Iš žurnalo PC Klubas 2006/06. Autorius: Messiah

Didžiai nuvertintieji provincialai bei išdidieji miestelėnai, turite didžią progą — didis skirtumas tarp jūsų gali akimirksniu tapti neįžvelgiamas. Jei iki šiol buvote tik savo likimo kalvis, dabar tapsite viso miesto diktatoriumi ar geraširdžiu valdovu. Didelio miesto didžiu valdovu.

Tai nėra eilinis „Theme Park“ serijos žaidimas, kuriame vietoj atrakcionų statytumėte kotedžus ir daugiaaukščius. Tai nėra „Sim City“, būtent tokio pobūdžio teminis parkas. Nesileiskite suklaidinami, minėtos serijos savo duoklę žaidimų rinkai atidavė ir burnot ant jų nebeturime pagrindo. Tačiau tokie jau mūsų įžūlūs verslininkai: panašių statybos ir pastatų priežiūros, vadinamųjų simuliatorių, rinkoje yra vos ne tiek pat, kiek strateginių žaidimų, paremtų pasauliniais karais. Praėjo tie laikai, kai džiugino vien laisvė kurti ir plėtoti. Dabar jau žaidimuose pradedama pasigesti žmogiškumo. Būtent į šį aspektą „City Life“ kūrėjai ir atkreipė daugiausia dėmesio.

Miesto gyventojai nebebus tik bejausmis skruzdėlynas, tenorįs vien valgyti, lankytis išvietėse, šiukšlinti ir linksmintis. Dabar atsiranda skirtingų klasių motyvas.

Privalėsite pasirūpinti, kad žmonės gyventų sau tinkamoje aplinkoje ir nekonfliktuotų su tais, kurių nemėgsta. Konfliktai, žinoma, neišvengiami. Tam reikalui turėsite plėtoti policijos bei specialiąsias pajėgas. Jei visiškai apsileisite, galite tikėtis net masinių riaušių. O jei neturite tiek besiprašančios ištrūkti lauk piktdžiugos, tai jau verčiau pasirūpinkite apgyvendinimu iš anksto ir suteikite galimybę gyventojams apsistoti savoje terpėje. Konfliktais kvepia ne skirtingų rasių, o skirtingų ekonominių klasių tarpe. Nepritekliaus kamuojamieji su mielu noru beisbolo lazdomis pamokys į jų kvartalą atsikrausčiusį turčių. O pastarieji irgi be jokių skrupulų pasinaudos visomis priemonėmis, kad valkatos apleistų jų rajoną. Taigi ne vien ekonominis rodiklis įžiebia šypsenas žmonių veiduose ir čia yra geriausia proga tuo įsitikinti.

Neįmanoma apsieiti be palyginimų su serijomis, kurios jau įleido rinkoje šaknis ir tarsi laikomos kaip žanro pavyzdžiais ir idealais. Turiu omeny „Sim City“ ir jūs nė kiek neabejojate. Būkime atviri — minėtasis žaidimas iš tiesų gali pasiūlyti daugiau smulkių funkcijų ir bendras galimybių skaičius gerokai pralenktų „City Life“. Tačiau reikia laužyti stereotipą, kad žanras turi tik vieną lyderį, o šį verta žaisti tik tol, kol atsiranda jo tęsinys. Naujovėms žmonės atviri, bet visgi vaikosi jau senstančių serijų. Ir visų naujovių ieško tose serijose. „Sim City 4“ tikrai nenuvylė, bet naujasis „City Life“ pasuko viską kitu kampu.

Vartotojo sąsaja kur kas „draugiškesnė“, žaidimas spalvotas, o jame verdantis veiksmas itin gyvybingas ir nuotaikingas. Viskas kiek primena komiksus ar karikatūras, nors riba su tikroviškumu gana tvirtai palaikoma.

Jei „Sim City“ laikytumėme simuliatoriumi, tai „City Life“ labiau panašu į arkadą. Čia mažesnes galimybes atperka išradingesnis apipavidalinimas, žaismingesnis veiksmas. Scenarijų čia bus 22. Užduotys nenustebins. Tai bus tam tikri statistiniai rodikliai (pavyzdžiui, turtingų žmonių procentas ar naftos bokštų skaičius), įvertinti tam tikru medaliu. Patys reguliuoti sudėtingumo lygio negalėsite. Užtat jūsų pastangas ir gebėjimus apdovanos atitinkamas medalis. Gal tai mažiau įgudusius žaidėjus ir kiek demoralizuoja, tačiau bendras sudėtingumo lygis nėra aukštas, todėl net ir aukso medaliai neturėtų būti deficitas. „Hardcore“ žaidėjai lai nusisuka ir sliūkina atgal į savo požemius — jiems čia nebus ką veikti. Tik neskubėkit savęs pervertinti ir priskirti „Hardcore“ klasei. Įvardindamas juos, turiu omeny simuliatorių maniakus, kurie prie atominės elektrinės valdymo skydo pasodinti, per pusvalandį perprastų ne tik visų mygtukų funkcijas, bet ir išmoktų jais efektyviai naudotis bei atrastų net daugiamečiam personalui nežinomų kombinacijų. Ir kai tik kas nors nekaltai išspjauna žodį „simuliatorius“, jų ausys stoja piestu (šį žodį jie girdi daugelio mylių atstumu). Deja, po to tik atsiranda mačiusių kiūtinantį nusivylusį siluetą. Ne, ir vėl tai ne simuliatorius. O ir „City Life“ nėra simuliatorius. Geriausiu atveju — pramoginis simuliatorius, o tai jau skamba kvailokai.

