„Borderlands 2“ yra kondensuotas šiandieninis internetas, kondensuotas įvairiausių šaudyklių egoistiškumas pasaldintas ironijos ir charizmos cukrumi, kuris paverčia tirštą žaidimą puikiausiu priedu prie betkokio patiekalo, kurį 2012 metais kimšo visi ir išsijuosę. Rimtasis ir į pievas nuvažiavęs „Max Payne 3“, slaptasis už „Deus Ex“ kaukės pasislėpęs „Dishonored“ bei kasmetinis “Jersey Shore” a.k.a. “COD:BLOPS2” negalėjo žaidėjams pasiūlyti nieko kito, kaip depresijos porciją su keletą tablečių jai numalšinti. Tamsūs žaidimai buvo tamsūs. Štai tada į sceną įžengė Borderlands 2. Crème de la crème. Magnum Opus. “Diablo 3”, kurio nebuvo, bet visi norėjo. Blyksnis tamsoje.

Aš mėgstu kondensuotą saldintą pieną. Jis yra saldus, skanus, plačiai naudojamas. Tačiau kodėl „Borderlands 2“ apžvalgoje aš kalbu apie kondensuotą pieną? Na, „Borderlands 2“ tam tikra prasme ir yra kondensuotas saldintas pienas, kuriame cukraus daugiau nei pieno. Ir tai yra velniškai gerai. Žaidimas drąsiai rodo vidurinįjį pirštą didžiosioms žaidimų kompanijoms, jį mosikuoja ir nepadoriai judindamas liemens sritį rodo savo galimybes. Mes visi mėgstame pasijuokti iš tokių keistuolių, tačiau kai keistuolis juokiasi su mumis, būna daug smagiau, ar ne?

Kodėl aš taip vienareikšmiškai ir besąlygiškai dievinu „Borderlands 2“? Trubūt todėl, kad būtent šis žaidimas parodė, jog “trollinant” visus ir nuolatos, galima sukurti tikrai nepaprastą žaidimą, kuris savo kokybe ir smagumo faktoriumi gali nukauti visus žaidimus, kurie stengėsi pasirodyti gilūs bei rimti, kada jų gilumas baigiasi ties keliais įbridus į CNN lobynus. Žinoma, “Gearbox” būdama šiaip ar taip priklausoma nuo leidėjų studija, užlipo ant to pačio muiliuko kaip ir daugelis kitų. Persūdyti DLC planai, mažesni ar didesni iškirpti dalykėliai iš ir taip milžiniško žaidimo truputį liūdina, tačiau šiais laikais žaidimai yra verslas ir to nenuginčysi.

Grįžkime prie linksmesnių dalykų. Kas tas „Borderlands 2“? klausiate manęs. Aš atsakau: aukščiausio lygio komedija, paversta pirmojo asmens šaudykle, su RPG elementais, kurie yra gilesni ir įdomesni, nei dabartinių RPG žaidimų. Žaidimas prisotintas meilės iš kūrėjų pusės, taiklių pokštų, easter egg’ų bei ginklų. Ko daugiau galima norėt? Iki perdozavimo trūksta tik vieno: keletos parankinių – draugų – vergų, kurie su tavimi šiuo smagumėliu dalintųsi iki pat titrų pabaigos. Ir dar vienų titrų. Ir dar vienų.

Žaidimas sukasi apie keturis “saugyklų medžiotojus” (prašau, neverskite to manęs kartoti), kurie apgauti geriausio paskutinių metų blogiuko Gražuolio Džeko liko vienui vieni Pandoros sniegynuose. Veiksmas prasideda mums keliant veidą iš sniego pusnies po efektingos traukinio avarijos – sprogimo testo, kuomet ir susitinkame mieląjį CL4P-TP (Claptrap) robotuką. Būtent su šiuo mielu ir velniškai nešvankiu robotuku prasideda kelionė po Pandoros kraštus. Tačiau, ko mes ten ieškosime? Žinoma, kad saugyklos! Turtų! GINKLØ!

