Apžvalga iš žurnalo PC Gamer 2009/06. Teksto autorius: Raw

Dabartiniais laikais sunku sugalvoti visiškai naują žaidimo žanrą, užtai dažnai matome žanrų maišalynę, kaip kad šiuo atveju atveju: realaus laiko strategija, veiksmas ir RPG. Kita vertus, galbūt kažkada tokia mišrainė ir bus pavadinta nauju žanru. Juk metisą vadiname metisu, bet ne indėnu su ispano bruožais o mulatą — baltųjų ir juodaodžių mišiniu.

Bet grįžkime prie mūsų dievų.

Demigod sumanymas paprastas kaip trys kapeikos (arba du centai): atsilaisvino vyriausiojo dievo vieta ir aštuoni žemesnio rango dievai, kitaip pusdieviai arba herojai, varžosi dėl sosto. Kitokio siužeto šiam žaidimui ir nereikia. Čia netgi nėra normalios vieno žaidėjo kampanijos. Tiesiog duoti aštuoni žemėlapiai, paprastai vadinami terminu skirmish, pasirenkamas dievas ir — pirmyn.

Jų yra aštuoni. Mažoka, bet sklinda kalbos apie artėjantį papildymą.

Kaip ir viskas visatoje, dievai atstovauja Šviesos ir Tamsos pusėms. Po keturis kiekvienai šaliai. Pagal stilių dievai skirstomi į assasins (žudikai) ir generals (generolai).

Kiekvienas dievas yra unikalus. Kiekvienas turi stipriųjų ir silpnųjų savybių. Žudikų gaujai priklausantis Regulusas šaudo iš toli ir labai efektyviai kovoja su kitais kandidatais, tačiau turi mažai sveikatos ir greitai miršta artimojoje kovoje. Rookas gerai apsiginklavęs, stiprus, tačiau juda labai lėtai ir dėl savo dydžio yra idealus taikinys priešams. Generolas lordas Erebusas siurbia sveikatą iš priešų, greitai įsitraukia į kovą ir sprunka iš jos, bet yra lengvai pažeidžiamas ir naudoja mažai tolimesnių atakų tipų. Patraukliausias žaidimo dievas, tiksliau, deivė, Queen of Thorns galingai smogia į nurodytą plotą, todėl yra naudinga griaunant bokštus ar kitus pastatus. Tačiau jos savybių naudojimas labai priklauso nuo manos, be to parinktas režimas apriboja deivės sugebėjimus.

Taigi renkantis dievą svarbu žinoti, ko iš jo nori, kokių savybių prireiks. Dievai tobulėja kaupdami patirtį kovose. Tada jie tampa aukšesnio rango ir atsiranda naujos galimybės. Tobulinimai gali būti aštuonių rūšių: virtimas angelu ir stipresnis smūgiavimas, sąjungininkų sveikatos atstatymas, suvirškintos žolės gumulų išspjovimas ant priešų ir t. t. Dievų sugebėjimai skirsis.

Demigod nestatai bazių ir negamini karių. Čia valdai tik vieną dievą ir jį stiprini. Tiesa, duoti kelių rūšių statiniai, tačiau kai kuriems jų negali nieko padaryti, išskyrus naudodamas citadelę, nebent saugoti nuo sugriovimo. Pirmiausia tai bokštai. Pagrindinis Demigod statinys — citadelė. Dievas ją stiprina ir kartu tvirtėja pats, kai pasijunta to vertas (prisirenka pinigų ir, žinoma, turi ateiti prie jos, kas taip pat iškelia problemų). Stiprinimų medyje yra puokštė šakelių (net devynios), kurių kiekviena pagerina tam tikras savybes. Tai gali būti keli papildomi spec. kariai prie iš portalo pasirodančios bangos, papildomas citadelės šarvas ar galimybė greičiau įveikti priešo įtvirtinimus.

Kitame pastate — parduotuvėje — už pinigus (pelningiausia žudyti svetimus dievus) perkamos savybės, padedančios kovose. Daiktai yra septynių tipų: vienas suteikia papildomos jėgos smūgiui, kitas iššauks dar karių, trečias padės gyvinti sąjungininkus ar kurį laiką neleis priešui perimti vėliavos ir pan. Dievai ten pat gali nusipirkti pagalbininkų — iškviečiamų kareivių (reikalingi per apgultį, savo sveikatai atstatyti ir t .t.), tačiau, norėdamas šiuos iššaukti, turėsi panaudoti daug manos atsargų. Tokiems parankiniams pažymėti ir valdyti skirti keli mygtukai, bet didelio stebuklo pagalbininkai nedaro.

