Kai perpasakota istorija tampa nejuokinga…

Būna kartais, kad draugams pasakojame apie juokingus ar linksmus nutikimus, tačiau perpasakoti tie nutikimai visiškai nebebūna juokingi. Tai gal jūs esate prastas pasakotojas? O gal to linksmo nutikimo neįmanoma perpasakoti? Turi būti itin profesionalus kalbėtojas, jog perpasakotum gerų futbolo rungtynių patirtį, ir kad klausytojas pajustų žaidimo smagumą..

Konceptas…

Su stalo futbolo konceptu kiekvienas esame susidūrę. Lietuvoje dažname bare rasime „fusbolo“ stalą, kur įmetus monetą, sukinėjant rankenas, valdome keletą lygiagrečių eilučių ant strypo suvarstytų plastikinių sportininkų. Šie, dėl rankos sukamojo judesio, verčiasi į sukimo kryptį, taip paspirdami ant stalo besiridenantį kamuoliuką. Žaidžia dvi komandos. Vienos komandos futbolininkus valdo kairėje stalo pusėje esančios rankenos, kitos – dešinėje. Taškas gaunamas įvarius kamuoliuką į priešininko vartus.

Imitacijos parodija…

Žaidime Pro Foosball ir yra imituojamas stalo futbolas. Tačiau nuo pirmųjų žaidimo akimirkų pajutau, kad kuo toliau gilinuosi, tuo pigiau ir prasčiau viskas atrodo. Vos kamuoliukui išriedėjus į aikštę prasideda aklas dirbtinio intelekto bei gyvo žaidėjo mūšis. Tikrų tikriausiai aklas. Čia labiausiai tinka atsitiktinių mygtukų spaudymo taktika, kadangi jei visgi prieš tai susigalvojote, kokiu būdu nugalėsite priešininką, pvz. apsivarysite kamuoliuką per aikštės kraštą ir įmušite įvartį, to jums neleis padaryti bukas ir neklusnus valdymas. Apie kokį dar preciziškumą galima kalbėti, kai smūgio jėgą apsprendžia R2 mygtuko paspaudimo lygis..

Negalėjimas sukinėti dviejų rankenų vienu metu irgi varo iš proto, nes gebėjimas vienu metu valdyti dvi savo komandos sportininkų eiles ir yra elementarios stalo futbolo žaidimo taktikos esmė. Nepaisant to, programuotojai nusprendė vienu metu leisti žaidėjui valdyti tik vieną sportininkų eilę. Kokiu magišku būdu aš galiu, numatydamas paspirto kamuoliuko trajektoriją, paruošti kitus savo komandos žaidėjus jį pagauti, kai valdymas man į juos perduodamas tik kai kamuoliukas kurį nors priliečia? Ir savaime suprantama, tai įvyksta tik per atsitiktinumą. Nagi, PS3 pultelis turi dvi analogines vairalazdes.. Tad kodėl gi nepriskyrus judviejų valdyti dvi futbolininkų eiles?

Suveikia tik kartais…

Kamuolį perduoti galima naudojant „Pass“ funkciją, kai tam tikru laiku ekrano apačioje užsidega žodis „Pass“ ir apskritimo simbolis, nurodantis paspausti apskritimo klavišą PS3 pultelyje. Būtų sveikintina, jei ši funkcija suveiktų bent 9 iš 10 kartų, tačiau dabar futbolininkai pasuojasi tik kada užsinori, nepaisant to, ar klavišas su rutuliuku paspaudžiamas, ar ne. Taip pat retkarčiais, sekundės dalį, ekrano apačioje užsidega žodis „Shoot“ su šalia nupieštu kvadrato simboliu, tačiau analogiškai, tai suveikia tik tuomet, kai žaidimas pats to užsinori, nepriklausomai nuo žaidėjo, valdančio futbolininkus.

Siekdami imituoti stalo futbolą kuo realistiškiau, autoriai sugalvojo išnaudoti „Six-axis“ funkciją PS3 pultelyje. Supurčius pultelį, imituojamas nestiprus žaidėjo smūgis į stalą. Kuris, žinoma, vėl gi absoliučiai nedaro įtakos kamuoliuko skridimo trajektorijai. Dar, žaidimo pradžioje, galima rinktis iš dviejų kamuoliukų tipų. Tai „Pro-ball“ ir nelygaus paviršiaus. Pro-ball – tariamai idealios formos, o nelygaus paviršiaus kamuoliukas teoriškai turėtų turėti kitokią riedėjimo mechaniką. Spėkite, ar realiai kuo nors šie kamuoliukai skiriasi? Taip, žinoma, savo tekstūromis…

Ar aš čia „profas“, ar tiesiog žaidimas bukas?

