Prieš Jums pradedant skaityti, būtų puiku suderinti keletą išties labai formalių dalykų. Pirmasis: jeigu dabar kas nors Jums davė nuorodą į šį tekstą arba tekstas pats iššoko prieš Jūsų akis, galite nebyliai nusikeikti – kažkas užsakė Jūsų žmogžudystę. Antrasis: jei tebeskaitote šį tekstą, aplinkui nieko nėra, o širdis pašėlusiai daužosi krūtinėje, galite kuriam laikui nusiraminti. Užsakovas norėjo, kad perskaitytumėte.
Pradėsiu šį kartą iš karto nuo žaidimo kūrėjų. Io Interactive studija, pradėjusi savo karjerą nuo 2000 metais išleisto žaidimo Hitman: Codename 47. Žaidimas buvo skirtas išskirtinai PC platformai ir praktiškai visi, kam teko tuo metu prisiliesti prie šio, pelnytai klasikiniu vadinamu, žaidimo, liko patenkinti ir priblokšti. Sveikintinas žaidimo originalumas ir galimybė nueiti kur kas toliau, nei kas nors leisdavo iki tol. Stebėdamiesi savo žaidimo sėkme, Io Interactive sukūrė dar vieną, nemažiau sėkmingą serijoje žaidimą – Hitman 2: Silent Assasin. Kadangi tai įvyko jau 2002 metais, kūrėjai suteikė galimybę žaisti visų platformų turėtojams. Kiek vėliau, jau 2003 metais studija padarė pertrauką ir paleisdama samdomą žudiką sąlyginių atostogų sukūrė taip pat daugelio pripažintą Freedom Fighters. Visi abiejų žaidimų gerbėjai iškart pajuto stebėtiną panašumą tarp šių žaidimų garso takelių, nes juos kūrė tie patys, talentingi žmonės. Abu žaidimai turėjo labai svarbią, galbūt net svarbiausią detalę – atmosferą. Už tai juos ir pripažino. Tačiau 2004 metais pailsėti buvo leista Freedom Fighters komandai ir į sceną vėl žengė serijinis žudikas 47, visiems siūlydamas savo kontraktą. Taigi, Hitman: Contracts, savyje apjungiantis geriausias prieš tai buvusių serijos žaidimų misijas ir leisdamas išbandyti keletą naujų iš naujo užverbuoja daugelio širdis ir priverčia laukti tęsinio. Ir pagaliau jis pasirodo, maždaug po dviejų metų pertraukos ir laukimo, Hitman: Blood Money. Kiek panaršius internete, naujienų dėl dar vienos dalies serijoje nematyti, bet mainais žadama nauja Freedom Fighters dalis. Tačiau apie tai kur kas vėliau, atėjus laikui, o dabar sveikinu visus ilgai laukusius pagaliau sulaukus. Metas pripažinti.
Patys kūrėjai, kaip galima suprasti perėjus training misiją, žaidimą nusiteikė pradėti rimtai ir šįkart tikrai nebejuokauja. Tą patį paliudiją ir pirmasis taikinys, bejėgiškai klūpintis ant kelių, nevalingai kažką lemenantis ir laukiantis lemtingo smūgio plaktuku į galvą. Ką gi, nustebę žaidėjai taip pat nusiteikia rimtiems išbandymams. Visgi džiugu, kad čia nebėra lengvabūdiškumo, tiesiog trykšte tryškusio Tomb Raider: Legend žaidime. Regis Eidos tuo pačiu metu dirba su ganėtinai skirtingomis kūrėjų studijomis. Iš tos pusės šaunu, kad leidėjai eksperimentuoja, tačiau tokie eksperimentai gali rimtai nutraukti naujausio Tomb Raider paklausą.
