1994 metai. Dievaži… tuomet asmeniniai kompiuteriai atrodė gryna fantastika. Dar dabar atsimenu pirmuosius, visai vaikiškus žaidimus. Ir net nebūčiau pagalvojęs, kad gali būt kažkas geriau už ančių šaudymą, „tetrį” ar „mario”. O, pasirodo, buvo. Apskritai, nors esu linkęs prie retro žaidimų ir akys nuo pikselių kvadratūros nekraujuoja, visgi, esu nusibrėžęs tam tikrą ribą, nuo kurios asmeniniams kompiuteriams skirti žaidimai yra tiesiog per seni, kad juos galėčiau žaisti laisvai. Tai – 1995/1996 metai. Galbūt kyla klausimas, kodėl nusprendžiau apsiimti „System Shock‘u“, jei pastarojo išleidimo data – 1994? Atsakymas paprastas – išbandyti jėgas šioje klasikoje, apie kurią buvau girdėjęs tik gandus.

Ir net net pačiam sunku patikėt, kaip smarkiai prašoviau. Pasakysiu atvirai, tikėjausi kažko panašaus į „Doom“. Vietoj toj, gavau nurautą kiberpankinę istoriją, panašesnę į tradicinį RPG, nei pirmo asmens šaudyklę. Ir jokių demonų šaudymo!.. Na, bent pačioje pradžioje.
Vienaip ar kitaip, pradžioje reikia pristatyti, kuo gi šis žaidimas ypatingas. Tai yra, ką naujo atneša „Enhanced Edition“ žodeliai? Kaip teigiama, pirmiausia tai didesnės rezoliucijos palaikymas, toliau turime buvusių klaidų ištaisymą, galimybės dairytis pelės pagalba įvedimą ir valdymo klavišų perdėliojimo funkciją.

Pati istorija, kuri, reikia pažymėti yra gerai išplėtota, mus įkūnija į garsaus hakerio vaidmenį, kuriam pasiūlomas sandėris, kurio jis negali atsisakyti. Po šešis mėnesius trukusios operacijos veikėjas atsikelia apleistoje ligoninėje. Pasirodo, kadaise gyvybinga citadelė dabar pilna įvairiausių kiborgų ir robotų, valdomų žmoniją norinčio sunaikinti A.I. vardu Shodanas.

Taigi, kaip man sekėsi? Na, pirmiausiai reikia paminėti, kad žaidimo valdymas tikrai nėra pats patogiausias. Nors į šonus galime vaikščioti naudodami įprastus WASD klavišus, pasisukti, deja, įmanoma tik nuvedus pelės rodyklę į norimą šoną, įspaudus ir palaikius. Panaši situacija su žiūrėjimu aukštyn – žemyn, kuris įvykdomas rankiniu būdu paspaudus viršutiniame kampe esančią veikėjo ikoną reprezentuojančią tris stovėsenos padėtis. Tačiau vos tik perprantame pagrindinius judėjimo principus, žaidimas atsiveria pilnu grožiu.

Apskritai, pats žaidimo procesas yra ganėtinai įvairus. Čia ne tik gausime kaip reikalas pašaudyti, bet ir spręsti mįsles, dalyvauti žaidimo istorijos vystymosi procese. Kaip jau minėjau anksčiau, žaidimas tikrai nėra greita, pirmo asmens šaudyklė, tačiau veiksmo čia vis tiek nestinga. Dar vienas įdomus dalykas – tai, kaip saveikaujama su pačia aplinka. Vienu atveju, įvairūs mygtukai aktyvuojami dvigubu pelės paspaudimu, kitu (pavyzdžiui, granatą) reikia tiesiog išmesti iš inventoriaus.

Pabaigai galima tiesiog pasidžiaugti, kad „System Shock: Enhanced Edition“ leidžia pasidžiaugti bene 21 metų senumo klasika.