Iš žurnalo VA PlayStation 2005/09. Autorius: Žygis

Piktieji numirėliai… Prieš gerą dešimtmetį, vien mintis apie prisikėlusius lavonus sukeldavo šiurpulius ir didelį norą su jais susidurti ekrane. Kino pramonė iki tol jau buvo regėjusi ne vieną filmą šia tema, o užtikrintą lūžį video žaidimuose padarė įžymiosios serijos Resident Evil pirmoji dalis. Tuomet visos pamėklės kūrinyje atrodė daug tikroviškiau nei iki tol, o tai ir davė pradą siaubo išlikimo žanrui, daugybei tęsinių, naujų serijų bei, žinoma, geresnių ar blogesnių klonų.

Filmų „Pikti Numirėliai“ serija savo metu sulaukė didelio gerbėjų būrio, kuris, matyt, liko ištikimas iki šiol, nes žaidimus kūrėjai „pila“ vieną po kito, nors filmo tęsiniu nė kvepėti nekvepia. Pirmoji bei antroji filmo dalis taikėsi tiesiai į siaubo žanro gerbėjų auditoriją ir sėkmingai ją „užkabino“. Serijoje buvo visko, ko tuo metu reikėjo žmonėms ir kas juos tada labiausiai gąsdino: tamsi ir kraupi spalvų paletė, paranoją varantys purvini garsai, uždaros, šizofrenija dvelkiančios aplinkos bei paslaptinga, krauju parašyta Mirusiųjų Knyga, filmo herojams metanti neregėtus, žiaurius (arba tiesiog neregėtai žiaurius) iššūkius. Prie kūrinio sėkmės smarkiai prisidėjo ir, be abejonės, aplodismentų nusipelno pagrindinį vaidmenį atliekantis aktorius Bruce Campbell, suteikiantis serijai gyvumo ir puikiai atspindintis sarkastišką kūrinio atmosferą. Trečioji dalis netikėtai atsivėrė didelėmis erdvėmis, masinėmis scenomis. Palyginus su pirmosiomis, ji buvo kur kas lengviau žiūrima, ne tokia baisi, prisotinta daugiau humoro. Bet kuriuo atveju Piktųjų Numirėlių serija pasižymėjo kino istorijoje ir kūrėjams sėkmingai pavyko suformuoti savotišką kultą.

Gerbėjai — džiūgaukite! Ešas grįžta! Tik ne į kino ekranus (tikrų gerbėjų tai ir neturėtų stebinti), o į žaidimus. Po prastų ankstesnių šios serijos žaidimų pasirodymų, beliko viltingai laukti naujosios dalies ir stipriai tikėti jos prierašu „Atgimimas“…

Istorija savo paprastumu iškart ima kelti abejingumą. Tarp kitko, žaidimas nėra sukurtas pagal kurią nors konkrečią filmo dalį. Jame tiesiog sutiksite matytų veikėjų, kūrinys remiasi bendru serijos idėjiniu pagrindu, stengiamasi atkurti panašią atmosferą. Taigi… Ešas ir Semas leidžiasi į kelionę, kurios tikslas — sustabdyti piktąjį daktarą Reinhartą. Šis, pasičiupęs Mirusiųjų Knygą, tikisi prikelti numirėlių armiją ir užkariauti pasaulį ar bent jau šiaip kažką pikto su ta armija pridirbti. Negana to, dar turėsite ir „princesę“ išgelbėti — Seli Bowline. Ši turi daktaro Noubio dienoraštį, kuris yra itin reikalingas daiktas, kad sustabdytumėte tą blogio sėklą Reinhartą. Tiesiog pasaka prieš miegą, kurios siužetas vargu ar galėtų būti dar labiau nuvalkiotas.

Tačiau pradėję žaisti jūs suprasite, jog siužetas šiame kūrinyje užima vieną iš paskutinių vietų pagal svarbą. Kūrėjai jus stengėsi nukelti tiesiai į veiksmo sūkurį ir jiems tai iš esmės pavyko. Ilgai galvos nesukdami ir negūžčiodami pečiais, patrauksite į kautynių kupiną nuotykį šiurpiose vietovėse: beprotnamyje, prieplaukoje, pelkėje ar net mistinėje paralelinėje visatoje. Pridėkime milžinišką šutvę skeletų, zombių bei kitų pamėklių ir tai įsivaizdavę jau galite susidaryti ganėtinai išsamų viso žaidimo vaizdą.

