Iš žurnalo PC Klubas 2005/09. Autorius: Rezidentas

Antrojo vampyrės Rayne pasirodymo teko laukti gan ilgokai. Normalu, kai tęsinio kūrimas užtrunka apie metus, tačiau „BloodRayne 2“ atveju, po tokios pertraukos žaidimo sulaukė tik amerikiečiai „PlayStation 2“ konsolės turėtojai — Europoje ši versija net nepasirodė. Laimei, nors ir po dar vienerių metų pertraukos, pagaliau sulaukėme žaidimo versijos, skirtos PC. Kaip ir reikėjo tikėtis, antrasis žaidimas siūlo labai intensyvią pjautynių ir šaudynių kombinaciją ir dar daugiau kraujo, padengiančio visą padangę.

Jei teko žaisti pirmąją „BloodRayne“ seriją, aiškinti kas ir kur per daug nereikia. Na, bet kadangi ne visi skaitytojai „PC Klubą“ seka nuo paties pirmojo numerio, viską papasakosime detaliai. Kodėl prabilau apie pirmąjį numerį? Ogi todėl, kad Rayne teko garbė ir istorinė galimybė patekti ant paties pirmojo mūsų žurnalo viršelio 🙂 (nemačiusiems bandome ieškoti šios relikvijos savo archyvuose ir įdėti paveiksliuką). Kaip tik tuomet ir pasakojome apie pirmąjį Rayne pasirodymą bei kovas su naciais ir kitais piktadariais. Pati herojė yra vadinamoji „dhampyrė“ — žmogaus ir vampyro palikuonis (taip taip, kažkas panašaus į Bleidą, bet kiek seksualiau :)). Rayne turi įvairių vampyriškų galių ir išties nežmogišką jėgą bei vikrumą. Vampyriškos negandos ją taip pat lydi — ji gali mirti nuo saulės spindulių, taip pat jai reikia gerti kraują. Tiesa, reikia tik tuomet, kai nori pagerinti savo sveikatą.

Užtemimas

Kalbant apie istoriją, šį kartą nesusidursime su jokiais naciais ar kitomis politiškai angažuotomis priešų organizacijomis. Šį kartą mūsų priešai yra „giminaičiai“ — įvairūs vampyrai ir dhampyrai, kurių hierarchijos viršūnėje stovi lordas Kaganas (Rayne ir daugybės kitų dhampyrų tėvas). Siekdamas vienintelės savo „tėvystės“ teisės, Kaganas negailestingai nužudė ne tik Rayne motiną, bet ir visą jos šeimą. Pasirodo, jis nežuvo nuo sprogimo pirmoje žaidimo serijoje, bet savo pagalbininko Xerx‘o pagalba atgavo jėgas ir vėl pradėjo vadovauti vampyrų klanui. Jei manote, kad Rayne dėl šio „tėvelio“ atgimimo labai nusiminė, klystate. Herojei atsirado šansas šį karta jau pačiai atkeršyti už motiną ir jos šeimą. Tad ji pasiryžusi nužudyti ne tik lordą Kaganą, bet ir visus jo palikuonis.

Tai yra viena istorijos pusė. Su šiuo žiauriu tikslu persipina ir kitas, nepatikėsite, „pasaulio gelbėjimo“ tikslas. Tiesa, čia ši siužetinė sudedamoji „susukta“ ne visai tradiciškai ir nesukelia tokios rūškanos minos veide, kaip tai būna daugelyje kitų žaidimų. Taip gali pasirodyti tik žaidimo pradžioje, sužinojus apie vampyrų ketinimus ir susibūrimą nuversti žmonių viešpatavimą pasaulyje. Tačiau kokiomis priemonėmis jie tai siekia padaryti ir koks bus rezultatas, geriau nebandykite spėlioti, o tęskite žaidimą iki galo ir sužinosite viską patys. Aišku, nesinorėtų mėtytis abstrakčiais palyginimais ir dalinti jums užuominų, tačiau negaliu susilaikyti nepastebėjęs, kad man tam tikros siužetinės šio žaidimo idėjos kažkuo primena garsiąją „Matricą“. Vampyrišką „Matricą“…