Laimėti rungtynes net ir prieš aukščiausio sunkumo priešininką nėra sudėtinga. Tereikia nusivaryti kamuoliuką į priešininko aikštės pusę ir pastoviai laikyti įspaudus dešiniąją analoginę vairalazdę. Tokiu būdu aktyvuojamas „360 kick“ spyris, kai sportininkai be paliovos sukasi aplink savo ašį, 8 iš 10 kartų įspirdami kamuoliuką į priešininko vartus. Nustebino „360 kick“ ilgumas – fiziškai tiek ilgai 360 smūgio daryti neįmanoma. Na nebent žaidimo autoriai norėjo, jog žaidėjas pasijustų tarytum turėtų protezuotą ranką su 360 laipsnių sugebančiu apsisukti sąnariu.

Iš proto baigė išvaryti ir nuolatos ekrane iššokantis užrašas „Dead ball“. Tai reiškia, kai kamuoliukas, praradęs kinetinę energiją, sustoja kur nors viduryje tarp priešininko ir jūsų valdomų plastikinių futbolininkų. Teoriškai tokiu atveju turėtų padėti prieš tai paminėtasis stalo papurtymas naudojant „Six-axis“. Bet tai, vėl gi, suveikia tik tada, kai žaidimas to užsinori.

Režimai..

Žaidėjui leidžiama rinktis iš keturių skirtingų režimų. Pirmasis – Kickabout. Tai paprastos rungtynės, prieš kurias galima pasirinkti savo futbolininkų išdėstymą, spalvą, priešininkų komandą ir įvarčių kiekį. Na, o vėliau tiesiog rungtyniauti. Tai gali daryti ir du gyvi žaidėjai (dviese toje pačioje komandoje, arba vienas prieš kitą). Tiesa, kaip jau anksčiau minėjau, vienu metu galima sukinėti tik vieną futbolininkų rankeną, tad žaidžiant dviese toje pačioje komandoje kyla mintis, jog ją valdo du vienarankiai žaidėjai (kai realioje foosball partijoje naudojamos abi rankos).

Kitas žaidimo siūlomas režimas yra Foos Championship. Tai 14 rungtynių, kurias reikia laimėti prieš palaipsniui augančio sudėtingumo lygio priešininkus. Tai ko gero labiausiai įstrigusi galvoje geroji žaidimo pusė. Kiekviename lygyje foosball stalas ir jį supančios aplinkos – unikalios, gražios ir išdirbtos. Laimint rungtynes, atrakinamos tos aplinkos, kuriose teko rungtyniauti.

Trečiasis žaidimo režimas – Foos madness. Čia į žaidimą galima įvesti įvairius nerealistiškus parametrus, kaip kad gravitacijos nebūvimas, ar žaidimo stalas. Yra ir tokių parametrų atsitiktinio parinkimo funkcija. Vienu žodžiu – smėlio dėžė (angl. sandbox). Tai režimas, kuriame prieš amžiams padėdamas šį žaidimą į šalį užsibuvau ilgiausiai.

Galiausiai pasirinkimo meniu prieiname ir prie „Skill Center“ režimo. Tai elementariausios pamokėlės, kaip valdyti žaidimą. Tačiau čia pasigedau paprasčiausių „Foosball“ žaidimo taisyklių. Kas, jei žaidėjas apie tokį žaidimą nieko neišmano, tačiau nori išmokti? Iliustruotų paveiksliukų su šio žaidimo taisyklių niuansais pagailėta..

Gal eisiu į tikrą barą…

Gaila, tačiau žaidimo autoriams nepasisekė perteikti tikrojų „foosball“ įspūdžių. Vietoj to išėjo fermos ar gatvės šlavėjo imitatoriaus tipo žaidimas. Nesupykčiau, jei apie šį žaidimą net nebūčiau girdėjęs. Vienintelis šio kūrinio racionalus egzistencijos pateisinimas būtų toks, jei šis žaidimas būtų vieno didesnio stalo žaidimų imitatorių rinkinio dalis, įvilkta į tokią pačią neblogą grafiką, kurią ,nepaisant visko, šis žaidimas visgi duoda. Tačiau aš gal geriau eisiu į tikrą barą su tikrais draugais, ir panaudosiu abidvi savo plaštakas tikroje stalo futbolo partijoje…