Filmo gerbėjų fizionomijas iš karto nutvieks maniakiškos šypsenos, kai jie išvys pagrindinę Ešo ginklų kombinaciją — dvivamzdį šautuvą ir benzininį pjūklą, be kurių nebuvo apsieita ir filmuose. Kovos sistema pakankamai įvairi ir patogi, kad neimtumėte žiovauti, o foteliuose bei sofose jus prikabintus laikys puikiai įgyvendinti pribaigiamieji judesiai, kuriuos galėsite atlikti išsekinę priešus. Žinoma, negali juk viskas būti taip gerai, o tokį savotišką skepticizmą žaidimas ir pateisina kiek įsibėgėjęs. Jame atsiranda galingesnių ginklų (pavyzdžiui ugniasvaidis) ir disbalanso dėka nebelieka prasmės naudotis smagiuoju pjūklo ir šautuvo duetu. Negana to, naujosios susidorojimo priemonės savo efektyvumu visiškai užgožia priešų pavojų, visą kraupumą. Pradedate monotoniškai naikinti juos vieną po kito, pajuntate iššūkio stygių. Kamera ir valdymas daugiau mažiau paklus jūsų valiai, bet atradę savo mėgstamą puolimo būdą, jo jokiu būdu neapleisite ir su didžiausiomis pabaisomis susidorosite keliais mygtukų spustelėjimais.

Derėtų nepamiršti ir antro veikėjo — Semo. Jis, be abejonės, nublanks šalia visų geidžiamo Ešo, tačiau tą kūrėjai ir buvo numatę, tad jį paliko tik kaip antrojo plano veikėją. Jo ginklų arsenalas ne toks įspūdingas, nors, kita vertus, jūs vis tiek galėsite pasielgti žiauriai ir nukirsti priešų galvas. Semas geba sužavėti ne tiek savo kovotojo sugebėjimais, kiek tuo, jog jis yra savotiškas šio žaidimo Kenis. Taip, kalbu apie tą patį Kenį iš Pietų Parko. Semas praktiškai kiekviename savo lygyje bus itin išradingai sutriuškintas, suspaustas, sunaikintas ar sudraskytas. Nežinau, kiek čia matote pramogos, tačiau vargšas Semas daugiau nelabai ką turi pasiūlyti.

Visai žaidimo išorei kūrėjai suteikė šiek tiek animacinį filmą primenančią spalvų paletę. Taip, matyt, bandoma pateisinti jo atitrūkimą nuo realybės. Taip buvo gudriai išsisukta nuo priekabių dėl neatitikimų lyginant su filmu. Galų gale tai pakeičia žaidimo statusą nuo šlykščiai iki smagiai žiauraus. Visi tie momentai, kai kaposite bei sprogdinsite priešus į gabalus įvairiausiais ginklais, neatrodys tokie slegiantys ar atstumiantys.

Viena didžiausių kūrėjų dovanų filmo gerbėjams — nuostabus įgarsinimas. Ir ne kieno kito, o paties Briuso Kempbelo bei Tedo Raimio. Ši porelė šmaikščiai komentuos vos ne kiekvieną žaidime esantį poligoną ir tai viena iš tų kelių priežasčių, dėl kurių žaidimą galite įsimylėti.

Bet ir čia kūrėjai nesustoja lepindami gerbėjų. Viso žaidimo metu jie turės progą atrasti ne taip jau giliai paslėptų 20 taip vadinamųjų bonusų, kurie atvers priėjimą prie įvairių interviu bei kitų su filmų serija susijusių gėrybių.

Gaila, kad savo trukme Regeneration neprilygsta eiliniams veiksmo kūriniams. Jį pabaigti jums prireiks 7–8 valandų. Kita vertus, tas valandas vien dėl puikaus humoro praleisite puikiai, tad ne kam kitam, o žaidėjui lieka spręsti, ar šis kūrinys atitinka jo užgaidas bei poreikius.