Septyni samurajai

Sutapimas tai ar ne, tačiau žaidime galima įžvelgti ir kitų japoniškos stilistikos apraiškų. Vienos ryškesnės, kitos ne tiek. Labiausiai į akis krenta kraujo ir susidorojimo su priešais pavaizdavimas. Žinoma, kraujo netrūko ir pirmojoje serijoje. Leidėjai net naudojo jį kaip vieną iš „pardavimo akcentų“, pateikdami žaidimo kambarių paveiksliukus „prieš Rayne ir po Rayne“. Negaliu pasakyti, ar kraujo antroje serijoje yra daugiau, tačiau jis pateiktas daug įspūdingiau ir išties primena scenas iš senųjų filmų apie samurajus. Kraujas tiesiog purškia čiurkšlėmis iš nukirstų priešų vietų. Na, o priešus Rayne kapoja ir padalina dalimis tikrai virtuoziškai — tikėtina, kad kūrėjai sėmėsi įkvėpimo iš kovinių rytų filmų. Na, kur jūs daugiau matėte, kad priešą ašmenimis pervarytų išilgai pusiau? Sukuriamas tikrai gniaužiantis kvapą efektas, o ir galimybių tokiai veiklai yra labai daug.

Kovinės disciplinos

Bene ryškiausias patobulinimas, lyginant su pirmąja dalimi, yra kovos sistema. „BloodRayne 2“ iš esmės galima žaisti kaip muštynių žaidimą, tik čia vietoje smūgių rankomis atliekame veiksmus garsiaisiais Rayne peiliais. Kūrėjai paruošė išties didelį smūgių kombinacijų rezervą ir netgi suskirstė jį į keletą dalių. Yra paprasti judesiai, tokie kaip kirtis peiliais, spyris ir šuolis, bei jų kombinacijos. Taip pat galima nusitaikyti į priešą, ir tuomet judesiai bei atakos keičiasi. Gan didelė ir įvairi yra išvengimo judesių grupė. Žiauriausi ir efektyviausi yra maitinimosi („fatalitie“) judesiai. Užšokusi siurbti kraują priešui iš priekio ar užnugario, Rayne gali atlikti ne vieną mirtiną judesį, kuris gan žymiai užpildo herojės įniršio matuoklį. Na ir galiausiai, yra specialūs žaidimo metu atrakinami judesiai.

Nors kombinacijų yra nemažai, jų naudoti nėra būtina. Žaidimą galima pereiti ir tiesiog atsitiktinai maigant pelės bei klavišų mygtukus. Žinoma, tai gali būti sunkiau ir užtrukti daugiau laiko. Ypač dėl to, jog žaidimo negalima bet kada išsisaugoti (konsolių palikimas). Taigi galbūt net verta susirašyti kombinacijas kur nors šalia ant lapo ir bandyti efektyviausias išmokti — tuomet bus lengviau susidoroti su priešais.

Vampyriškos galios

Specialios galios, kurias Rayne gali naudoti, taip pat praplėstos. Sritys liko tos pačios: įniršio atakos, specialus matymas („aura“ vaizdas), leidžiantis matyti praėjimus ir visus priešus, taip pat laiko sulėtinimas. Pradžioje Rayne gali naudotis būtent šiomis galiomis, tačiau žaidimo eigoje kiekviena iš šių sričių gauna papildomų galių. Įniršio atakos pasipildo dar galingesniais judesiais: įjungus „aura“ vaizdą, galima per atstumą gerti priešų kraują, o sulėtinus laiką, galima dar labiau pagreitinti pačią heroję ar (kas vietomis labai praverčia ir įspūdingai atrodo) laiką visiškai sustabdyti. Kiekviena šių galių naudoja herojės įniršio matuoklį, kuris pildosi kovojant su priešais. Beje, žaisdami pasistenkite atkreipti dėmesį į patarimus dėl „carnage“ lygio — naudojantis aplinka ir numetant priešus ant kokių pavojingų vietų (elektros, vandens, spyglių ir pan.), galima pasikelti šį lygį, kuris leidžia padidinti herojės gyvybės ir įniršio stulpelius.