Dievas gali prisipirkti daiktų, didinančių jo galimybę laimėti. Pavyzdžiui, gali turėti net tris ar keturias pirštines, kurios labai padidins smūgio galią. Kam jam keturios pirštinės ir kaip jas gali mūvėti, nesiaiškinsime — juk jis dievas. Kiekviename lygyje už naudingumo taškus vienąkart leidžiama pasirinkti artefaktą (greitesnis judėjimas, greičiau kaupiama patirtis ir t. t.). Jis veikia pastoviai viso lygio metu. Jei nori galingesnio, atidėk sprendimą vėlesniam etapui. Nesirink tik pradėjęs žaisti, nes ne visi artefaktai pasiekiami iš pradžių. Iš tokių paminėsiu galimybę teleportuotis, padidinti judėjimo greitį ir greitesnį patirties kaupimą. Netoli parduotuvės stovi sveikatos kristalas, kuris greitai atstato mūšiuose prarastą sveikatą ir maną. Visa bėda, kad jis toli nuo įvykių vietos. Jei ilgai keliausi, prarasi galimybę rinkti taškus, būtinus siekiant pirmauti.

Šviesos ir Tamsos jėgos grumiasi atiminėdamos viena iš kitos vėliavas, naikindamos priešo bokštus ir žudydamos dievus bei jų parankinių armijas, periodiškai pasirodančias iš portalų. Išlendančių iš portalų smulkių gyvių nekontroliuoja joks dievas. Jie tiesiog plūsta bangomis ir puola priešo įtvirtinimus bei būrius. Stiprinant citadelę stiprėja ir šie nepriklausomi sąjungininkų būriai. Portalus, kaip ir vėliavas, galima užimti, ir tada pro juos pasipils savi kariai. Populiariausias tikslas — sugriauti priešo citadelę, bet gali būti ir kitoks: dominuoti, nukariauti, nužudyti. Dievai juda gan lėtai, kelio paieškos mechanizmas tikrai nėra tobulas, todėl geriau neišleisti savo numylėtinio iš akių ilgam ir vesti į tikslą trumpomis kelio atkarpomis.

Bet koks karinis laimėjimas yra naudingas (skaityti aukščiau). Dievui žuvus, gauni puikią progą apsipirkti ir patobulinti citadelę. Tada vėl apsiperki, pastiprini citadelę ir, naudodamas visokias savybes, puoli į karo sūkurį. Mirdamas dievas pameta eliksyrą ar kokį popieriaus ritinėlį, todėl kitas radinį gali prigriebti (nereikia mokėti).

Pasibaigus lygiui suvedama statistika, paskirstomos vietos, apdalijama titulais.

Ne paslaptis, kad kūrėjai Gas Powered Games su vadovu Chrisu Tayloru (Dungeon Siege, Supreme Commander) gan įdėmiai ištyrinėjo Warcraft III modifikaciją Defence of the Ancients. Keliai populiarumui ir tobulinimams jau buvo numinti.

Žemėlapių kol kas yra tik aštuoni. Mandala sudarytas iš skirtingo skersmens tarpusavyje sujungtų žiedų, todėl, jei nelydėsime savojo dievo, jis gali pasukti ne tuo tiltu ir pakliūti po bokštų ugnimi ar susidurti su nenumatyta priešo gauja. Cruicible primena pragarą su įkaitusios lavos upėmis. Exile atrodo lyg lenktynių trasa, iškelta į erdvę. Vieną žemėlapį supa nuostabūs vaizdai, kito grindyse matome klykiantį veidą…

Jei tik kompiuteris leidžia pasirinkti geresnius grafikos nustatymus, galima džiaugtis itin gražiu žemėlapių dizainu, puikiais modeliais, malonia animacija. Prie viso to pridėjus puikius aplinkos ir efektų garsus, išeina neeilinis kūrinys.

Be pavienių žemėlapių, Demigod yra dar vienas režimas — Tournament. Sudaromos savo ir priešo komandos, nustatomi jų sudėtingumo lygiai. Kovos vyksta aštuoniose vietovėse. Po kiekvieno lygio sumuojami taškai ir pagal juos išdėstomi dalyviai. O nugalėtojo figūros vaizdas po turnyro verčia didžiuotis pasiekimu. Šis režimas skatina labiau pasitempti ir nešvaistyti laiko ne tokiems svarbiems, kaip priešo taškymas, dalykams. Išsiaiškinti ir išmokti visas dievų savybes ir galimybes vykstant kovai ir taip sunku, juo labiau turnyro metu. Tačiau nepamirškime, kad Demigod orientuotas į varžybas internete, e.sportą, todėl prieš susikimbant su kitu aistruoliu būtų itin naudinga pramokti bent pagrindinius dalykus kovose prieš kompiuterį.

Suprasti žaidimą ir išmokti žaisti nėra sunku, tačiau, norint tapti profesionalu, reikės išlieti nemažai prakaito.

Dėl žinomų šaknų ir dėl to, kad atsižvelgta į žaidėjų poreikius, Demigod pasmerktas populiarumui. Apie tai kalba ir skaičiai. Per pirmas 24 valandas šį žaidimą nusipirko 18 000 žmonių. Toliau viskas lyg ir sustojo, tačiau pirmąją dieną į serverius pasivaržyti sulindo 120 000 žaidėjų! Serveriai buvo perkrauti. Per beta testavimo įkarštį internetu Demigod žaisdavo iki 50 000 žmonių. Įdomiausia, kad skundų dėl stabdymo, nesklandumų ir klaidų kūrėjai sulaukė daugiausia iš tų, kurie žaidimo nepirko.