Neabejoju, kad dauguma iš jūsų esate girdėję apie Vilniuje įsikūrusią žaidimų kūrimo studiją „Ivolgamus“. Tačiau ar žinote, kad šie vilniečiai nesėdi rankų sudėję ir sparčiai plečiasi? Jau rašėme, kad „Ivolgamus“ įkūrė studiją Buenos Airėse, taip pat rašėme apie šaunų jų projektą PSP konsolei „Fading Shadows“. Tačiau neesu tikras ar rašėme apie tai, kad ši studija tapo visiškai savarankiška žaidimų industrijos žaidėja. Kaip jie to pasiekė? Ogi atidarydami nuosavą žaidimų leidybos padalinį Nordcurrent.

Rytoj, Europos parduotuvių lentynas pasieks jau tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje žinomas „Ivolgamus“ projektas „Ninja Captains“ skirtas Nintendo Wii konsolei! „Ivolgamus — Vilnius“ studijoje sukurtą žaidimą, kūrėjai išleidžia ir platina patys.

Kai kurie žaidimo lygiai atrodo kiek per ryškūs ir trukdo susikaupti… Kita vertus Rio yra Rio!

Kadangi prieš gerą mėnesį turėjau progos lankytis kūrėjų studijoje ir pats išmėginti žaidimą, manau šiandien yra pats tinkamiausias laikas papasakoti kas ir kaip. Pradėkime nuo to, kad „Ninja Captains“ yra mini žaidimų rinkinys skirtas vakarėliams ar tiesiog pramogai šeimoje. Reiktų paminėti ir tai, kad kartu su kapitonais nindzėm, gavau išmėginti ir kitą „Ivolgamus“ projektą „101–in–1 Party Megamix“. Tiesa šio žaidimo versija buvo dar labai „darbinė“, ją kuria „Ivolgamus — Buenos Aires“ studija, o parduotuvių lentynas jis pasieks spalio 30 dieną. Tada mes prie jo ir sugrįšime. „101–in–1 Party Megamix“ paminėjau todėl, kad tai irgi žaidimų rinkinys, o išmėginęs jį supratau, kad „Ninja Captains“ niekaip nesulenda į tradicinius žaidimų rinkinių rėmus. Tiesą sakant šis žaidimas yra šis tas daugiau, skubu paaiškinti kodėl.

Pradėkime nuo to, kad Kapitonai Nindzės yra varomi siužeto. Na taip, jis gali pasirodyti šiek tiek nenuoseklus ar painus, tačiau jis vis tiek sukuria gausybę foninių emocijų, kurių mano išmėgintuose žaidimų rinkiniuose (o tokių išbandžiau nemažai) paprastai trūksta. Istorija pasakoja apie keturis katukus, kurie ramiai leidžia laiką prie televizoriaus. Netikėtai, nelauktai jų mėgstamą programą nutraukia skubus žinių pranešimas apie milžinišką pelę siaubiančią miestą. Dvejonėms nėra laiko, tad kapitonai nindzės viska meta ir iškeliauja daryti to, ką sugeba geriausiai, — gelbėti pasaulio. Bėda tame, kad šiame darbe katinai pasikliauja ne katiniška nuojauta, o sudėtinga pelių sekimo įranga. Pelių radaras veikia labai prastai ir kačiukai, patys to nė nenorėdami, pradeda kelionę aplink pasaulį. Toks tad žaidimo įvadas, kuris atrakina pirmąjį žaidimo lygį. „Ninja Captains“ tavęs laukia išviso 20 lygių, kiekvieno jų veiksmas vyksta vis kitoje šalyje, kiekviename jų tavęs laukia skirtinga užduotis. Visi žaidimo lygiai yra susieti trumpais vaizdo intarpais, nupasakojančiais kaip katinai pateko į naują vietovę ir kodėl jie atsidūrė daugiau ar mažiau absurdiškoje situacijoje. Kaip minėjau, kartais atrodydavo, kad filmukai stokoja nuoseklumo, bet „Ivolgamus“ darbuotojai patikino, kad jie tyčia paliko keletą „baltų dėmių“ norėdami suteikti laisvę žaidėjų interpretacijoms. Na jei žaisite žaidimą, ilgainiui suprasite apie ką aš…

Vienas iš paprastesnių žaidimų, kuriame tereikės išlaikyti pėdutę debesėlyje. Patiks net tavo močiutei!