Drakonai

Ginklai žaidime — atskira situacija. Radikaliai pakeista šaunamųjų ginklų idėja. Čia turėsime tik vieną šaunamąjį ginklą — drakono šautuvus. Tai išties įdomus ginklas, vietoje šaudmenų naudojantis kraują. Taigi amunicija nuolat „laksto aplink“, ir, maitinantis paspaudus specialų mygtuką, Rayne pradės pildyti ne savo sveikatą, o ginklų rezervus. Įdomu tai, kad išnaudojus drakonų rezervą, jais ir toliau galima šaudyti, tik tuomet kraują ginklai ims iš pačios herojės. Asmeniškai man šaudymas žaidime visai nepatiko. Pradžioje, turint tik vieną ginklo režimą, drakonai visiškai neefektyvūs ir, kas bjauriausia, nesugeba nukauti toliau esančių priešų, kurių Rayne negali pasiekti peiliais. Žaidimo eigoje gausite naujus režimus drakonams, kurie jau bus galingesni ir efektyvesni, tačiau atitinkamai naudos daugiau amunicijos. Kad ir kaip būtų, žaisti antrąjį „BloodRayne“ yra kur kas smagiau pjaustant priešus, o drakonus naudojant tik būtinose vietose, susijusiose su kovomis prieš bosus ir lygių perėjimo galvosūkiais.

Harpūnas

Apie bosus pakalbėsime kiek vėliau, o dabar leiskite papasakoti apie vieną įdomiausių, o kartu ir labiausiai gyvenimą žaidėjams gadinsiantį dalyką antroje serijoje — galvosūkius. Nebijokite, tai nėra tradiciniai nuotykių žaidimuose pasitaikantys galvosūkiai, kur reikia kažką skaičiuoti ar kažką kombinuoti. Kūrėjai šiuo atveju pasielgė gan tinkamai ir sugalvojo paskirtį pirmoje serijoje antrame plane tupėjusiam ginklui — harpūnui. Seniau galėdavome tik savo noru pasismaginti, pritraukdami priešus prie savęs, o dabar tai teks daryti gan dažnai ir su tikslu. Keliaujant žaidimo lygiais, dažnokai pasitaikys vietos, kuriose reikės kur nors ar ant ko nors sumesti tam tikrą priešų kiekį. Daugelį jų suprasti ir įvykdyti nėra sudėtinga, tačiau „pagauti“ kai kurias užduotis, o tuo labiau jas įvykdyti, nėra paprasta. Dažnai tenka apsiginkluoti geležine kantrybe ir kurį nors epizodą kartoti ne vieną kartą (laimei, bent jau žaidimo „checkpoint‘ai“ sudėlioti protingai ir dažnai). Yra ir keletas kūrėjų paliktų klaidų, kurios neteisingai atlikus užduotis, gali tiesiog neleisti toliau keliauti žaidimu, tad turėsite kartoti lygį. Norėdami palengvinti jums gyvenimą, „Expert“ skyrelyje pateikiame išsamų „BloodRayne 2“ žaidimo perėjimą. Neleiskite, kad kokia kvaila vieta „atmuštų“ jus nuo noro pabaigti žaidimą, ką padaryti tikrai verta.

