Apžvalga iš žurnalo PC Gamer 2009/05. Teksto autorius: Kyo
Štai, pasirodė Wanted. Ambicingas, slidus projektas, mat filmas tikrai ne visiems patiko. Ar todėl, kad režisierius buvo iš Rusijos, ar todėl, kad visai nuo komikso nutolo… Kas ten žino. Bet esmė ta, kad ir žaidimo laukia toks pats likimas. Supratau tai vos paspaudęs New game. Ironiška, nes žaidimas tai lyg ir apie likimą. Galėjo, sakau, sau palankesnį nulemti. Tada nereikėtų man sergančiam dabar rašyti teksto, kad įtikinčiau Tave, jog sužaisti vis dėlto verta. Bet yra, kaip yra, todėl ir pradėsiu nuo to: „Laba diena, sužaisti Wanted, visgi, verta…“
Nesu tikras, ar jau žinai: šis žaidimas nėra sukurtas pagal filmą. Tikrai ne. Galbūt todėl reklamos mane kartais taip nervina. Žaidimas tęsia filme matytą ir klausytą istoriją, kuri, mano kuklia nuomone, labai jau menkai susijusi su Wanted komiksu. Kadangi dabar pasidarė madinga skaityti komiksus, pagal kuriuos sukurti filmai /žaidimai (Watchmen — geriausias pavyzdys), tai ir aš atlikau savo namų darbus — susipažinau su Wanted komiksais. Neilgai tetruko ta pažintis ir nebuvo ji labai išsami, bet jos užteko suprasti, kad žaidime bei filme išliko tik komikso pavadinimas ir pagrindinio veikėjo vardas.
Žaidimas prasideda praėjus maždaug penkioms valandos nuo tų įvykių, kuriais pasibaigė kino filmas. O nenorėdamas atskleisti, kuo pasibaigė filmas, aš tų įvykių neminėsiu, nes tikiu, jog tarp žaidėjų vis dar gali būti tokių, kurie jo nematė, o pamatyti norėtų (nes žaisti nežiūrėjus filmo, reiktų pripažinti, ne pats protingiausias sprendimas). Veslis Gibsonas, pagrindinis filmo ir žaidimo veikėjas, pabunda savo lovoje nuo košmaro, kuriame buvo nušauta nėščia jo motina. Iškart po to tenka šaudyti į kažkokius specialios parengties policininkus (kažkas tokio, kaip SWAT būrys), kurie nežinia ko atsidūrė Veslio apartamentuose. Na, baigiasi viskas, aišku, tuo, kad kadaise buvęs nevykėlių nevykėlis dabar Veslis leidžiasi žudyti geriausių pasaulyje žudikų, kuriuo, beje, ir pats ne per seniausiai tapo. Būdamas kvailoko veido ir įprastos, kasdienės išvaizdos pagrindinis herojus pernelyg neprimena pavojingos žudymo mašinos, bet daro viską, kad tik pateisintų savo vardą.
Žaidime Vesliui tenka susidurti su Prancūzijos ir Ispanijos brolijomis, kurių geriausi žudikai nuolat mina ant kulnų ir nori bala žino kokiems tikslams pavogti likimo vilną. Veslis Gibsonas, aišku, nesutinka su tuo, bet visiškai į šią užduotį taip pat nepasineria. Jį labiau domina nebegyvo tėvo kapas, jo įranga, ginklai ir mamos žudikas, kuris po šiai dienai sugebėjo išlikti paslaptyje. Beje, žaidime gausi nemažai progų pavaldyti ir Veslio tėvą Krosą, kurio misijos bus vaizduojamos iš vienintelio Tavo ir Veslio draugo Perkavskio perspektyvos. Remdamasis tuo galiu sakyti, jog žaidimas ar bent jo istorija yra tarsi sudaryta iš dviejų paralelinių linijų. Manau, kad taip yra geriau, nes gali atsakyti sau į kai kuriuos klausimus, iškilusius po filmo, arba bent lengviau interpretuoti juos savaip. Žaidimas Wanted tikrai papildo filmo mozaiką keliomis labai svarbiomis detalėmis.
Nagrinėdamas žaidimą pačiais bendriausiais aspektais galiu pasakyti, jog jis beveik visiškai niekuo nesiskiria nuo kitų panašaus tipo šaudyklių. Kažkodėl, labiausiai man Wanted primena Dark Sector (pernai pasirodė konsolėse, ką tik PC — apžvalga kitame numeryje ). Hm. Tik Wanted, žinoma, yra kiek lengvesnis ir trumpesnis. Bet užtai šis žaidimas puikiai tinka apšilti prieš Dark Sector. O kadangi žaidimas nelabai tesiskiria nuo savo konkurentų, aš tikrai nepasakosiu apie esminius dalykus. Turbūt jau prisiskaitei į valias apie tai, kaip reikia valdant vieną ar kitą veikėją lakstyti po lygius ir šaudyti tol, kol visus iššaudai? Ne. Aš verčiau papasakosiu apie tai, ko dar kituose panašaus tipo žaidimuose nemačiau.
