Apokalipsė. Žemėje pasibaigia naudingosios iškasenos, atšyla klimatas ir pasklinda visą gyvybę savo kelyje žudantis virusas Lilith. Mokslininkai netrukus atranda vakciną nuo šio viruso, tačiau pastebi, jog ji žmogui sukelia didžiulę narkotinę priklausomybę. 2017-ųjų kovo 13-ąją įvyksta didysis civilizacijos nuopuolis, nes pasikeičia Mėnulio orbita. Užšąla ramusis vandenynas, žemėje pasikeičia kraštovaizdžiai. Galutinai sugriūva iki šiol mums žinoma civilizacija. Tie, kas liko gyvi, susiformuoja į atskiras grupuotes, kurios ieško žemėje likusių vakcinos atsargų. Netrukus šios grupuotės ima siųsti savo atstovu dėl vakcinos kovoti mirties lenktynėse…
Mirtinas virusas ir lenktynės…
Turbūt skaitydami šios apžvalgos prologą bandote suvesti galus, kuo čia rišasi mirtinas virusas ir lenktynės? Ir prie ko čia ta pasikeitusi Mėnulio orbita? Atskleisiu jums paslaptį – man irgi nelabai sekasi suvesti galus. Naudojantis žaidimo jau ir taip neblizgančia siužetine linija, kiek įmanoma pigiausiu būdu siekiama sujungti postapokaliptinę santvarką ir lenktynes. Gaila, kad ekrane bėgant siužetinės linijos aprašymo eilutėms, ar skaitant veikėjų dialogus, viskas tampa taip pigu ir banalu, jog ima lįsti per gerklę.
Veikėjai neturi asmenybių…
Pradėjau žaisti nuo Story režimo. Ten galima pasirinkti vieną iš septynių veikėjų, kurie kiekviena savo išvaizda, vardu ir aprašymu simbolizuoja tam tikrą etninę grupę. Ar bent turėtų… Visi veikėjai – anime stiliaus vyrukai su milžiniškais raumenimis, arba merginos, kurių biustai vos betelpa į drabužius. Turime veikėjus Odessa iš Rusijos, Ryuhei iš Japonijos, Lene iš šiaurinės Europos, Rosa iš Pietų Amerikos ir t.t. Tai bandymas parodyti keleto išgyvenusių grupuočių atstovus, turint omenyje, kad tos grupuotės esą iš skirtingų tautų. Nepaisant to – visi veikėjai , sprendžiant iš dialogų, yra beveik identiški. Tiesiog buki, iškalba nepasižymintys ir kvailus juokelius apie seksą mėtantys tušti anime paveiksliukai…
Prieš kiekvienas lenktynes matome jūsų pasirinkto veikėjo dialogą su kitais veikėjais. Iš ten ir pasimato, kad jokių asmenybių kūrėjai veikėjams net nesiteigė sugalvoti.. Bent kiek padėtį taiso faktas, jog kiekvieno pasirinkto veikėjo siužetinę liniją matome būtent iš jo perspektyvos. Bet tai anaip tol nekeičia ne kokio pirmojo įspūdžio.
Lenktynėms prasidėjus..
Lenktynėse kovojame prieš kitus 7 kompiuterio valdomus priešus. Prieš kiekvienas lenktynes gauname parduotuvėje nusipirkti papildomo arsenalo savo automobiliui. Tai ne tik ginklai, bet ir kablys, padėsiantis įsikabinus į tam tikrą tašką, gražiai išimti posūkį ar elektrinis skydas, trumpam leidžiantis sumažinti žalą nuo priešo kulkų. Kiekvienas veikėjas gali paleisti kelias unikalias atakas, vos tik užsikrauna dešiniajame viršutiniame kampe esantis indikatorius. Šias realizuoti galima pagal tam tikras kombinacijas sukiojant dešiniąją analoginę vairalazdę. Visi įrengimai automobilyje gali būti pagerinami keletu lygmenų. Tai skamba visai gerai, tik gaila, kad tai tik žodžiai. Dėl nesuprantamų priežasčių, lenktynių metu kamera seka paskui automobilį tarytum būtų pritaisyta prie bėgių. Todėl dažniausiai už posūkio net keletą sekundžių nieko nesimato, iki kol kamera nepasiveja veikėjo. Tos lemiamos „aklos“ sekundės ir trukdo šimtu procentų utilizuoti automobilyje užtaisytą arsenalą, o neretai ir nuveda į mirtį.
Dar vienas dalykas, kuris siaubingai nervino, tai kūrėjų sprendimas kai kurių automobilių valdymą padaryti tokį, tarytum šie tesvertų kokį šimtą kilogramų. Užtenka menko priešininko smūgio ar staigesnio posūkio, ir „tačkė“ kaip mat nuskrieja į kitą ekrano pusę..
Aplinkos ir režimai…
Iš pradžių galvojau, jog grafika bus stipriausia šio žaidimo dalis, bet užteko keleto minučių prisipažinti sau, kad stipriosios dalies žaidime iš vis nėra. Prieš kiekvienas lenktynes kamera praskrieja virš trasos ir parodo, kokioje trasoje teks lenktyniauti. Trasos vaizduoja realiai egzistuojančias vietoves po civilizacijos griūties. Automobiliai ir interaktyvūs objektai – gražiai stilizuoti ir maloniai atrodo akims. Tačiau trasos, iš arčiau pažvelgus, tai dažniausiai elementarios geometrinės formos, įvilktos į begalinį kiekį pasikartojančių tekstūrų..
Be istorijos režimo, kūrėjai pateikia dar keletą turiniui užkišti skirtų režimų. Free Race pavadinimas kalba pats už save – pasirenkame savo automobilį, priešininkus, trasą ir važiuojame. Čempionato režime lenktyniaujame serijoje trasų dėl prizinės vietos. „Challenge“ režime prieš kiekvienas lenktynes turime įvykdyti tam tikrą užduotį, tarkim sunaikinti tam tikrą kiekį priešininkų ir t.t. Pasikartosiu – visi šie režimai tėra skirti užkišti pagrindinį meniu, kuris antraip atrodytų tuštokas
Pabaigai..
Žaidimo pavadinimas byloja apie degalų perdozavimą. Būtent taip aš dabar ir jaučiuosi – lyg būčiau prigėręs benzino. Žaisti buvo kančia, ir prisiekiu šio žaidimo daugiau neliesti… . Iš esmės – tai pigus ir išliekamosios vertės neturintis bandymas, bereikalingai užimantis Playstation Store serverių kietųjų diskų vietą…
