Nepavadinčiau savęs dideliu mobiliųjų žaidimų, ypač nemokamų, gerbėju. Dažniausiai tai tik blausios gerų žaidimų kopijos. O jei žaidimas dar ir daugelio žaidėjų, tai jis beveik užtikrintai pilnas pačių nuobodžiausių monetizacijos sprendimų ir nepaliestas jokių žaismo naujovių. Kita vertus, kaip gėlės gręžiasi link saulės, taip aš judu link visko, susijusio su Warhammer. Taip aš įklimpau į The Horus Heresy: Legions.
Horus Heresy yra pilietinis karas, vykęs 10 tūkstančių metų prieš Warhammer 40 000 įvykius. Tuo metu, 9 iš 18 kosmodesantininkų (Space Marines) legionų nusigręžė nuo Imperatoriaus ir bandė užgrobti žmoniją Chaoso dievų garbei. Nors galiausiai planas neišdegė, iš šio karo galima priskaldyti labai daug malkų, kur viena jų – mobilus trading card game (TCG, kaip Magic the Gathering) žaidimas The Horus Heresy: Legions.
Galima teigti, kad kortų paveikslėliai yra pasiskolinti iš kadaise trumpai gyvavusio fizinio Horus Heresy kortų žaidimo. Tuo tarpu kūrėjai Everguild Ltd. prieš tai išleido tik vieną žaidimą – mobiliųjį TCG Drachenlords. Nereikia būti konspiracijų mėgėju, kad tvirtintum, jog HHL yra Drachenlords, perrengtas Warhammer rūbeliu. Panašūs bajeriai yra nesvetimi mažiems leidėjams, kuriems Games Workshop dosniai dalija žaidimų licencijas. Kita vertus, Drachenlords gali pasigirti 4.5 įveritinimu Google Play; naujasis žaidimas buvo statomas ant tvirtų pamatų!
Apskritai, su TCG dviratį vargiai ar išrasi (nors Gwent bando). Pasistatai 30 kortų kaladę. Kiekviena iš jų turi energijos kainą – energijos, kurios pirmame ėjime turi 2 taškus, antrame 3, ir taip toliau. Daugiausiai prikaupti gali 10, bet čia jau apokaliptinėje mačo pabaigoje. Žaidimo tikslas – užkapoti negyvai priešo karvedį. Priklausomai nuo retumo, šie turi skirtingas savybes bei gyvybės ir atakos taškus. O nuo jų frakcijos priklauso kaladės sudėtis. Visi gali griebti kortas iš Imperial Army, Chaos ir Mechanicum serijų, bet tik Death Guard veikėjai naudos Death Guard legiono kortas, tik Sons of Horus rinksis Sons of Horus karius bei taktikas, ir taip toliau.
Kovos, kaip ir kiekviename kortų žaidime, labai priklauso nuo sėkmės – o šią bandai paveikti konstruodamas kaladę. Nėra ko prisikrauti krūvos brangių kortų, jei neišgyvensi iki reikiamų energijos lygių. Gali būti, kad prisidėjęs per daug pigių kortų stokosi pajėgumų mačo pabaigoje. Gali būti, kad tiesiog tau šiaip nekris kortos, o oponentas gaus viską, ko nori. Ką tu tokiais atvejais padarysi! Reikia tik keisti kaladę ir vis ieškoti naujų kortų.
Tradiciškai fizinių TCG žaidėjai perka pakelius, vadinamus boosters, atlupinėja juos ir palikinėja nereikalingas kortas parduotuvėje. HHL naujų kortų pakelius gausi nemokamai keliais būdais: kas šešias valandas, surinkdamas penkias pergales (kartą per dieną ir ne dažniau), dalyvaudamas ir laimėdamas events, pirkdamas kortų dėžes už auksą (paprastą valiutą) ar individualias kortas iš kasdien besikeičiančio 8-ių kortų asortimento už deimantus (prestižinę valiutą, paprastai naudojamą kosmetinių dalykėlių įsigyjimui). Pastaroji gali būti randama dėžėse, tad prašom užsiimti grind‘u, mieli žaidėjai. Aišku, galit ją pirkti ir už tikrus pinigus…
Sunku pasakyti ar labai sudėtinga susirinkti norimą deck. Kaip žmogus, užsirašęs į žaidimą prieš beta testatvimo pradžią, gavau 3000 monetų – maždaug 20 eurų vertės dovaną. Už tiek galėjau nusipirkti 30 kortų ar kosmetinių objektų dėžių/paketų, ką ir padariau. Sunkiausia rasti naujus karvedžius – jie pasitaiko retai. Kita vertus, daugiausiai laiko praleidau žaisdamas events, kur tiek kaladė, tiek karvedys yra išduodami, ir pačiam nieko atsinešti nereikia.