Taigi, 47 – tasis agentas sugrįžta. Ir šį kartą jis, kaip ir jo kostiumas, atrodo kaip niekada solidžiai. Susidaro toks įspūdis, kad pagaliau buvo nuspręsta grįžti ten, nuo ko viskas ir prasidėjo – pirmosios žaidimo dalies. Ir nors tarpą tarp pirmos ir ketvirtos užpildo vos dvi dalys, atrodo, kad prabėgo amžinybė. Tačiau šį kartą nei serijinis žudikas, nei patys kūrėjai nebuvo nusiteikę juokams ir tai tikrai įrodė. Dar atsimenu, kaip su kai kuriais kolegomis spėliojome, kokios gi naujovės bus integruotos šį kartą. Pati juokingiausia hipotezė buvo – perukas, pati realiausia – slow-mo režimas, bet visgi mūsų spėliojimai buvo neteisingi ir tai tik į naudą. Žinoma, šiokių tokių nereikalingų pasikeitimų yra, kaip, pvz. galimybė imti žmones įkaitais ir panašūs pasikeitimai, bet ir žaisti jie nekliudo. Kas dar iš karto krenta į akį tai aiškus ir solidus atlyginimas už kiekvieną paskirtą užduotį, iš kurio, esant kokiems nors nesusipratimams, pabaigus išskaičiuojamos kiek smulkesnės sumos. Pinigai čia, žinoma, ne dėl grožio – už juos bus leidžiama pirkti įvairias smulkmenas savo malonumui ir tobulinti turimus ginklus. Taip pat, savo malonumui. Tačiau nesišypsokit per daug, nes ginklai šiame žaidime praktiškai nieko nereiškia. Tarkim mano arsenalą nuolatos lydėjo tik klasikinis pistoletas ir snaiperinis ginklas, o ko nors rimtesnio, tarkim SMG, prisireikė tik paskutinėje misijoje ir dar kartais tam, kad neįtartų aplinkiniai. Dar vienas įdomus priedas prie žaidimo yra laikraščiai, nuolat aprašantys jūsų poelgius, nesėkmės atveju dar ir nuopuolius, o taip pat ir paslaptingo konkurento progresą, kuris vis kitokiais metodais lips jums ant kulnų. Taipogi negaliu nepaminėti nuostabiosios monetos, kurią žudikas naudoja dėmesiui nukreipti. Tik čia jūsų dėmesiui dar vienas nelabai į akis krintantis akibrokštas – pirmoje dalyje panaudojus monetą, naujos niekas į inventorių mums nepatalpindavo, o čia monetos nesibaigia. Tikrai įdomus pastebėjimas. Nejaugi samdomas žudikas nusipirko naują kostiumą? Su platesnėmis kišenėmis, ta prasme…
Šiaip ar taip, apie tai, ką jau parašiau aukščiau jau buvo nemažai kalbėta ir aptarinėta, o va už naują ir labai stiprų siužetą niekas pagyrimų kūrėjams taip ir nepažėrė. Iš tikrųjų šį kartą veiksmas vyks iš dviejų perspektyvų, leidžiantis mums vienų žmonių akimis tirti neįprastą bylą, paremtą 47 – tinto agento užduotimis ir tuo pačiu dalyvauti tose pačiose bylose iš pirmo asmens, tai yra būnant pačio serijinio žudiko kailyje. Tačiau nevertėtų pamiršti, kad jums už nugaros visuomet stovės dar vienas serijinis žudikas, kurio svarbiausia užduotis – nužudyti jus. Ypač sukrečia ir nustebina pabaiga, o prie visko kaip niekada stipri atmosfera. Vien ko verta Ave Marija, grojanti reikšmingiausiais žaidimo momentais…
Pastebimai pasikeitė ir užduotis bei lygių dizainas, aplinkos. Dabar viskas atrodo panašiau į samdomo žudiko atmosferą nei, tarkim, trečioje ar antroje dalyse. Stiprų ir tikrai ilgam įsimenantį įspūdį paliko užduotis Čilėje, Paryžiuje… Džiugu, kad kūrėjai leido viska atlikti kaip tik šauna į galvą, todėl prie žaidimo ilgaamžiškumo prisideda dar ir nauji užduočių įveikimo būdai. Bet vėlgi, kaip prieš tai, taip ir dabar už kiekvieną misiją gausite įvertinimą. Jie bus labai įvairūs, nuo Ghost bei Specialist iki Killer ar net Terrorist. Kitaip sakant viskas priklauso nuo jūsų, bet jei pernelyg į tai nekreipsite dėmesio – gausit mažiau pinigų. O jei gausit mažai pinigų tai ir kyšio, nesėkmės atveju neiškrapštysite, o ir savęs nepalepinsit, todėl būkite atsargūs. Dar daugiau įdomumo gimdo misijų įvairovė. Tarkim vienoje vietoje jums reikės kažką nudėti, kitoje netgi priešingai – išgelbėti. Bus netgi tokia misija, kurios metu dalyvausite savo aukos vaiko gimtadienyje… Tokia proga galėjo sugalvoti ir naują PEGI reitingą, kaip ten bebūtų…
Ko nors daugiau pasakoti net nedrįstu, nes bet kokiu atveju Hitman: Blood Money yra toks žaidimas, kurį reikia pamatyti, o ne klausytis ar skaityti. Didžiąja savo dalimi tai stiprus ir ilgai įsimenantis atmosferinis nuotykis, reikalaujantis ne tik išskaičiavimo, bet ir išlavėjusios nuojautos, be kurios čia tapsite nebent teroristu… Stebėtinas šuolis į priekį ir puikiai suderintas gameplay‘jus. Kol kas tai – neabejotinai geriausias žaidimas serijoje. O gal dar ir paskutinis? Kas žino…
