Štai yra žaidimų, apie kuriuos rašyti gana paprasta ir kuriuos perprasti – visai nesudėtinga. Žinoma, tam egzistuoja viena sąlyga: reikia žinoti (arba pagrįstai numanyti), kokia šio žaidimo auditorija bei kokia vieta žaidimų lentynose. Arba, dar paprasčiau: kam jis skirtas. Su „Fairy Fencer F“ yra būtent tas atvejis, kuomet žinodamas, kam žaidimas skirtas ir kas daugiausiai iš jo pasiims, gali lengviau atsipūsti, nes viskas savaime sugula į savo lentynėles. „Fairy Fencer F“ – dar vienas japoniškas RPG, kuris patenkins lūkesčius tų, kas jau visam laikui į savo žaidimų racioną įtraukė šio žanro kompiuterinius žaidimus kartu su visais jų išskirtiniais bruožais bei trūkumais.

Žaidimo kūrėjai, studija „Compile Heart“, yra prikūrusi tikrai nemažai žaidimų, tačiau asmeniškai man jie, ko gero, visam laikui siesis su žaidimų serija (kaip ir nesibaigiančiais jos papildymais) „Hyperdimension Neptunia“. Į „Fairy Fencer F“ kūrėjai, beje, iš pastarosios serijos perkėlė praplėstą ir patobulintą kovos sistemą, tad tie, kas su „Compile Heart“ žaidimais draugauja nebe pirmus metus, su naujausiu studijos darbu pasijus dar labiau kaip savo kieme. O tie, kas žino ir vertina japonų kūrėjus, savo kokybišku indėliu prisidedančiu prie japoniškų RPG liks dar labiau nustebinti ar pamaloninti, nes, kaip skelbia pats žaidimas, prie „Fairy Fencer F“ kūrimo prisidėjo: Yoshitaka Amano (koncepciniai piešiniai), Toshiki Inoue (scenarijus), Nobuo Uematsu (patys žinos kas!), Tsunako (veikėjų modeliai) ir t.t. Tiesa, aš nežinau, kiek daug ar kiek ženkliai prie žaidimo prisidėjo garbus Nobuo Ueamatsu (sunku tokį dalyką nustatyti), bet muzikinės temos „Fairy Fencer F“ tikrai juntamai iškelia aukščiau kitų panašių žaidimų. Tad N. Uematsu ranka virš šio žaidimo tikrai juntama.

Gera žinia tiems, kas nežaidė ankstesnių studijos „Compile Heart“ žaidimų, bet yra pripratinti prie gerų ar bent geresnių nei vidutiniškos jRPG istorijų, yra ta, kad „Fairy Fencer F“ istorija yra gerokai rimtesnė ir labiau išbaigta nei ankstesni studijos žaidimai. Nors prasideda viskas gana banaliai, išsirutulioja tikrai gana naujai bei pakankamai gyvai (turiu omenyje dialogus, veikėjus ir jų pateikimą): prieš tūkstančius metų egzistavo dvi dievybės – viena gera, kita bloga – tačiau jos nesikovė tiesiogiai, o naudojo viena prieš kitą nukreiptus ginklus. Dėl šių kovų abi dievybės buvo užšaldytos, o ginklai, naudoti kovoje, pabiro po pasaulį. Patys ginklai buvo pradėti vadinti furijomis, o žmonės, kurie geba jais naudotis – fechtuotojais. Su tokia pradine istorija ir prasideda „Fairy Fencer F“, iškart po įvadinio filmuko perkeliantis žaidėją į vėlesnius laikus, kuomet žmonės buvo beveik pamiršę apie dievybes ir laiko valiai paliktus ginklus furijas.

Tuo metu žaidėjas savo kelionę „Fairy Fencer F“ pasaulyje pradeda kartu su Fangu – pagrindiniu žaidimo herojumi, kurio kelias prasideda… kalėjime. Čia jis pateko todėl, kad neatsakingai vogė duoną miestelyje, kuriame savo klajonių metu lankėsi pirmą kartą. Tačiau jį visaip sergėti pradeda fėja, kuriai reikia Fango pagalbos tam, jog ji atgauti atmintį ir atrastų gerąją dievybę bei ją prikeltų. Tuo metu Fangas – stačiokiškas, grubus ir toks bjaurus, kad vos per penkias minutes tampa vienu nemėgstamiausių protagonistų. Jam rūpi tik prisikimšti skrandį, nesvarbu kokiomis priemonėmis. Daugiau vaikino niekas nejaudina. Tačiau kuomet jis atsitiktinai ištraukia žemėje įstrigusį kardą-furiją, fėja Eryna, sukandusi dantis kęsdama Fango stačiokiškumą, leidžiasi su juo rinkti kitų furijų. Jos gali atgaivinti dievybė, o dievybė – išpildyti bet kokį norą. Feja nori atgauti atmintį, o Fangas – prisikimšti skrandį, todėl abu tampa pakankamai motyvuoti. Tačiau gražiausia žaidime ir jo istorijoje ne tai, kad ši kelionė gretai tampa gana dramatiška, netikėta, patraukli savo netradiciniu pateikimu ar herojais – Fangas greitai sutinka kitą fechtuotoją ir furijų rinkėją, Tiarą, kuri greitai įrodo esanti ne ką prastesnė už jį – bet tai, kad Fangas „Fairy Fencer F“ eigoje keičiasi, o ta jo kaita yra neįprastai įsimintina bei įtraukianti. Tokio sklandaus veikėjo virsmo ir permainų neteko matyti net daugelio numylėtame „Crisis Core: Final Fantasy VII“. Vėlgi, kaip ir sakiau – nieko naujo ar ypatingo kūrėjai neišranda, tačiau puikiai išdirba tai, ką turi bei moka. Todėl „Fairy Fencer F“ tiesiog tampa geru, tradiciniu jRPG žaidimu tiems, kurie būtent tokio ir nori.