Žmogus, atsakingas už „Borderlands 2“ istoriją ir veikėjus (Anthony Burch) nepabijojo visko perspausti iki 11. Žaidime sutiksime ir mokslininką – džentelmeną p. Hammerlock, trylikametę sprogmenų specialistę Tiny Tina, senuosius saugyklų medžiotojus bei mechaniką Scooter’į, jo seserį Lily bei judviejų motiną Mad Moxxi, kuri vis dar audrina žaidėjų fantazijas. Iš šių veikėjų norėčiau išskirti Tiny Tina’ą. Šios mergaičiukės dialogo, khem, eilutės, kalbėjimo manieros, bei pats įvaizdis, niekur nematytas nei filmuose, nei žaidimuose. Žaidime yra pateikiamos priešistorės nuotrupos, kaip paprasta mergaitė sugebėjo tapti tokia psichopate, kokia ji yra dabar. Gliaudant šios veikėjos istoriją jaučiamas nepasotinamas alkis daugiau ir daugiau apie ją sužinoti. O tai yra ženklas, jog viskas su ja padaryta puikiai.

Gražuolis Džekas, kaip tikras gražuolis, yra vertas atskiros pastraipėlės. Šis fenomenalus blogiukas, įkvėptas vieno iš garsių aktorių manierų, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti lyg Džokeris iš Betmeno žaidimų serijos, lyg Dartas Veideris iš “Žvaigždžių karų”, tačiau iš arčiau su juo susipažinus, pasidaro aišku, jog tai kitas runkelis iš kitos lysvės. Džekas iš patrauklaus ir teigiamo blogiuko virsta į šlykštų narcizą, o dar vėliau ir į visiškai kitokį, galbūt net kvaištelėjusį garbėtrošką, psichopatą ir sociopatą. Džekas žaidimo metu keičiasi, auga, šlykštėja bei vystosi tiesiog prieš žaidėjo akis. O visa tai padaryta vien per audio laiškus. Stebint tokį transformavimąsį, net bėga šiurpuliukai. Žaidimams tokie kitimai dažnai nepavyksta, tačiau Borderlands 2 kūrėjai tai padaryti sugebėjo.

Užsikalbėjęs apie puikius žaidėjų sutinkamus veikėjus, reiktų nepamiršti paminėti ir mūsų valdomų herojų. Jų yra keturi, kaip ir keturi skirtingi jų kovos stiliai. Sirena Maya, Karys Axtonas, steroidų prigėręs, dviem ginklais bandantis kompensuoti tam tikrus dalykus Salvadoras, bei velniai žino kas, Nulis (zer0). Štai Sirena – tai lyg vaikščiojanti vaistinėlė, priešų tramdytoja ar cheminė bomba. Pasirink pats. Axtonas – vaikščiojantis sprogimas, kupinas amunicijos, su nešiojamu kulkosvaidžiu – robotu, galintis draugus pridengti skydu, priešus sprogdinti mini – atominėmis bombikėmis bei granatų lietumi (vėl – rinkis pats). Dvi rankas vienu metu naudoti mokantis, steroidų prisiragavęs Salvadoras, galintis vienu metu šaudyti iš dviejų bazūkų, tuo pat metu iš oro ištraukti amuniciją ir nesidairydamas į šalis bėgti į patį pragarą. Dar yra zer0. Niekas nieko apie jį nežino išskirus tai, jog jis turi kietesnę šviesos kardo versiją, mėgsta įššūkius bei haiku.

Visi šie veikėjai turi po tris patobulinimų medžius, bei specialų sugebėjimą. Maya gali priešą sustingdyti mažoje juodojoje skylėje, Axtonas panaudoti savo nešiojamą kulkosvaidį, Salvadoras naudoti du ginklus vienu metu, o zer0 gali, na, tapti nematomas. Visi šie sugebėjimai tobulinami panaudojant įgūdžių taškus, kuriuos gauni keldamas veikėjo lygį (jų šiuo metu yra 50, taškai gaunami nuo 5 lygio). Šie įgūdžių medžiai tavo herojus gali pakeisti iš pagrindo. Vienas medis visada skirtas gydymui ar apsaugai, kitas skirtas tam, kad veikėjas galėtų kuo skaudžiau smogti, o trečias orientuotas į specialaus sugebėjimo vystymą. Tiesa, tarp veikėjų galima rasti panašias funkcijas atliekančių įgudžių, tačiau tai žaidimui nemaišo, ypač žaidžiant vienam. O pripažinkime, ar tikrai daug mūsų žaidžia kartu su trimis draugais vienu metu? Tai tikrų tikriausias įššūkis.

