Apžvalga iš žurnalo PC Gamer 2010/03. Teksto autorius: raw

Paprasta amerikietiškąja tarme tai būtų jūrų pėstininkai. Tik čia jie priklauso Rusijos pusei, dėvi jiems būdingą juodą aprangą, kepures su kaspinėliais ir turi reputaciją, iškovotą per Didįjį tėvynės karą (taip vadinama Antrojo pasaulinio karo dalis, kurioje dalyvavo Rusija, tiksliau, tuometinė Tarybų Sąjunga).

Veiksmas, žinoma, sutelktas į tą patį karą, tik pagrindinis priešas ne vokiečiai, kaip esame įpratę, bet artimesnis pagal geografinę padėtį ir istoriją — rumunai. Tiesa, bus ir vokiečių. 22 misijose numatoma Sevastopolio, Kubanės gynyba, Novorosijsko išlaisvinimas ir t. t. Misijų įvairovė gan didelė, tačiau jos primena pagrindinį žaidimą: sunaikinti priešo bazes, artilerijos vienetus, paimti įkaitus, išlaikyti gynybą, kol pasitrauks sužeistieji ar taikūs gyventojai, užimti ir išlaikyti prieplauką, kad prisistatytų pastiprinimas ir t. t. Daug lygių prasideda nuo jūrų pėstininkų išlaipinimo scenos.

Kaip ir seniau, kareiviai sugeba naudotis technika (pikčiausia, kai atkovoji sunkųjį kulkosvaidį, nusitaikai į priešą ir pastebi, kad jo šoviniai pasibaigę), pasiima amuniciją ir ginklus iš nukautų saviškių bei priešų, gali pasikeisti ginklą į kitos rūšies, stovėti (bėgti, eiti), priklaupti ir gulėti (šliaužti). Tai suteikia pranašumą ieškant priedangos arba norint šaudyti ir siekiant išvysti priešą. Mūšio taktika verčia mąstyti: ar apeiti iš šono, ar veržtis į priekį, kaip išlikti nepastebėtam, ar verta atsistoti prie kulkosvaidžio, ar nenukeps iškart kario priešas. Kada verta paaukoti vieną kareivį, kad prasiveržtų būrys? Gal savam snaiperiui vertėtų padėti — granata išvaryti priešus iš priedangos? O ką daryti, kai išsprendęs tokią galvosūkių virtinę matai, kad dar vienai užduočiai neliko karių?

Yra ir tokių lygių, kur norisi rautis plaukus nuo galvos. Pavyzdžiui, rumunų užimtame kaime su keliais kareiviais reikia patekti į jo vidurį ir paimti į nelaisvę karininką. O priešas turi daug karių, kulkosvaidžių ir net tankų. Nepastebėtas į kaimo vidurį patekti negali… Paprastai, įvykdžius vieną užduotį, pateikiama kita, kai kada itin nepalanki, jei prieš tikėjaisi, kad tai lygio pabaiga, ir veržeisi negailėdamas jėgų, t. y. kareivių.

Tiesioginis karių valdymas yra puikus, labai smagu, kai valdai kelis kareivius ir mėgini išnaikinti ribotą priešų kiekį tam tikroje zonoje. Tačiau kai duoti keturi būriai, verda įnirtingas mūšis, priešai plūsta bangomis, periodiškai pasirodo tankai ir kita technika, žaidėjas sugeba valdyti tik keletą vienetų. Tokiomis sąlygomis vesti pirmyn visą būrį reiškia tą būrį iškart ir nejučia pražudyti. Dar gerai, kad palikti likimo valiai kariai kovoja patys. Taip, kaip moka. Tiesą sakant, tai ir yra pats žaidimo įdomumas — mažos kovos didelio mūšio fone.

Papildyme išlaikytas istorijos realizmas, karinės technikos tikroviškumas, kiekvienas kareivis turi nesidubliuojantį su kitu vardą ir pavardę, tačiau DI, kelio suradimui, kai kuriems ginklams priekaištų galima surasti daugybę.