Iš žurnalo PC Klubas 2005/02. Autorius: raw
Jauna vengrų kompanija „Black Hole Entertainment“ nėra plačiai žinoma žaidimų pasaulyje, tačiau visiška naujoke jos pavadinti negalima. Ji — padalinys „DIGIC Pictures“ kompanijos, kuri dalyvavo kuriant kompiuterinius efektus ne vienam garsiam filmui, pavyzdžiui, „Terminator 3“. Be to, „Black Hole Entertainment“ darbuotojai pasirodo esą įžymiojo strateginio žaidimo „Starcraft“ fanatai… Teko girdėti, jog „Armies Of Exigo“ — gryna „Warcraft III“ kopija, tačiau kažkas traukė išbandyti šį žaidimą. Kažkokia gero žaidimo nuojauta.
Kaip viskas buvo
Pradžioje buvo „Blizzard“. Ir tarė „Blizzard“: „Tebūnie „Starcraft“. Ir atsirado „Starcraft“. Ir ėmė ilgais čiuptuvais raizgyti pasaulį, gaudyti aktyvius žaidėjus. Tada Blizzard tarė: „Tebūnie Warcraft“. Ir atsirado Warcraft, ir užaugo iki Warcraft III“. Praėjo kiek laiko, ir tarė „Black Hole Entertainment“: „Tebūnie „Armies Of Exigo“. Ir atsirado „Armies Of Exigo“. Amen.
Kiek daug ponų… Ir kokie visi gražūs
„Armies Of Exigo“ galima pavadinti nuoširdžiausiai nuo „Warcraft III“ nukopijuotu žaidimo procesu bei pridėtas keliais ryškiais „Starcraft“ ir „Age Of Empires“ akcentais. Panašumai tiesiog akis bado — tik aklas gali nepastebėti. Be abejo, modeliai perdirbti (arba, tiksliau, padaryti nauji), pritaikyti prie kintančių laikmečio sąlygų, padidėjusių reikalavimų realumui, išvaizdai. Modelių veidų, parodomų ekrano apačioje, kai užžymimas konkretus veikėjas, detalumas visa galva aukštesnis „Warcraft III“ — to nepasakysi. Kitas dalykas, kad patys veidai (žmonių, turiu omeny) kažkokie papilkėję, matyt, nuo sunkaus pasakinės fantastikos amžiaus gyvenimo. Beje, apie tą amžių. Yra viskas, kas priklauso: žmonės, elfai, gnomai, orkai, drakonai, ograi… Modelių detalumas tiesiog stulbina. Veikėjai juda labai natūraliai, ogro nublokštas žmogeliukas oru nulekia toli į šalį (tas matyta „Age Of Mythology“), kirsdamas medį, darbininkas skleidžia garsus, aiškiausiai parodančius, kad jis išties dirba, o ne šiaip vaidina. Medžiai siūbuoja vėjyje, negana to, net jų šešėliai juda kaip priklauso. Žemės paviršius taip pat labai detaliai padarytas, iki mažiausių smulkmenų.
Kur du pešasi, ateina trečias
Strategija negali apsieiti be konflikto. Konfliktui reikalingos konfliktuojančios pusės. Dvi. „Starcraft“, o vėliau ir „Warcraft III“ matėme, kad sėkmingai gali kovoti ir daugiau priešiškų stovyklų. Ir nebūtinai viena prieš kitą, nesantaika tvyro ir kažkurios jėgos viduje. „Armies Of Exigo“ šiuo atžvilgiu nėra nieko naujo. Pradinės dvi nesutaikomos jėgos grumiasi dėl išgyvenimo. Žmonių rasę atstovauja Imperija, vienijanti žmones, šviesiuosius elfus bei gnomus, o jiems oponuoja Pabaisų Orda (Beast Horde), po kurios vėliava susibūrė ograi, troliai ir driežažmogiai. Tradiciniam karui sutrukdė netikėtai įsikišusi galinga trečioji jėga — Kritusieji (The Fallen). Tai nėra visiškai tikslus pavadinimas, nes jų dauguma sudaro ateiviai iš kito matavimo, kurie savo priešus vertina kaip medžioklės laimikį. Ši rasė nieko prieš priimti į savo gretas panašaus mąstymo sutvėrimus: gigantiškus nariuotakojus, demoniškas gelmių būtybes, tamsiuosius elfus ir net žmones, to nusipelnusius. Kiekviena rasė gali turėti iki 200 vienetų, o tai jau tikrai nemažai. Ypač jei prisiminsime, kad daugelio žaidėjų režimas leidžia kartu žaisti 12 žmonių.