Esminiu Fango permainų katalizatoriumi tampa ir kitų veikėjų komanda, kuri ne tik puikiai įsilieja į bendrą žaidimo atmosferą ar nuotaiką, bet ir šauniai dera tarpusavyje, kartais vieni kitus papildydami, o kartais, dažniausiai, kur reikia, išsiskirdami vieni iš kitų. Žinoma, kaip ir dera jRPG žanro tradicijoms, personažai kiek pačiuožę, kiekvienas su savo subtilybėmis, bet pagirtina, kad kūrėjai bei žaidimo išleidimu JAV ir Europoje besirūpinusi leidėja „NIS America“ atsakančiai padirbėjo prie įgarsinimo bei jį atitaikė. Dabar dalis veikėjų kalba neįprastai, bet užtai labai išskirtinai, todėl žaisdamas nesijauti, tarsi žaistum kažką jau matyto/girdėto – viskas atrodo šviežia, net kai žaidimo grafika ir ne paskutinio šviežumo.

Tuo metu žaidimo procesas nėra kažkuo novatoriškas ar ypatingas – tai, veikiau, patikrinta sena. Kovos mechanika veikia be priekaištų, todėl žaisdamas pagalvoji, kad kartais geriau tradiciškos kovos nei kažkuo labai naujoviškus ar be reikalo užsudėtingintos. Bet kokiu atveju „Fairy Fencer F“ žaidėjas kovos lauke gauna valdyti tris herojus. Visi trys, paeiliui, gali judėti vieno rato rėmuose, o atakuoti – kito. Taip, ėjimais grįstos kovos metu, viskas ir išsisprendžia. Kaip ir įprasta, žaidėjo veikėjas gali pulti, gintis ar atlikti kitą veiksmą (pasitelkti burtus ar ypatingą savo savybę). Taip pat žaidėjui leidžiama kombinuoti savo atakas (ir tai daryti be jokių apribojimų!), todėl dažnai kovos išsispręs tiesiog pernelyg lengvai ir greitai. Be to kovas dar labiau palengvina unikali žaidimo funkcija „fairize“. Ištaręs šį žodį veikėjas tarsi susijungia su savo furija, tapdamas stipresniu bei sunkiau pažeidžiamu. Ši funkcija ne tik palengvina kovą, bet ir išvis ją pabaigia: bosą, kuriam įprastai žala daroma vos vos, išnaudojus „fairize“ funkciją galima nušluoti vos keliais smūgiais. Žinoma, tokio sudėtingumo žaidimas bus lengvai prieinamas tiems, kas tik pradeda pažindintis su jRPG. Bet tuo pačiu žanro naujokams gali likti nesuprantami daugelis žaidimo įvaizdžių bei sprendimų – nežinantiems jRPG žanro tradicijų, daug kas gali atrodyti nepateisinta ar kvaila.

Dar labiau žaidimą palengvina (tačiau ir praturtina!) pačių ginklų (arba furijų) taškų sistema. Po kiekvienos kovos žaidėjo personažai gaus ne tik aukso, patirties taškų, bet ir ginklų taškus. Juos išnaudojant pasirinktoms furijų savybėms, kiekvieno veikėjo furija padidins būtent to veikėjo patirties taškus, savybes, o taip pat leis naudotis ir naujais burtais ar ypatingais veiksmais. Lyg to būtų maža, žaidėjui leidžiama savo veikėjams priskirti ir po antrą ginklą-furiją, kuris taip pat stiprėja kartu su žaidimo veikėju bei leidžia naudotis vis naujais sugebėjimais. Žodžiu, vietos eksperimentams pakanka, tik tiek, kad dėl kiekvieno sėkmingo eksperimento kartais pernelyg nukenčia žaidimo sudėtingumas.

Šiaip gana saugu sakyti, kad „Fairy Fencer F“ yra ko gero sėkmingiausias studijos „Compile Heart“ darbas, kurį drąsiai galima siūlyti ir Europos bei JAV žemynų žaidėjams. Žaidimo problemėlės slypi tame, kad jis skirtas labiau pradedantiesiems (žvelgiant per sudėtingumo prizmę), bet tuo pačiu ir pažengusiems ir visko šiame žanre mačiusiems, nes žaidimas tuomet tampa lyg ir priminimu apie gerus laikus bei smagiu sugrįžimu prie pamėgtų tradicijų. Kita vertus dar kitus žaidėjus gali atbaidyti pats „Fairy Fencer F“ pateikimas – čia beveik nėra vaizdo intarpų ar dinamiškai judančių veikėjų: viskas pateikiama statiškomis užsklandomis ir kol nevyksta kovos, veikėjų praktiškai net lūpos nejuda. Bet prie to galima nesunkiai priprasti, nes šiaip aplinkos, kad ir statiškose užsklandose, gražios, todėl nepriekabiems ši problema greitai išsispręs.

Pats „Fairy Fencer F“ vertinu kaip tikrai gana sėkmingos serijos startą. Akivaizdu, kad kūrėjams ši serija gali atnešti potencialiai daug gero – tiek pinigine, tiek žinomumo prasme. Beje, jau kuriama ir nauja dalis, pavadinta „Fairy Fencer F: Advent Dark Force“. Žaidimas išeis 2015-ais ir bus skirtas žaidimų kompiuteriui „PlayStation 4“. Tad pats laikas pažindintis su nauja jRPG žaidimų serija!..