Vis tik siužetas toli gražu nėra pats ryškiausias „Ninja Captains“ išskirtinumas. Visų pirma, šis rinkinukas pasižymi išskirtine kokybe. Kiekvienas mini žaidimas vyksta kažkokioje pažystamoje aplinkoje, paprastai tai būna didmiesčiai (Paryžius, Londonas ir pan.) ar lengvai atpažįstamos pasaulio vietovės. Daugumą jų žaidime perteiktos labai aiškiai ir gražiai. Tiesa keletas lygių man pasirodė kiek per silpnai atskleidžiantys vietovę kurioje vyksta veiksmas, kai tuo tarpu kiti buvo gerokai per ryškūs ir trukdantys susikaupti. O susikaupimo čia reikia, mat didžiausias žaidimo išskirtinumas ir yra patys mini žaidimai. Kaip minėjau jų yra 20, tačiau jie nėra panašūs vienas į kitą, net ir tais atvejais, kai atrodo, kad atlieki tą patį veiksmą, kažką vis tiek tenka daryti kitaip. Įdomu tai, kad beveik kiekviena užduotis meta žaidėjui kelis iššūkius. Jei standartiniai mini žaidimai paprastai būna paremti arba žaidėjo reakcija arba sumanumu, „Ninja Captains“ pareikalaus ir to, ir to. Labiausiai šioje vietoje man įsiminė alpinizmo lygis, kuriame reikia ne tik mikliai lipti aukštyn, bet ir numatyti greičiausią kelią. Kol rankos pamišusiai makaluoja pultelį, akys karštligiškai analizuoja įdubimus kuriais lipama ir tuo pat metu stebi konkurentus. Kitame, jau gan populiariame lygyje lėktuve, teks kaišioti maišelius dėl turbulencijos supykintiems žmonėms. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad laimi tas, kieno geresnė reakcija, tačiau eigoje paaiškėja, kad laimi tas, kas maišelį pakiša tinkamiausiu laiku. Vėlgi atsiranda minimalus strategijos elementas, kai turi apskaičiuoti, kurį keleivį aptarnausi, ar kuriam, radęs laisvą akimirką padėsi apsivemti. Tai sukelia daug didesnį azartą, mat žaisdamas lyg ir eilinį mini žaidimą, vis turi stengtis numatyti žingsnį į priekį. Aišku ne visi žaidimai tokie. Kai kurie jų paremti grynai reakcija ar gebėjimu koordinuoti abiejų rankų judesius. Pavyzdžiui važiuodami traukiniu, viena ranka turėsite pašokti, o kita pritūpti. Pirmomis akimirkomis atrodo lengva, bet jau po kelių teisingų šuolių, rankos norom nenorom susipainioja ir visiškai išsimuša iš vėžių. Tada prasideda linksmos nesąmonės mėginant į jas sugrįžti. Tokie lygiai primena smagią pramogą, kai žmogus bando viena ranka tapšnoti sau per galva, o kita sukti ant pilvo apskritimus. Pabandykit ir pažiūrėkit kiek laiko abi rankos darys tai ką reikia, o ne tai kas išeina.

Šiaip mini žaidimai gan paprasti ir nesudėtingi, tad jie idealiai tinka bet kokio amžiaus žaidėjams. Kas liečia pramogavimo… Na jei atvirai, aš manau, kad „Ninja Captains“ yra pakankamai smagus rinkinukas net ir vienam žaidėjui. Nuosekli eiga ir šmaikštus žaidimo siužetas pasirūpina tuo, kad net ir žaisdami vieni nenuobodžiautume. Jei nesinori žaisti kampanijos režime, visada galima šokti į „Freeplay“ ir tobulinti savo įgūdžius pasirinktame lygyje. Būtent „Freeplay“ režimas greičiausiai bus naudojamas ir žaidžiant kompanijoje. Neabejoju, kad prie konsolės esant 2 ar 4 žaidėjams, kai kurie žaidimo lygiai pasirodys erzinantys ar neįveikiami, patys žinot, kad yra žmonių kuriems bus per sudėtinga viena ranka sukti rankeną keliančią vagonėlį, o kita vaikyti įkyrius ir labai sunkius žvirblius.

Šiame lygyje, kaip ir keliuose kituose, galima pamatyti briedį… Kas per briedžiai?

Šiaip, ko gero būčiau per drąsus, jei teigčiau, kad „Ninja Captains“ yra geriausias mini žaidimų rinkinys rinkoje, bet be jokios abejonės jis yra vienas iš geresnių. Greičiausiai dėl to, jau kitą savaitę bus smagu, papildyti kolekciją nauju, kokybišku kūriniu vakarėliams. Nė kiek neabejoju, kad kas kartą žaidžiant ir prisimenant, kad žaidimas sukurtas čia, Lietuvoje, bus du kart smagiau. Na taip. Tai ne super mega kosminis žaidimas apie mafiją ar karą, kurio visi čia labai laukia ir tikisi, bet leiskit paminėti vieną labai svarbų dalyką. Tai ypač kokybiškas, iki galo išbaigtas ir be proto smagus projektas sukurtas ir išleistas Lietuvių rankomis. Neabejoju, kad apie šį žaidimą dar ne sykį išgirsite ir užsienio portaluose ar spaudoje. Tai labai ryškus ir svarbus pasiekimas mūsų šaliai. Man, kaip žaidimų mėgėjui, „Ninja Captains“ startas sukelia nemažesnį jaudulį nei tarkim krepšinio sirgaliams Europos čempionato pradžia. Tikrai laikysiu kumščius, kad lietuviški kačiukai užvaldytų pasaulį ir Jums siūlau padaryt tą patį :).

Pabaigai šekit oficialų žaidimo trailerį:

Jei užsikabinot, aplankykit ir „Nordcurrent“ kanalą „Youtube“. Ten katinai visą kino teatrą atidarė!