Gyvenimas karo sąlygomis
Žaidimo procesas labai primena „Blizzard“ garsenybes. Tai matosi jau iš meniu apiforminimo. Vieno žaidėjo kampaniją sudaro 36 lygiai — po 12 už kiekvieną rasę. Savaime suprantama, kad teks paeiliui pakovoti už vieną tautą, paskui gausite teisę valdyti kitą, o galiausiai trečią. Misijų pradžiose, eigoje ar gale pasirodo vaizdo intarpai, klaikiai primenantys trečiąjį „Warcraft“. Šiaip jie labai naudingi, jei gilinatės į siužetą, tačiau ilgainiui nusibosta. O jų išties nemažai. Kai kuriose misijose keliamos užduotys vystytis ekonomiškai, rinkti resursus (mediena, auksas bei deimantai), statyti namus, kitų pagrindas — kova. Bus tokių lygių, kur su pradžioje duotais kareiviais turėsite pasiekti tikslą, neturėdami bazės, o tuo pačiu ir pastiprinimo. Tiesa, paprastai pakeliui ką nors išlaisvinsite ar sulauksite kitokių netikėtų pagalbininkų papildyti būriui. Bus ir užduočių — išsilaikyti nurodytą laiko trukmę. Ir, patikėkite, šios tikrai nepasirodys lengviausios. Kaip ir nieko naujo strategijoms realiame laike. Pagrindinis „Armies Of Exigo“ skirtumas nuo kitų žaidimų — požemiai. Čia veiksmas vienu metu vyksta paviršiuje ir po žeme, tam net numatyti du atskiri žemėlapiai. Galite įvesti kareivius į požemį, nukeliauti juo gerą kelio gabalą, ir išlysti visiškai kitoje vietoje į paviršių. Kai kur kitaip tiesiog negalėsite. Maža to, žaidimas leidžia sprogdinti užtvankas ir taip užtvindyti požemius, iššaukti žemės drebėjimus, lavos išsiveržimus, taip užpilant viršutinį pasaulį. Šis momentas nepakartojamas. Nenustebsiu, jei netrukus išeisiančios strategijos turės analogiškas savybes. Juk kas gera, greit paplinta. Be abejo, tai pareikalavo gero varikliuko ir nuostabaus fizikos atlikimo. „Black Hole Entertainment“ su šiuo uždaviniu susidorojo pagirtinai. Beje, požeminis pasaulis sujaukia tradicinę taktiką — „apsistatau bokštais ir nieko nebijau“. Dabar priešas gali pasirodyti tiesiog bazės viduje.
Balansas atidirbtas, kaip įprasta „Blizzard“ — pakankamai nevienodos rasių galimybės, tačiau bendras pajėgumas apylygis. Pavyzdžiui, Imperijos vienetai savo patirtį kelia individualiai, o Kritusieji kaupia patirtį bendrai. Kai prirenka jos kiek priklauso, iškart pastiprėja visa armija. Kiekviena rasė turi specifinius vienetus su unikaliais sugebėjimas. Vieni gali keisti žemės reljefą, kiti rausti tunelius, sukelti akmenų griūtis ir t.t. Užžymėjus atskirą vienetą, parodoma jo savybės: smūgio stiprumas, atsparumas, specialiosios savybės, laikinos savybės ir nuopelnai mūšyje. Už pasiekimus kovoje pridedamos žvaigždutės prie modelio, veteranai iškart pastebimi. Taigi, šiame žaidime patirtį kaupia ne tik herojai, kaip buvo „Warcraf III“, bet ir paprasti eiliniai kareivėliai. Pasiekę trečiąjį lygį, kovotojai įgauna auras, teigiamai veikiančias artimiausiai stovinčius bendražygius. Žinoma, eilinio žmonių pėstininko vis tiek neišugdysite stipresniu už, tarkim, ogrą. Herojai neturi tokio išskirtinio svorio ir ryškių sugebėjimų, kaip tai buvo „Warcraft III“.
