai? Suvalkietis manyje sako „ne“…