Visgi akims pasidžiaugti bus kuo. Žaidimas gebės nustebinti net ir kategoriškus bejausmius. Štai atsipalaiduokite ir pasistenkite įsivaizduoti: regite judraus miesto nuotrauką iš palydovo. Dėmėmis išklotas plotas po jumis — lyg sulopyta paklodė. Tai jūsų rankų darbas. Jūsų statytas miestas. Pradedant dideliais pastatais ir tiltais, baigiant smulkiomis dekoro detalėmis. Nieko aiškaus iš taip toli nematot, tad, norėdami pažvelgti iš kiek arčiau, imatės pritraukti vaizdą. Štai jau matote gatvių labirintus, išplanavimą. Artinate dar. Štai namų stogai, jau įžiūrite gatvėmis zujančias mašinas. Ir vis nesiliaujate artinę. Ir vis nesiliaujate artinę!

Niekas bepročiu gal ir nepalaikys. Netrukus tai net neatrodys kuo nors ypatinga. Bet čia ir dabar — nepakartojama.

Galimybė pačiam vaikščioti savo sukurtame mieste dar ne per seniausiai buvo kiekvieno virtualaus miesto planavimo stratego šlapias sapnas. Ir štai — įgyvendinta kuo nuostabiausiai.

Žinoma, nesitikėkite aukščiausio lygio grafikos ir neišsenkančio interaktyvumo. Jei nesitikėsite, tai to pakaks, kad liktumėte nustebinti. Vien už tai kūrėjai gauna tris žvaigždutes ant antpečių. Varikliukas galingas it velnias po penktos energinio gėrimo skardinės. Po penktos!

Jei būtų leista anglišku žodžiu apibūdinti šį žaidimą, tai būtų žodis fun. Ir joks lietuviškas žodis neperteikia to taip trumpai ir aiškiai.

Pirmas įspūdis

Retas strateginio mąstymo reikalaujantis žaidimas taip maloniai priima žaidėją 9.0

Įdomumas

Labai priklauso nuo individualių žaidėjo pomėgių. Visgi laikas prabėgs nepastebėtai… 8.0

Grafika

Ne už išvaizdą, o už varikliuko pajėgumą. 9.5

Garsas

Garsas, kuris nepiktina tuo, kad jį girdim. 8.0

Valdymas

Neįprastai patogus ir draugiškas 8.5

Išvada

Belieka džiūgauti, jog pasirodė draugiškas simuliatorius. Būtent taip turėtų būt vadinamas toks žanras. Draugiškas simuliatorius draugiškiems diktatoriams. 8.5

Keletas žvilgsnių į panašius žaidimus

„Sim City“. 1989 metai. Pradą gavo strateginis žaidimas, pagimdęs miesto statymo simuliatorių žanrą. Kasmet šią datą paminėkime pasodindami po medį…

„Sim City 2000“. 1996 metais pasirodžiusioje serijos dalyje galėjo pasirodyti kosminės lėkštės. Kiek vėliau atsirado tinklo versija.

„Streets of Sim City“. Štai jums ir po džiūgavimų galingu varikliuku. Jau 1997 metais buvo galima iš žmonių akių lygio savo miestą apžiūrėti. Žaidimas talpino apie 20 siūlomų žemėlapių bei turėjo galimybę įkelti savo kurtus žemėlapius. Tiksliau, į juos įkelti savo transporto priemonę, ją modifikuoti, apginkluoti ir šėlioti po savo planuotą „Sim City 2000“ žemėlapį.

„Sim City 3000“. 1998 metų senukas, nustebinęs visą pasaulį savo plačiomis galimybėmis ir pritraukęs į serijos gerbėjų gretas dar daugiau maniakų, kuriems tiesiog negana!

„Tycoon City: New York“. Jei Niujorkas — jūsų svajonių miestas, nelieskite šio žaidimo. Jei ne — tuomet galite iš jo padaryti savo svajonių miestą. Dėmesys koncentruotas į verslą — galėsite užsiimti virš šimto verslų bei tapti įžymybe.

„Sim City 4“. Pats išsamiausias miestų statymo žaidimas, kurio funkcijos yra beribės. O net ir tas beribes kūrėjai sugebėjo praplėsti papildymu „Rush Hour“ (transporto kiekio ir tankio bei su tuo susijusių funkcijų praplėtimas)

„Civcity: Rome“. Tai tik pasirodysiantis žaidimas, kuriame statysite Romos laikų gyvenvietes ir miestus. Reikia tikėtis, jog jis turės kuo sudominti, neskaitant šiam žanrui netradicinės architektūros…

Kaip matote, dominuoja „Sim City“ pavadinimas. Ir tai toli gražu ne visi pastarojo dešimtmečio šio žanro žaidimai. Rinktis yra iš ko, o statyba reikliausia yra laikui. Skubėkite ką nors bent virtualioje erdvėje pastatyti.