Kuomet laukia ilga, bei nuobodi diena, o vietoj rimtų žaidimų norisi ko nors lengvo, nevarginančio, dar geriau – juokingo, tenka rinktis „indie“ žaidimus. Būtent šiai kategorijai ir priklauso šis žaidimas. Pirmiausiai reiktų pabrėžti, kad kūrėjai žaidimą apibūdina, kaip „veiksmo – vaidmenų – indie“ tipo. Oficialiame puslapyje, taip pat siūloma ir pabandymui skirta versija, kuri leidžia pereiti trečdalį žaidimo. Gerai tai, jog norint žaisti pilną versiją, užtenka suvesti aktyvacijos kodą, nieko papildomo siųstis nereikia.

Tataigi. Veiksmas vyksta karo metu, kuriame kaunasi geroji Žalioji ir blogoji Juodoji armijos. Viskas prasideda, kai pagrindinis žaidimo herojus – bevardis (vardą jam suteikia žaidėjas) kareivis, pagal paskyrimą, atvyksta į „vasaros stovyklą“. Deja, kaip tik prieš jam atvykstant, Juodoji armija pasalūniškai užpuola Žaliajai priklausančią pakrantę, prie kurios ir yra įsikūrusi „vasaros stovykla“. Tokie veiksmai netoleruotini, todėl žavioji, didžiakrūtė stovyklos leitenantė Betė, paklausia naujoko, ar šis neatsisakytų iš paplūdimio ir jame įsikūrusių bunkerių, išvaryti atėjūnus. Aišku, herojus nedvejodamas sutinka. Taip ir prasideda nuotykis, kuris nėra toks tiesmukas, kaip atrodo iš pradžių.

Prieš leidžiantis vykdyti užduoties, žaidėjas dar supažindinamas su pagrindiniu valdymu, kuris yra labai nesudėtingas – viskas atliekama dviem pelės mygtukais: įspaudus kairį bėgama iš šaudoma, o dešiniu užtaisoma.

Visas nuotykis skirstomas į tris dalis, pavadintas „aktais“. Kiekviename akte, veiksmas vyksta vis kitoje vietovėje: paplūdimyje, mieste, laukuose, apkasuose. Zonos, kuriose vykdomos misijos, labai nedidelės, objektai pažymėti raudonais taškeliais, todėl tereikia nubėgti iš taško A į tašką B, pakelyje pjaunant viską, kas pasimaišo po kojom. Zonose yra eilė interaktyvių objektų, kaip kelio ženklai, ar buteliai, kuriuos galima sudaužyti, ar laužai, kurių apšvietimas turi ir praktinės reikšmės. Nors misijos, iš pirmo žvilgsnio, atrodo lengvos ir paprastos, prie kai kurių gali tekti pasėdėti ilgiau. Greičiausiai teks mirti ne kartą ir ne du, bet nusiminti neverta, kadangi niekas nebus prarasta. Bevykdant, ar pabaigus vykdyti misijas, sutinkamas bosas. Bosų kovos būna itin smagios, kadangi, įprastą 2D vaizdą pakeičia senosios mokyklos pirmojo asmens šaudyklės rėžimas, lyg kokiam „The House of the Dead“. Viską paįvairina, tarpuose rodomos animuotos ištraukos.

Priešams žudyti skirtas visas arsenalas ginklų. Tai: granatos, įvairių tipų trumpavamzdžiai, lygiavamzdžiai ir automatiniai ginklai. Šiuos, su laiku, galima tobulinti, pridedant šaunamosios galios, praplečiant dėtuvę, užtaisymo laiką, padidinat šaudymo greitį. Kai kuriuos ginklus, tam tikrose situacijose, yra geriau naudoti nei kitus. Pavyzdžiui, vinčesteris bus naudingesnis, jei vienu metu atbėga daug priešų, paprastas šautuvas, jei puola pavieniai priešai, o peilis – jei šie nešasi skydą. Galiausiai, kitus ginklus galima naudoti, norint gražesnio efekto, ar jei baigiasi šaudmenys. Įdomumo prideda ir tai, jog priešams galima šauti ir į galvą, ir į koją, arba jau nušovus, šauti dar kartą ir taip pamatyti juokingą animaciją.

Tiek eigoje, tiek pabaigus daryti misijas, žaidime vis tiek lieka kitokios veiklos. Tai jau minėtas, esamų ginklų tobulinimas ir naujų pirkimas. Pirmieji patobulinimai, savaime suprantama, yra nebrangūs, tačiau už paskutinius, teks pakloti itin daug. Čia reikia paminėti, kad žaidime renkami ne doleriai ir ne markės, o taip – visiem RPG žaidimam įprastas – auksas.
Jei, visgi, atlieka aukso, jį visada galima pralošti (arba išlošti, bei atsilošti), žaidžiant visiems žinomą kortų žaidimą – „21“.

Kita įdomi veikla – savo palapinės dekoravimas. Žaidimo eigoje, galima rasti (ir nusipirkti) įvairių baldų, ar kitokių „aksesuarų“, kaip tualetinis popierius, smirdančios kojinės, žibintas, vėliava ir taip toliau, kurie pamalonins akį, kiekvieną kartą užsukus į palapinę.

Toliau kalbant apie palapinę, šioje galima permiegot, taip atstatant prarastus gyvybės taškus, stebėti žaidimo perėjimo progresą, kuriame rodomas pražaistas laikas, esamas veikėjo lygis, nužudytų priešų skaičius, peiliu papjautų skaičius, kiek kartų mirta, kiek medalių ir kortų surinkta.

Dar viena veikla, pareikalausianti nemažai laiko – medalių ir kortų rinkimas. Medaliai yra savotiški pasiekimai ir gaunami, atlikus tam tikras užduotis, kurios, daugiausiai, reikalauja užmušti tam tikrą kiekį priešų, tačiau yra ir įdomesnių, kaip „išpjauti visas karves“, „sudaužyti visus butelius“, ar „nušauti visas lėkštes“.
Kortų rinkimas, iš visų šalutinių veiklų, yra pati smagiausia dalis, kadangi jose – pusnuogės „mažulės“.

Verta paminėti, kad šios veiklos (medalių ir kortelių rinkimas), ne tik prisidės, prie bendro žaidimo perėjimo, o ir atrakins papildomų zonų, bei ginklų, o norint žaidimą pereiti pilnai (100%), teks pasėdėti ilgiau ir pagrindinių misijų neužteks, kurios, beje, užima apie 3 valandas.
Visos objektai, ar NPC, siūlantys šias veiklas, yra pagrindinėje stovykloje, kuri, taip pat, yra vienintelė stovykla.

Iš dalies, tai primena „Diablo“ žaidimą, kuriame, norėdamas gauti geresnių daiktų, „prasineši“ pro bosus, parduodi nereikiamus daiktus, šiek tiek paloši („gamble‘), iš naujo jungi žaidimą ir kartoji, kol gauni ką nors geresnio.

Pabaigai, dar vienas svarbus šio žaidimo aspektas – humoras, kuris jei ir neprajuokins, tai prunkštelt privers tikrai. Visa tai pasireiškia tokiu netikėtumu, kaip pro stovyklą pražygiuojantis Veideris, nusmunkančios kelnės, ar iš vonios išlendantis nuogalius.

Apibendrinant, smagus žaidimas, kuris garantuos bent keliolika valandų užimtumo. Kūrėjų puslapyje jis kainuoja 10 dolerių, kas yra brangoka, tačiau aktyvacinis kodas galioja tris kartus, todėl „susimesti“ dviese, ar trise apsimokėtų labiau.