Apžvalga iš žurnalo PC Gamer Nr. 2009/01

Autorius: KYO

Štai sukūrė naują Guitar Hero serijos žaidimą, kurio pavadinimas jau sakyte sako: „Mums žiauriai reikia pinigų, nes esame gobšūs ir norime nedelsiant pralobti.“ Ir, žinai, aš nė kiek neperdedu. Tai, ką žaidėjas gauna už žaidimo kainą, yra palyginti labai nedidelė tradicinio Guitar Hero dalelė ir skirta tik tiems, kurie šios serijos žaidimus tiesiog ryte suryja. Norintiems naujos medžiagos, naujų dainų, tačiau paprastiems žaidėjams, patikėk, jos nereikia. Nereikia ir tų dainų, kurios jau buvo panaudotos ankstesnėje dalyje. Bet aišku, svarbiausia, kad žaidimą perkėlė į asmeninius kompiuterius. Tai svarbiausia. Tačiau paburbėti juk vis tiek galima?

Neabejotina, kad Aerosmith yra pasaulinio garso grupė. O su tokiomis grupėmis yra taip: kiekvienas žino bent kelias jų dainas, kurios sukelia įvairių prisiminimų. Aš taip pat. Pavyzdžiui, žinau Crazy, I don‘t want to miss a thing, Dream on. Šias atpažinčiau bet kokiomis aplinkybėmis, nes jos yra įsiėdusios į atmintį. Jei man sako Aerosmith, iš karto prisimenu šias dainas. Todėl, nepaisant visų kitų gerų arba nelabai gerų šios grupės dainų, laukdamas naujausio Guitar Hero tikėjausi galimybės sugroti savo mėgstamiausias dainas. Juolab kad reklaminės afišos skelbė Believe us, You don‘t want to miss a thing. Ir ką gi manai? Žaidime nebuvo galimybės atlikti nei Crazy, nei I don‘t want to miss a thing. O kad buvo Dream on, man vienodai rodo, nes ją dalino nemokamai visiems Guitar Hero III žaidėjams.

Aišku, man liko Livin‘ on the edge, Beyond beautiful, Kings and queens ir kitos, bet nuotaika vis tiek jau buvo nebe ta. Neįpirko mielieji kūrėjai? Ar tiesiog nenorėjo įpirkti? Jeigu jau kuriamas vardinis žaidimas, skirtas vienai grupei, tai natūralu, kad žaidėjai tikisi ir žinomiausių grupės dainų. Na, visai smagu buvo stebėti vaizdo intarpus, kuriuose nusifilmavo grupės nariai, klausytis jų komentarų, tačiau tie intarpai labai trumpi ir praktiškai nieko naujo juos peržiūrėjęs nesužinosi. Taip pat visai smagu tai, kad galima groti ne tik Aerosmith, bet ir grupių, kurios turėjo vienokios ar kitokios įtakos jų kūrybai, o gal net koncertavo drauge, atliekamas dainas. Tik dar bėda – ne visiems žaidėjams tos papildomos grupės bei jų dainos patiks, todėl ruoškis blogiausiam (kita vertus, galbūt liksi maloniai nustebintas).

Taigi iš esmės kūrėjai neparodė nieko naujo, išskyrus savo neblėstantį norą prisikimšti pilnas kišenes pinigų. Nepakeitė jie ir gitaros po trečios dalies – tiesiog uždėjo naują dangtį su Aerosmith ir pardavinėja kaip naują daiktą. Negražu. Bet, aišku, džiugina, kad visi asmeninių kompiuterių turėtojai gali prisijungti Xbox360 gitarą (mat jos su USB jungtimi) ir patenkinti žaisti. Tai yra gražus gestas. Nes jeigu PC versijoms dar reikėtų kažkokių ypatingų gitarų, išvis būtų gryniausias plėšimas. Nors gali būti, kad kūrėjams arba leidėjams pagailo pinigų specialioms gitaroms, skirtoms asmeniniams kompiuteriams, ruošti ir jie numojo ranka.

Baigdamas galiu pasakyti, kad ši (jau eilinė) Guitar Hero dalis nesiūlo absoliučiai nieko naujo ir žaidimą rekomenduočiau pirkti tik grupės gerbėjams arba tiems, kurie naktimis sapnuoja, jog stovi prie savo televizoriaus ar monitoriaus ir groja Guitar Hero gitara dainas, kurių dar nėra jų mylimiausios serijos žaidimuose.