Šią apžvalgą pradėjau rašyti tik ką pabaigęs žaisti šių metų naująjį žaidimą, kuris buvo reklamuojamas kaip vienas iš didžiausiu hitų, juk vis dėlto, šis žaidimas buvo kuriamas net dešimtį metų, kai kuriems tai yra hitas, kai kuriems, tai tik eilinis žaidimas, kurį galima tiesiog žaisti. Man tai – pastarasis variantas.

Gavęs į rankas dėžutę, tikėjausi labai daug, juk žaidimas kuriamas vos ne tiek pat laiko, kaip Duke Nukem forever, o Duke tikrai labai laukiamas. Paleidau diską, labai gražiai buvo pristatyti žaidimo kūrėjai „Silicon knights“ ir išvydau meniu, kurį turiu paminėti šioje apžvalgoje, nes meniu tikrai vertas dėmesio. Tai milžiniška patalpa, kurios viduryje stovi milžiniškas medis. Pasidomėjęs radau informaciją jog tai – Àžuolas. Paspaudus „start“, vaizdas pritraukiamas prie Àžuolo apačios, kur stovi tarsi šulinys, kuris žaidime atliks labai svarbų vaidmenį. Šulinio dešinėje yra tvarkingai išdėstyti visi mygtukai, o jo vandenyje matosi moters veidas.

Žaidimo idėja – žaisime už veikėją vardu Baldur, kuris yra dievas kaip ir jo tėvas- Odinas. Aesir yra miestas, kur mirtinguosius saugo Norvegijos mitologiniai dievai : Thor‘as – griaustinio dievas, Loki‘s dievas, milžinas, kuris buvo priimtas į Odino šeimą. Ta pati istorija kartojasi ir per šį žaidimą: Loki‘s buvo priimtas į Odino šeimą, bet jis ją išdavė ir sukilo. Žaidimas vyksta tolimoje ateityje, kur gyvuoja toli pažengusi technologija. Ir Aesir miestui atėjo sunkūs laikai, nes jį pradėjo pulti mechaninės būtybės, kurias sukūrė išdavikas Loki‘s. Iškilus šiai krizei pasirodo ir mūsų veikėjas, Odino sūnus – Baldur‘as.

Pradžioje leidžiama suprasti jog Baldur‘as yra praradęs atmintį ir žmoną po didelio incidento, bet visi aplinkiniai labai blankiai apie tai šneka ir neleidžia visko suprasti aiškiai. Taigi, tai eilinis žaidimas, kur pagrindinis veikėjas dėliojasi savo praeitį iš nuotrupų žaidžiant žaidimą. Žaidime vyriausiasis yra ne Kristus, o Odinas, taigi jo sūnelis yra laikomas galingu asmeniu Aesir mieste. Žaidime yra keturios misijos, iš kurių ir susideda visas žaidimas, bet neapsigaukit, nes kiekviena misija vyksta vis kitokioje vietovėje ir kiekviena iš jų yra tiesiog milžiniška. Man labai patiko mintis, kad senovės Norvegų mitologiniai dievai susimaišo su toli pažengusia technologija ir tampa „super“ dievais, kurie šaudosi plazminiais pistoletais ir švaistosi šviečiančiais kardais virš robotų galvų.

Tai verčia pasijusti tikru dievu prie pultelio…

Kovos – abipusės, turi ir pliusų, ir minusų, o kad minusų yra, tai nelabai gerai, nes žaidimas turi ir sudominti žaidėjus savo kovomis, nes patikėkit manim, kautis reikia labai daug.