Prakalbus apie įššūkius, „Borderlands 2“ jų turi begalybę. Tikrai taip – begalybę įššūkių. Žaisdžiant veikėjai gali atrakinti įvairiausius apdovanojimus, kad ir “Nušauk 5 banditus, kai jie tam nepasiruošę”. Įvykdžius tokią užduotį, veikėjas gauna kietašikniškumo taškų (ooo taip, šį žodį sugalvojau aš). Šie taškai nežymiai, tačiau širdžiai maloniai prideda keletą procentų prie norimo statistinio rodiklio. Pvz. galima padidinti ginklų daromą žalą, cheminių efektų žalą, apkabos keitimo greitį ir t.t.t. Dabar žaidėjai internete turi dar vieną matuoklį, pasilyginti…

Apžvalgos pradžioje paminėjau, jog „Borderlands 2“ yra kondensuotas internetas. Štai jums keleta pavyzdžių, kodėl aš pavartojau tokį išsireiškimą: „You (No)Mad, Bro?“, „Say „Watt“ Again“, „The Call of Booty” bei, žinoma – „Challenge Accepted”. Visi šie pavadinimai – įššūkių pavadinimai. Kondensuotas internetas, ne kitaip. Be to, pačiuose veikėjų dialoguose, įgūdžių aprašymuose ar grafičiuose ant sienų galima sutikti galybę žinomų frazių ar net veikėjų persikūnijimų į „Borderlands 2“ priešus. Štai kad ir „Lion King”, visų puikiai žinomo animacinio filmo veikėjai, Timon ir Pumbaa „Borderlands 2“ pasaulyje yra Pimon ir Tumbaa, du priešiški žaidėjams gyvūnai. Mėgstate „Vėžliukus Nindzes”? Ką pasakysite apie visą šalutinę misiją, skirtą būtent šiam filmukui? Mėgstate Snieguolę ir septynis nykštukus? Čia rasite juos tamsuosiuose amplua. Žaidime yra ir „Minecraft“, „Naughty Bear“ bei „Duke Nukem“ paslapčių. Susidaro įspūdis, jog pusę žaidimo kūrimo laiko, “Gearbox” praleido prie paslapčių slapstymo.

„Borderlands 2“ kupinas ne tik linksmų paslapčių, bet ir dar linksmesnių priešų, siekiančių jus sustabdyti. Galime rasti visko: nepavykusių ekspermentų liekanų – žiurkiažmogių, paliktų ATLAS korporacijos darbininkų – psichopatų, nomadų, banditų, dažnai žaidime susitinkama ir su Hyperion (Gražuolio Džeko korporacijos) robotų, kareivių, darbininkų ar net žudikų armijomis. O kur dar įvairiausi žemės aštuonkojai, žymieji Pandoros šunys – skagai, peraugusios skruzdės, goliatai, peraugę uodai…. galėčiau tęsti, bet netęsiu. Nors galėčiau. Visų priešų kombinacijų yra galybė – vieni yra rūgštiniai, kiti elektriniai, dar kiti ugniniai. Dar yra kietašiknių priešų, super kietašiknių, visiškų kietašiknių bei grandiozinių dieviškųjų priešų, kuriuos žaidėjai turi patys priversti mutuoti, siekiant gauti didžiausią atlygį juos nukovus. Dar žaidimas turi daugybę bosų, tačiau, turiu paminėti, sudėtingiausi iš jų yra tik šalutinėse misijose. „Terramorphous the Invincible“, vienas iš „reido” bosų, turi velniškai didelį gyvybių stulpelį, kurį gali ištuštinti tik puiki komanda su puikiais ginklais. Visi bosai turi galimybę išmesti legendinių daiktų, kostumizacijos priedų ar kitokių gerybių, todėl su jais kautis yra didelis malonumas, prisotintas adrenalino ir azarto.

Prakalbus apie daiktus, kuriuos galima rasti Pandoroje, reikia paminėti, jog jų, kaip ir įššūkių yra begalybė. Tai buvo prekinis pirmojo žaidimo ženklas, o antrąjame kartelė užkelta taip aukštai, kad rasti tokį patį ginklą (neskaitant misijų atlygio ar legendinių) yra neįmanoma. Turbūt lengviau būtų laimėti plaukimo varžybas baseine be vandens. Tačiau grįžkime prie begalybės daiktų. Jų yra ginklų, granatų modifikacijų, reliktų, skydų bei klasių modifikacijų, veikėjų aprangos detalių bei pinigų ir eridiumo. Ginklai yra suskirstyti į raketsvaidžius, šratinius šautuvus, lengvuosius automatus, sunkiuosus automatus, pistoletus bei snaiperius. Tačiau, sakykime, šratinio šautuvo, kuris šaudo ne kulkomis o mini raketomis, vadinti šratiniu šautuvu nekyla rankos. Tarp kitko, ginklai kaip ir priešai gali turėti ir specialių priedų.