O nemačiau, visų pirma, galimybės šaudyti puslankiu. Būtent taip, kaip veikėjai darė filme. Sutinku, kad gražu, kai du veikėjai įsibėgėja vienas priešais į kitą, pašoka, ima šaudyti, o tos kulkos iš lėto slenka oru ir Tu matai jų trajektorijas, bet dar gražiau… Dar gražiau šaudyti ir matyti, kaip tos pačios kulkos apskrieja kolonas, dėžes, pastatų sienas ir įsisiurbia niekšams į galvas. O kartais iššovus kamera ims sekti paskui kulką, kai toji, darydama milžinišką lanką, nuskries priešo link. Tiesa, norint mėgautis šia specialia galimybe, reikia turėti bent vieną adrenalino stulpelį. Iš viso žaidime jų surinksi keturis, o kad galėtum šaudyti kulkas lanku, prireiks vieno. Adrenalino stulpelius pripildyti labai lengva: tiesiog išlendi iš už priedangos ir šauni pirmam pasitaikiusiam nenaudėliui į galvą (dažniausiai pakanka vieno karto) arba į koją (reikės pašaudyti ilgiau) ir jau turi vieną adrenalino stulpelį. Taip, supratai teisingai, šaudyti priešus čia tikrai nėra sudėtingiausia užduotis. Juoba kad nuolat būsi už kokios nors priedangos, kurios panaudojimas labai primena Gears of War mechaniką arba tą patį Dark Sector. Beje, dar galėsi sustabdyti laiką greitai bėgdamas nuo vienos priedangos iki kitos ir gerokai apšaudyti tuo metu ekrane matomus priešininkus. Patartina į galvas. Tai, aišku, kainuos du adrenalino stulpelius, bet tikrai atsipirks. Dažnai būtent pritaikius šį metodą bus galima užmušti sunkiau įveikiamus priešininkus.
Ginklai viso žaidimo metu išliks tie patys ir gauti naujų arba pasiimti iš kritusių priešų negalėsi. Veslis beveik visą laiką naudos vieną pistoletą, o Krosas — du automatinius pistoletus. Beje, valdydamas Krosą gausi dvi unikalias galimybes prisėsti prie milžiniško kulkosvaidžio, kuriuo teks išguldyti visus ekrane matomus niekšus. Abu kartus toks prisėdimas labai erzina ir varo į neviltį, bet priprasti galima. Taip pat tam tikrose vietose tiek Krosas, tiek Veslis turės keletą galimybių pašaudyti iš snaiperio ginklo, kas yra labai menkas malonumas, nes galima tik prisiartinti vaizdą ir iššauti eiliniam nenaudėliui į galvą. Pigiau grybo. Kaip dažniausiai ir kovos su bosais, kurios visad baigiasi kokiais nors iki šiol negirdėtais dialogais ir netikėtomis atomazgomis. Na, neskaitant tik pačios pabaigos, kuri buvo pakeista, palyginti su versija konsolėms, ir dabar taip išeina, kad PC žaidėjams kūrėjai pakišo kiaulę. Aš, įveikęs žaidimą, net nuėjau į Wikipedia pasiskaitinėti, nes man buvo smalsu, ką ne taip dariau žaisdamas, kad buvo tokia pabaiga… Pasirodo, viską dariau teisingai, tiesiog čia tokia kūrėjų užgaida. Na, pats pamatysi.
Be viso to, ką jau suminėjau, pasitaikys labai šaunių vietų, kai bus rodomas animacinis intarpas, kuriame Krosas arba Veslis bėgios sienomis, stalais, priešų galvomis, kartais net sustos laikas, kad galėtum nusitaikyti ir paleisti kelias kulkas kelią pastojusiems priešams į galvas. Labai smagi ir netikėta naujovė, kuri visada pagauna. Ir dar. Labai patiko, kad žaisdamas rinksi visokius smagius papildomus dalykėlius, pavyzdžiui, kūrėjų citatas, Wanted komiksų viršelius, labai įdomius koncepcinius piešinius ir kitokius priedus. Žaisdamas „atrakinsi“ ir visus veikėjus, su kuriais paskui kausies, todėl įveikęs žaidimą iš naujo galėsi valdyti būtent juos. O žaidimas tikrai vertas, kad jį peržaistum, nes tai savotiškas atsipalaidavimo būdas.
Pabaigoje tik paminėsiu, kad man labai patiko kai kurios muzikinės vietos. Išties stipriai pasiruošta. Šaudant nėra nieko geriau už garsėjančią, gerai sukomponuotą muziką, kurios ritmas nėra įkyrus, be to nėra jokių sunkiosios muzikos elementų. Įgarsinimas puikus, tikrai puikus. Tiesa, įgarsino ne tie patys aktoriai, kurie vaidino filme. Už tai — du nykščiai į viršų, nes asmeniškai aš tikrai neatskyriau, kad Veslio balsas — kitas. Hm. Nors gal tai tik todėl, kad išvaizda labai jau panaši.
Taigi ar verta žaisti Wanted? Žinoma verta. Tai smagus, lengvas, pernelyg neįpareigojantis žaidimas, kurį galima žaisti bet kokiu paros metu ir būtent tiek, kiek norisi. Prisėdi ir žaidi. O tai labai didelis pliusas žinant dabartines žaidimų rinkos tendencijas ir kai kuriuos projektus. Ar nenusivilsi? Priklauso tik nuo Tavęs. Nes Wanted, nors ir skirtas tiems, kurie gyvena ir žaidžia tik dėl trečiojo asmens veiksmo žaidimų (tokiems kaip aš, greičiausiai), tačiau tinka tikrai visiems.
2 Komentarai
Pjeras
man taip pat patiko sis games kuri atradau visai nesenai:)
shapynas
Man taip pat patiko 🙂