Pirmasis komercinis žaidimas iš „Black Fire Games“ studijos yra kosminė šaudyklė, kurioje esat ne kas kitas, bet šaulys, atsakingas už priešiškai nusiteikusių ateivių išnaikinimą. Žaidimas nesistengia įtraukti sudėtinga istorija ar įspūdinga grafika, o tiesiog savo paprastumu suteikia žaidėjui galimybę maloniai praleisti laiką, bet atsipalaiduoti neteks.

Taigi – jūs kontroliuojate patrankas ir efektyviai naikinate ateivius. Kol jūs esate užsiėmę ateiviais, laivas yra kontroliuojamas kompiuterio iš anksto numatytu maršrutu per įvairius lygius. Žaidimas suskirstytas į 6 lygius kuriuose praleisite po 10 minučių ir iššausite ne mažiau nei 10 tūkstančių kulkų ateivių link, bei sunaikinsite virš šimto erdvėlaivių. Tarp lygių gaunate progą atsinaujinti ginklų arsenalą ar pagerinti patį laivą. Visi atnaujinimai kainuoja kristalus kuriuos gaunate už nušautus erdvėlaivius.

Pirmą kartą prisėdęs prie šio žaidimo, pasitikėdamas savo taiklumu ir patirtim šaudyklėse, smarkiai apsirikau, nes pasirinkus „normal“ sudėtingumą, jau trečiame lygyje teko žiūrėti, kaip įspūdingai mano erdvėlaivis sprogsta. Po kelių nesėkmingų bandymų teko nusileisti ir pereiti žaidimą „rookie“ sudėtingumu, tačiau net ir ten teko paplušėti, tai nebuvo pasivaikščiojimas parke kurio būtų galima tikėtis. Be mano paminėtų, dar yra ir „Ace bei „Abnormal“ sudėtingumo lygiai, kurių jau nebedrįsau bandyti. Žaidimas – tikras laiko rijikas. Vienas prisėjimas užtruks bent gerą valandą. Žinoma, jei pakeliui netykos Jūsų mirtis.

Tuo pačiu, norėčiau paminėti, jog nuo pat pradžių žaidimas įtraukia savo gražia grafika, detaliais galiniais fonais ir įspūdingais sprogimais, kurie liejasi per ekraną. Tai tikrai nėra tas žaidimas kuris gali lygiuotis su visais šiuolaikiniais „AAA“ žaidimais savo grafika, tačiau yra labai gerai subalansuotas tarp kokybės ir „performanso“. Ypač turint omeny jog tai „indie“ žaidimas.

Atskiro paminėjimo vertas garso takelis pripildytas metalo žanro muzikos kuris nuteikia aršiai kovai. Taipogi, valdomo veikėjo įgarsinimas kartas nuo karto džiugina ausį, ko, deja, negalima pasakyti apie likusius. Jų balsai yra tarsi pagaminti su balso sintezatoriumi, net nebandant to paslėpti, tačiau mėgautis žaidimu tai netrukdo. Didžiausias žaidimo trūkumas yra galimybės išsisaugot žaidimą nebuvimas, tai reiškia jog kas kart norint pasprogdinti erdvėlaivius teks viską pradėti iš naujo. Perėjus žaidimą vieną kartą, abejoju, ar iš kart vėl pulsite jį pradėti norėdami pagerinti rezultatą, tačiau net neabejoju jog kartas nuo karto įsijunksite norėdami intensyviai ir greitai praleisti valandėlę ar kitą šaudydami.

Žaidimo paprastumas, garso takelis ir grafika „užkabina“ ir, nepaisant pasikartojimų, tai yra puiki galimybė atsipalaiduot po sunkios darbo dienos ar, turint laisvą minutę, pabandyti pagerinti rezultatą.

“Alien Dominion: The Acrionan Encounter” apžvalgai pateikė skaitmeninė žaidimų parduotuvė GamersGate!