Ginklai gali būti sprogstamieji, padegamieji, rūgštiniai ar neaiškios cheminės konsistencijos “slag” ginklai, kurie didina paprastų ginklų daromą žalą. Be to, ginklai gali turėti ir savotiškas modifikacijas kaip peilius, optinius taikiklius, lazerius (kurie skirti tik kietai atrodyti), padidintas apkabas, ar net E-Tech patobulinimus, kurie leidžia ginklams šaudyti ne kulkomis, o lazeriais ar plazmos rutuliais. O dar yra ir legendinių ginklų, bei specialių misijų ginklų, kurie turi specialias savybes. Yra ir nuobuodžių, tokių kaip milžiniška kritinė žala snaiperių, velniškai greitai užtaisomų šratinių šautuvų ar nesibaigiančios apkabos pistoletų. Tačiau, galima rasti ir legendinių ginklų, kurie turi nepakartojamas savybes. Štai „Conference Call“ šautuvas veikia lyg šratinis šautuvas, tačiau šaudant jis darosi taiklesnis, o jo kulkos keliaudamos skyla į dar keletą kulkų ir keičia kryptį 90 laipsnių kampu.

Yra ir legendinių skydų, granatų, klasių patobulinimų. Legendiniai skydai dažnai turi specialių sugebėjimų, kaip 90 procentų šansą sugerti priešininkų kulkas, išsekus nuolatos sproginėti, pridėti milžinišką kiekį žalos smūgiuojant šaltaisiais ginklais, ar šaudant padidinti ginklų žalą. Granatos, drįstu sakyti, yra velniškai beprotiškos. Štai pavyzdys – paprastų granatų pasitaiko tokių, kurios sprogdamos išmeta dar 6 – 8 mažesnes granatas. O legendiniai patobulinimai leidžia granatai sprogti į 8, tada dar į 8 mažesnes granatas, niokojančias viską kas stovi aplink.

Klasių patobulinimai yra skirti tik tam tikroms klasėms, ir duoda įvairiausių priedų. Štai kad ir zer0 klasės patobulinimas gali veikėjui pridėti keletą taškų tam tikriems įgūdžiams, skydo dydžiui bei šaltųjų ginklų žalai. Ir tai tik pavyzdys, kadangi žaidime galima rasti daug geresnių ir sunkiau randamų patobulinimų, kurie tikrai palengvina žaidimą, plečia veikėjų sugebėjimus, bei atveria kelius išbandyti kitas kovos strategijas. Tačiau legendiniai ginklai, granatos ar skydai yra tokie reti, jog ne tokius kantrius žaidėjus gali apimti neviltis, jog jų nepavyks gauti. Juos galima „farminti”, įveikiant tuos pačius bosus vėl ir vėl, tačiau jų legendinių ginklų išmetimo procentas yra labai mažas. Gauti tikrai galingą legendinį ginklą pasiseka tik išrinktiesiems, žaidžiant keliese arba žaidimo failus pakoregavusiems blogiukams.

Visi randami ginklai turi stipriąsias ir silpnąsias puses, kurias parodo skirtingi Pandoros gyviai. Štai prieš degančius žemės aštuonkojus sunkiai padės apsiginti ugininis pistoletas, tačiau sprogstamasis susidoros su priešininku daug greičiau. Robotus, žinoma, lengvai nukausime panaudoję rūgštinius ginklus, o paprastus banditus su skydais kad ir tas pats elektrinis ginklas be vargo suries į ožio ragą. Kovos žaidime jį žaidžiant pirmą sykį tikrai nėra sunkios, jei ginklus pasirenki protingai ir saugai tam tikroms situacijoms kitus, tačiau žaidimą žaidžiant antrą sykį tuo pačiu veikėju, siekiant jį pakelti iki 50 lygio kartelės, atsiras didesnė priešų įvairovė, kurie pareikalaus visų žaidėjo išmoktų gudrybių pirmojo perėjimo metu. Tada reikės parodyti netik savo sugebėjimus, bet ir pasikliauti sėkme.