Bosai

„BloodRayne 2“ tikrai patiks tiems, kurie mėgsta sunkesnes ir painesnes kovas su bosais. Čia didelės naujovės, palyginus su pirmąja serija, nėra — ten taip pat turėdavome nemažai vargo su kai kuriais priešais. Prisipažinsiu, aš nepriklausau šiai kategorijai, todėl man šios žaidimo vietos sugadino nemažai nervų (gal tikrai paprašyti redakcijos kokių pieno talonų už kenksmingas darbo sąlygas? :)). Tačiau reikia pripažinti, kovos su bosais sukurtos gan įdomiai, ir jų yra tikrai nemažai. Kartais užtenka tiesiog didesnės fizinės jėgos, kartais reikia išspręsti tam tikrą galvosūkį, kad įveiktume bosą, o yra vietų, kur su jais kovoti, pasirodo, visiškai nereikia. Tad, jei kils problemų ar neaiškumų, prašome nesidrovėti ir užmesti akį į žaidimo perėjimą.

Kontrolė

Kalbant apie žaidimo valdymą, kūrėjus reikia ir pagirti, ir papeikti. Malonu tai, kad visus metus kūrėjai nesėdėjo sunarinę rankas, o nuodugniai pritaikė konsolinio žaidimo valdymą asmeniniam kompiuteriui. Galima tik įsivaizduoti, koks absurdas būtų, jei kūrėjai pasektų kai kurių labiau aptingusių kompanijų pavyzdžiu, ir būtų tiesiog perkėlę valdymą iš konsolės… Kovos ir kitų judesių kombinacijos gan patogiai išdėliotos klaviatūroje ir gražiai dirba pelės pagalba. Kamerą taip pat galima lengvai valdyti, tačiau ji yra per daug „palaida“ ir šiek tiek sklando, net jums nieko nedarant. Nors stebėti taip atkuriamą vaizdą yra įdomu, pačiam žaidimui tai priduoda papildomo nepatogumo.

Kaip žinia, tokius veiksmo žaidimus dažnai patogiau valdyti pulteliu — ypač dabar, kai jau nesunkiai galima rasti pultelius su analoginėmis rankenėlėmis. Čia tokia galimybė taip pat yra, ir, valdant pulteliu, žaidimas tampa šiek tiek stabilesnis pripratusiem prie šio tipo žaidimų, tačiau tuo pat metu kameros valdymas „užsirakina“, ir ją galima stumdyti tik aukštyn–žemyn.

Juoda suknelė

Ką jau ką, o vaizdus „Terminal Reality“, lyginant su pirmąja dalimi, tikrai patobulino. Puikų įspūdį palieka pats pirmas Rayne pasirodymas su juoda vakarine suknele ir kitokia šukuosena. Net gaila, kad vėliau herojė grįžta prie savo tradicinio (nors taip pat įspūdingo) kostiumo ir nebeturi progos pakeisti savo aprangos, nebent pabaigę žaidimą, norėsite jį peržaisti dar kartą (atsirakina kostiumai ir pora papildomų judesių). Žaidimo aplinkos taip pat sukurtos gražiai, ir yra daug naikinamų objektų. Nepatiko tik tai, kad vietomis tikrai jaučiasi to paties stiliaus vietovių pertempimas. Čia tinka ne tik aplinkoms, bet ir priešams — daugiau įvairovės tikrai nepakenktų.

„BloodRayne 2“ tikrai negalima pavadinti žaidimu–„flagmanu“ ir pastatyti jį šalia geriausių šio žanro darbų. Konsolių rinkoje jis sulaukė nelabai šilto priėmimo, mat ten šis žanras tiesiog perkrautas ir nestokoja puikių žaidimų. PC pasaulyje šių žaidimų niša, nors ir plečiasi, tačiau vis dar yra mažesnė, daugelis šio žanro grandų taip ir nepasiekia mūsų kompiuterių. Todėl „BloodRayne 2“ kūrėjams ir leidėjams verta padėkoti už nepatingėjimą perleisti šį darbą PC rinkai ir jį atgabenti iki Europos. Na, o pabaigoje galima pasakyti, kad antroji „BloodRayne“ dalis tikrai nėra visiška pabaiga. Tai pamatysite, peržaidę žaidimą, o heroję dar bent kartą sutiksime ir didžiajame kino ekrane.