Dar nepradėjus žaisti, mums reikia pasirinkti kokiu „keliu“ eisime, o tai yra:

[li]Žmogiškasis kelias, leidžiantis tau naudoti daugiau visokių „combo“, daugiau nuimti priešams gyvybės taškų ir t.t.[/li]

[li]Kibernetinis kelias, leidžiantis tau stiprinti savo sugebėjimus su šautuvais, gerinti gynybą ir turėti daugiau gyvybės taškų. Nežinau, kaip jums, bet man pasirodė, kad iš žmonių yra šaipomasi: žmogus, lyg beprotis, nieko neapgalvojęs, puola mosikuotis kardu, o technologinės mašinos apsirūpina tolimais šūviais, gera gynyba ir puikia kovine strategija…[/li]

Taigi pagal tai, koks esu, pasirinkau žmogišką kelią, nes labiau norėjau lyg išprotėjęs pamosikuoti kardu ir atlikti įvairius „combo“.

Po šio sunkaus sprendimo reikia pasirinkti kovotojo klasę. Kiekviena iš jų turi savo specialius kovos stilius ir skirtingų sugebėjimų „medžius“. Mes taip pat per žaidimą keliamės lygi.

Klasės:

Champion – turi po lygiai išvystęs visus kovos stilius.

Berserker – yra artimos kovos ekspertas.

Commando – kovoja su technologijos išradimais. Dažniausiai naudoja tolimus šūvius.

BioEngineer – daugiau naudoja artimą kovą ir turi gebėjimų pasigydyti.

Defender – tai yra geriausias žaidimo „tankas“, galintis naudoti gynybines strategijas.

Aš išsirinkau Champion ir tikrai buvo labai smagu su juo žaisti. Man neprireikė nei gydytis, nei gynybos. Tiesiog išleki į kovos lauką ir švaistais savo kardu, kur tik papuola.

Kovos būtų tiesiog nepakartojamos, jei ne siaubingas valdymas. Norint kovoti kardu ir su juo atlikti įvairius „combo“ reikia naudotis abiem analogais vienu metu, o tai tikrai nėra smagu. Tiesą sakant „Too Human“ ir nukenčia dėl prasto kovos valdymo ir labai „nepaklusnios“ kameros. Kituose žaidimuose vienas analogas naudojamas sukioti kamerą, bet šiame žaidime vienas yra naudojamas vaikščiojimui, o kitas naudojamas kovai, todėl amžinai reikia spaudinėti RB mygtuką, kad kamera atsidurtų Baldur‘ui už nugaros, tačiau po poros sekundžių ji vėl nusisuka nepatogiu kampu ir trukdo mėgautis kovomis.

Labai sparčiai lygis nekils. Asmeniškai aš per 10 valandų žaidimo laikotarpį sugebėjau pakilti tik iki 27 lygio, man tai atrodo visai nedidelis pasiekimas, nes esu žaidęs daug MMORPG, kur galėjau pasikelti kur kas daugiau. Sugebėjimų medyje žaidėjui yra neįmanoma pasikelti visų sugebėjimų, bet tai kompensuojama veiksmu re-spec.Visi taškai yra nuimami nuo užkeltų sugebėjimų ir juos galite perdėti ant dar neišbandytų sugebėjimų.

Man ši sistema buvo priimtina ir labai patogi.

Tavo „manta“ – nužudžius priešus, sudaužius „statines“, arba aktyvavus obeliskus, mes gauname daugybę įvairių daiktų. Tai gali būti šarvų dalys, runos, gyvybės, pinigai, ginklai.

Galime, bet kada sustabdyti žaidimą, ir „persirengti“ arba galime rasti šarvų, taip pat ginklų brėžinių ir pagal juos vietoje pasidaryti labai gerus šarvus. Šarvai yra gaunami dalimis t.y šalmas, pirštinės, kelnės ir t.t. Jei turi to pačio tipo šarvų dalis ir esi atitinkamo lygio, tu gali atrodyti labai šauniai, bet jei turi skirtingų tipų šarvus, tai ir vaikščiosi kaip spalvotas klounas. Ginklai irgi labai šauniai sukurti ir kylant kiekvienu lygiu, jie gerėja ir gražėja.