Kalbant apie events: čia geriausiai jaučiamas kaladžių balanso trūkumas. Žaidėjas, iš dėžės ištraukęs ar nusipirkęs (lol) bilietą, gali įsitraukti į event. Jis rinksis iš keturių atsitiktinai parinktų event dalyvaujančių karvedžių – du atstovauja lojalistus, du – išdavikus. Kiekvienas karvedys turi po tris jam sudarytas kalades, iš kurių gali imti vieną. Žaidėjas gali lošti iki 12 pergalių (kas dvi uždirbdamas po dar vieną dėžę) ar 3 pralaimėjimų. Tada jis gauna atidaryt savo dėžes ir iš naujo įsitraukti į event. Šis trunka bene dvi savaites ir jo pabaigoje į žaidimą įtraukiama laimėjusios frakcijos korta – ir priklausomai nuo tavo ložęs (gildijos) dalyvavimo, gausi ir dar dėžių.
Nelaimė tame, kad bene pirmą dieną nusistovi pozicijos, kurios išliks realiai visą event trukmė. Tik pirmajame event lojalistai sugebėjo pergalėti išsiveržusius išdavikus ir laimėti. Kitame event laimėjo išdavikai. O dabartiniame vėl laimi lojalistai. Vadinasi, kūrėjams nelabai pakankaka dviejų savaičių – ar noro – išbandyti ir pastatyti gerai subalansuotų kaladžių.
O kalbant apie jų pastangas vizualiniuose menuose… Turiu vieną pažįstamą, kuriam smarkiai nepatinka žaidimo vartotojo sąsaja, bet man ji netrukdo. Tačiau kortų paveikslėliai ir ypač karvedžių portretai yra tikrai labai skirtingos kokybės (ir stilių). Tai trukdo susidaryti vieningam žaidimo vaizdui. Kita vertus, puikiai atrodo pagalbiniai vizualai, parodantys kai kuriuos kortų efektus. Frontline kortos gauna juodai-geltonais hazard stripes išmargintus rėmus, Frontline ignoruojančios Unstoppable kortos pasidabina legiono spalvos jump packs (raketinėmis kuprinėmis) ir taip toliau.
Garso pusei galima papriekaištauti ir smarkiau. Mano merginai jau įgriso meniu girdima muzika. Man, tuo tarpu, įsipyksta mūšio pradžioje skelbiami karvedžių šūkiai. Kartais jie yra visai įdomūs, jei suduria du vienodi ar du istorijoje rimtai susiję veikėjai. Tačiau tie šūkiai nuolat kartojasi, ir tai tikrai pradeda pabosti, ypač event metu. Su balsu taip pat yra susijęs vienas įdomus aspektas: mačo metu su kitu žaidėju gali bendrauti tik naudodamas keletą įrašytų (ir tavo per kosmetines dėžes atrakintų) šūkių. Dėl to susidaro įdomi dinamika, kur žaidėjai sveikinasi, sveikina ar erzina vieni kitus naudodami tik žaidimo jiems suteiktus ribotus įrankius.
The Horus Heresy: Legions yra mano mėgstamiausias TCG – o aš nemėgstu TCG žaidimų (!), nes šie per daug abstraktūs. Kita vertus, mane kaip bitę medus traukia Horus Heresy dalykai. Vilniuje yra tik dvi stalo miniatūrų žaidimo Age of Darkness kariuomenės (viena iš jų mano), o Talisman: Horus Heresy yra žaidimas, kuris gali apsieiti be žaidėjo, tad nelaimėliui tenka šiaudo griebtis, net jei jis kortelėmis apkibęs.