Pats vyksmas yra nudailintas iki paskutinio potepio. Kiekvienas ginklas turi savotišką elgseną, kurią atspindi ir ginklų gamybos kompanija. Štai pirmąjame žaidime, visi ginklai šaudė lyg medinės lentos, su kulkomis. Ginklų buvo daug, tačiau jie buvo lyg mediniai. „Borderlands 2“ šią klaidą ištaisė su kaupu. Dabar skirtingi ginklai elgiasi skirtingai. Štai „bandit“ kompanijos ginklai turi milžiniškas apkabas, tačiau bandyti pataikyti į priešą iš didesnio nei keletos metrų atstumo yra neįmanoma. Yra ir „Tediore”. Šios kompanijos ginklai yra vienkartiniai, lyg plastikiniai puodeliai. Jų nereikia iš naujo užtaisinėti, o tiesiog numesti prieš akis, o naujas ginklas atsiras tiesiai rankose. „Tediore“ – ginklai žmonėms be nykščių. O štai „Gražuolio Džeko“ kompanijos „Hyperion“ ginklai laikant pirštą ant gaiduko po truputį darosi taiklesni, jų užtaisymo greitis yra labai padorus įtemptos kovos metu. Mano asmeniniais pastebėjimais remiantis, šie ginklai atstoja tam tikrus šių laikų stereotipus. Kokius, lieka išsiaiškinti jums.

Žinoma, joks žaidimas nebūtų užbaigtas, jei jo grafinis apipavidalinimas nebūtų nepriekaištingas. „Borderlands 2“ savo „Cell shaded“ grafikos stilių patobulino dar labiau, suteikiant įvairesnių vietovių pačiam žaidimui, suteikiant daugiau efektų bei spalvų. Rudai rusvos ir pilkai rudos pirmosios dalies vietovės žaidėjams jau pabodo, ir „Gearbox“ nusprendė mums aprodyti kitas Pandoros apylinkes. Pradedant šaltosiomis kalnuotomis vietovėmis, baigiant tundros drėgme ar eridiumo kasykla, „Borderlands 2“ nenustoja stebinti. Dabar visi veikėjai, ginklai ir tekstūros turi savotišką pieštukinį kontūrą, kuris suteikia novelės atmosferą, kurios nesuteikė niekas dar jokiame žaidime. Jei jūs esate tas laimingasis, kuris gali mėgautis ir „PhysX Nvidia“ galimybėmis, jus pasitiks tikrai įspūdingi efektai, dar labiau patobulinantys ir taip tobulą žaidimo išvaizdą. O ir asmeninių kompiuerių versija turi visus jai reikalingus privalumus – FOV keitiklį, galybę grafinių opcijų bei klavišų keitimo galimybes. Visa tai padaro „Borderlands 2“ žaidimą, kurį geriausia žaisti būtent prie kompiuterio ekrano.

Nors žaidimo garso takelį (daugiausiai) ir kūrė garsusis Jasper Kyd’as, tačiau juo likau nusivylęs. Prisiminus legendinį pirmojo žaidimo „Welcome to Fyrestone”, antrojo garso takelis pabosta jau po keletos klausymų, o norint viską pamatyti, tas pačias vietoves reikia aplankyti keletą kartų. Nors muzikinis takelis ir ne tobulas, tačiau žaidimo garsai tikrai nepakartojami. Visi ginklai turi savotiškus garsus, kaip ir specialūs sugebėjimai, o priešų ir veikėjų įgarsinimas nepalieka abejingų, jog žaidimas buvo kurtas su meile. Kovos metu viskas traška, braška, priešai spiegia, cypia ir įvairiai (nors ir keistokai) grasina susidoroti. O milžinų goliatų balsai priverčia į šiuos siaubūnus žiūrėti lyg į savotiškas karikatūras priešų, kuriuos sutinkame daugelyje RPG žaidimų.

Užbaigiant šią apžvalgą, turėčiau paminėti dar vieną dalyką. Didžiausias „Borderlands 2“ trūkumas yra tas, jog žaidimas geriausias yra tada, kai turi keletą draugų su kuriais jį gali sužaisti. Jei esi vienišius, mėgstantis pasisavinti visus legendinius ginklus, ar neskubant pasimėgauti žaidimo pasauliu, kompanija tau maišys, o dalis žaidimo kurta turint omenyje tai, jog žaidimas kurtas co-op režimą laikant pirmenybe. Nepaisant to, „Borderlands 2“ yra vienas geriausių 2012 metų žaidimų, kuris yra vertas visų jūsų dėmesio.