Grafika, žavinčios vietos – na, kaip žaidimas, kuris buvo kuriamas net dešimtį metų, turėtų turėti pagirtiną grafiką, tačiau šiuo atveju taip nėra.Deja, grafika per filmukus nėra detali, veikėjai yra kvadratiniai su „numirusiu“ veidu, jie nekeičia išraiškos nors tu ką ir bedarytum. Galiu pagirti jog milžiniškos vietovės yra tikrai labai gražiai sukurtos, matosi jog buvo nemažai įdėta kruopštumo kuriant, net tolumoje besimatančius pastatus ar uolas.

Man taip pat žaidime pasirodė labai gražiai ir neįprastai sukurtos veikėju mirtys. Jūs nugriūnate ant nugaros, tave apšviečia šviesa, prie tavęs nusileidžia angelas, su metaliniai sparnais ir paėmęs tave ant rankų pakyla ir pradingsta.

Garsas, neįprasti dalykai – muzika dažnai susimaišo su priešų aimanomis,taip pat prisideda tavo kardo žvangesys ir už nugaros esantys tavo būrio narių šūviai ir šūksniai. Atsiranda tikrai labai nemalonus ausiai šurmulys, beveik visą žaidimą žaidžiau sumažinęs garsumą. Tačiau vertinant kiekvieną garsą atskirai ir vienus pagarsinus, kitus pritildžius, galima įvertinti tikrai labai gerai ir prie to, manau, buvo dirbama atidžiai. Tačiau vieną klaidą padarė ir visas darbas nuėjo šuniui ant uodegos.

Įgarsinimas tinka prie veikėjų išvaizdos, Baldur‘o balsas skamba lyg dievo, jo kalba labai išraiškinga, iškalbinga, o tas truputi suteikia dirbtinio efekto ir sugadina bendrą vaizdą, bet kadangi Baldur šneka tik per filmukus, kurių pasitaiko ne per daugiausiai, tai nėra labai svarbu.

Kūrėjams kilo dar viena puiki mintis, kuri tikrai yra originali. Tarkim jums reikia pereiti nuo vienos platformos ant kitos ir jums reikia kažkaip nuleisti tiltą esanti ant kitos platformos. Čia jums padės šulinys apie kurį kalbėjau apibūdindamas meniu. Balduras susitelkęs į vandens paviršių gali atsidurti hiper erdvėje, kur gyvena trys moterys pranašės. Toje erdvėje jūs galite manipuliuoti tikru gyvenimu, joje įgaunate galių, kokių realybėje neturite, tarkim telepatiškai stumdyti daiktus. Nustūmę medį hiper erdvėje, jūs nustumsite tą tiltą realybėje per kuri turi pereiti, ir pašalinę kliūtis jūms pranašės šiek tiek papasakos apie jūsų praeitį ir ateitį. Taigi, manau jog tai ir yra vienas iš didžiausių pliusų „Too Human“ žaidime.

Pirmas įspūdis: 8

Labai geras, be jokių priekaištų. Labai patiko klasių pasirinkimas ir meniu.

Įdomumas: 9

Tikrai nėra nuobodu žaisti šį žaidimą, kai sužinai Baldur praeities gabalėlius, norisi daugiau išbandyti naujų „combo“ ir gauti naujų ginklų bei šarvų.

Grafika: 6,5

Kaip žaidimui, kuris buvo kuriamas netgi dešimtį metų, tikrai labai prasta ir nedetali, veikėjų veidai tiesiog įvarė vaikystės traumą…

Garsas: 7,7

Nesusigrojantis tarpusavyje „kvartetas“. Atskyrai vertinant: gražūs balsai, jaudinanti muzika ir puikūs ginklų įgarsinimai

Valdymas: 5

Siaubingas, baisiai nepatogus ir nemalonus, užuot pataisęs kameros kampą, kažkam trenkiau iš kardo į „makaulę“

Galutinis: 7,2

Vieną vertus, tai yra visai neblogas žaidimas su labai gerai išvystyta istorija, turintis porą labai originalių minčių, kitą vertus taip pat reikia nepamiršti nederančio garso, prasto valdymo ir nepalankios kameros, kuri rodo ne per geriausią grafiką.