Apžvalga iš žurnalo PC Gamer 2009/06. Teksto autorius: Artojas

Godfather II — tai žaidimas desperatiškai nusiteikusiam žiūrovui. Taip, taip… Žiūrovui. Bet kuris žaidėjas nesunkiai atsisakys šio žaidimo, vietoj jo pasirinkdamas kurį nors kitą: GTA, Saints Row, tą pačią seną gerą Mafia, galų gale… Tačiau jei esi žiūrovas ir tiesiog negali gyventi be žaidimo, paremto mėgstamo filmo apie „Krikštatėvį“ motyvais, antroji žaidimo dalis gali pasirodyti visai patraukli.

Godfather II tapo grynu smėlio dėžės tipo žaidimu. Jame visiškai nublėsta istorija ir jos reikšmė. Žaidimas Tau duoda užduotį ir Tu ją vykdai kokiu tik nori greičiu ir kokiais tik nori metodais. Aišku, siužeto liekanos tebėra. Žaidimo, kaip ir filmo, veiksmas prasideda Kuboje, kur po tam tikros nelaimės Tavo valdomas herojus turi sukurti savo mafijos šeimą. Būdamas pavaldus Maiklui Korleone, Tu sieksi nugalėti konkuruojančias šeimas, kartkartėmis dalyvaudamas ir kine matytuose įvykiuose. Kai kurie siužetiniai vingiai visiškai atitiks filmų scenas, kai kurie bus šiek tiek nukrypę — tai gali erzinti labiausiai prisiekusius trilogijos gerbėjus.

Nepaisant šių niuansų, Godfather II žaisti galima, iš esmės galima net juo mėgautis. Antroji žaidimo dalis bendrame pramonės fone atrodo blyškokai, bet vis tiek yra kelis sykius dailesnė už pirmąją. Personažų modeliai gan padorūs, pasaulio išvaizda patraukli, nors dailia jos nepavadinčiau. Specialieji efektai, sprogimai, liepsnos, dūmai verti būti kur kas geresniame žaidime — Godfather II pasaulyje jie atrodo pernelyg prabangiai.

Kaip ir dauguma pastaruoju metu pasirodančių EA žaidimų, Godfather II yra keletas įdomių dizaino sprendimų. Deja, kaip ir daugelyje kitų žaidimų, taip ir šiame sutinkamos naujovės nėra visiškai paruoštos. Žaidimo mechanika ir priešiškų šeimų pašalinimas man pasirodė ganėtinai patrauklūs, bet ilgainiui pabodo dėl vangaus užduočių vystymo ir monotonijos.

Žaisdamas turi vieną tikslą — sunaikinti konkurento šeimą. Pradėsi nuo žemiausios pozicijos — šeimos karių. Pašalindamas kapitonus ir pusbosius šeimos medžiu kilsi aukštyn, kol pasieksi patį bosą. Taip pat turėsi atakuoti ir šeimų kontroliuojamus verslus, priversti konkurentus paklusti Tau ir perimti jų pastatus. Tam reikalui samdysi apsauginius, o esant labai įtemptai situacijai pats vyksi jiems pagelbėti. Tiek puldamas, tiek gindamasis galėsi vietoj savęs pasiųsti ir kažką iš šeimos narių.

Šios naujovės duoda žaidimui strategijos ir ekonomikos elementų, tad galėsi jį prisitaikyti, pavyzdžiui, investuoti visas gaunamas lėšas į savo verslų apsaugą. Tai padaręs, pulti naujas priešo valdas galėsi palengva ir su gausia komanda. Antra vertus, gali sukišti krūvą pinigų, kad patobulintum savo personažą ar jo parankinius, ir suregzti Blitzkriegą — staigiai atakuoti kelis taškus vienu metu, neleidžiant priešui atsitokėti ir suregzti kontratakų. Bet šis planas nenaudingas, nes labai forsuodamas misijas ir greitai pašalindamas priešus žaidimą įveiksi per vakarą… Gal du. Ar tai tokios smėlio dėžės mes norėjome?