Kaip minėjau, kiekviena rasė gali sau leisti išlaikyti 200 vienetų. Tokią kompaniją nelengva vesti į mūšį, pabandykite įsivaizduoti tai „Warcraft III“. Todėl „Armies Of Exigo“ numatytos ne tik kontrolinės grupės, bet ir super grupės, į kurias galima įtraukti iki dešimties standartinių būrių (kiekvienoje grupėje gali būti iki 15 karių). Super grupės pažymimos funkciniais klavišais.
Savito pasaulio kūrimui „Armies Of Exigo“ turi nuosavą redaktorių.
Alaviniai kareivėliai ir jų dėžutės
Žaidimo vienetų kiekis, jų įvairovė, savybės kelia pasigėrėjimą. Vien tik pagrindinių kovinių vienetų kiekviena rasė turi beveik po dvidešimt. Be to, kiekvienas narsuolis gauna patirties taškus. Ir jei Imperijos (t.y. žmonių) darbuotojai mums gana suprantami ir bent iš dalies įprasti, tai to išties negalima pasakyti apie Pabaisų bei Kritusiųjų atstovus. Taip, daug kas paimta iš „Starcraft“ ir „Warcraft“, tačiau visą modelių išvaizdą, pavadinimus, sugebėjimus juk reikėjo sukurti. O dar balanso išlaikymas. Negaliu nesižavėti. Panašiai galima pasakyti ir apie pastatus — įvairiausios išvaizdos, įvairiausios paskirties. Jų rūšių kiekviena rasė taip pat turi 15 – 20. Ir, aišku, išskirtinė klasė – herojai – kaip gi be jų. Žmonės, papildomai prie „tradicinių“ herojų dar turi vadinamuosius „čempionus“. Neapsirikite, tai ne sportininkai.
Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę
Vienintelis priekaištas grafikai – kai kur tose vietose, kur uolos „dygsta“ iš žemės, matyti ryškūs balti brūkšniukai. Priekaištas kamerai – neįmanoma pritraukti vaizdo tiek, kad įdėmiai apžiūrėti veikėją iš arti. Ir šiaip kameros valdymas gana apribotas. Tiems, kas mėgsta su kamera vairuoti kaip mašina „Underground2“, bus nelengva, tačiau be to juk visiškai nesunku apsieiti. Turbūt taip padaryta specialiai, kad žaidėjams neatsirastų manija slaptai stebėti kitus žmones. DI trūkumas – pasitaiko, kad darbininkas, nukirtęs medį, nepradeda kirsti kito, augančio ne taip jau toli nuo kirtimo vietos, o lieka stovėti kaip kuolas. Kitaip sakant, gabiai pasinaudoja situacija atsipūsti, kol viršininkas nemato. Juk ir tikri darbininkai taip daro. Ir dar ne taip. Taip, kad realumas stulbinantis. Garso problema – pirmiausiai išgirsti medžio griuvimo šnaresį, o tik po geros pauzės nuvirsta pats medis. Ir ko gero, viskas. Daugiau didesnių priekaištų nėra. Net darbininkai neužstringa tarp pastatų. Veikėjai greičiau praeina, kur nepraeinama, nei užkliūna.
Su draugais
Daugelio žaidėjų režimas, kaip minėjau, suteikia galimybę žaisti iškart dvylikai žaidėjų. Jame numatyti keturi režimai: Melee, Arena, Mission ir Free–For–All. Požeminio pasaulio egzistavimas ypač stipriai pasijus būtent žmogui žaidžiant prieš žmogų, užkietėjusiems internetininkams turėtų būti sunkoka persiorientuoti.
Išvada: Tai geras pavyzdys to, kaip paimamos svetimos mintys, geriausi išbandytų žaidimų niuansai, pridedama trupinėlis savo idėjų, viskas išmaišoma ir iškepamas naujas pyragas… tfu, žaidimas, kuris išties vertas dėmesio, o ne tiesiog eilinis silpnas originalų atspindys. Revoliucingų naujienų žaidime nedaug, tačiau žaisti išties smagu. Beje, tai aiški užuomina „Blizzard“, kad metas atsibusti ir pamąstyti apie naujoviškesnį „Warcraft“, nepaisant, kad „World Of Warcraft“ graibstyte graibstomas. Teisybės dėlei reikėtų pastebėti, kad „Warcraft“ vis tiek neužmiršiu ;).
