Iš žurnalo VA PlayStation 2005/08. Autorius: Alex
1990–ųjų metų pabaigoje sukurta nedidelė amerikiečių kompanija Snowblind Studios pradėjo savo veiklą nuo paprastų arkadinių lenktynių mažai kam žinomai ir nepopuliariai Nintendo 64 konsolei kūrimo. Tačiau jau 2001–ųjų metų pradžioje jiems pavyko maloniai nustebinti „konsolinę“ auditoriją, kai išleido puikų veiksmo RPG žaidimą Baldur’s Gate: Dark Alliance (žaidimas iš pradžių pasirodė PlayStation 2 platformoje, o paskui ir Xbox). Nuostabios grafikos, šis žaidimas suderino Dungeons & Dragons taisyklių trečiąją redakciją su vikriu Diablo stiliaus hack’n’slash „geimplėjumi“.
Pajutęs aukso gyslą, godus leidėjas Interplay neprileido Snowblind prie antrosios Baldur’s Gate dalies kūrimo (ir, kaip mes jau žinome, visiškai be reikalo — jų pačių nuo kracho tai neišgelbėjo, o tęsinys buvo ne toks sėkmingas). Tačiau tuomet nuliūdusius talentingus kūrėjus priglaudė Sony Computer Entertainment. Šiai kompanijai prižiūrint, kiek modifikavę ir taip jau galingą varikliuką, Snowblind sukūrė dar vieną hack’n’slash, tik šį kartą jau ypač populiarios MMOPRG Everquest visatoje. Champions Of Norrath: Realms Of Everquest išvydo pasaulio šviesą 2004–ųjų pradžioje ir praktiškai pakartojo kompanijos ankstesnio projekto sėkmę. Ir dabar jau niekas netrukdė kūrėjams imtis tęsinio, o šis neprivertė ilgai laukti.
Norrato karalystei vėl gresia pavojus. Ugnimi liepsnoja Plane Of War, sukilę mechanizmai puola Plane Of Innovation, kraujo trokštančios reptilijos užvaldė Plane Of Water. Ir tik dangiškas Plane Of Tranquility, pateisindamas savo pavadinimą, visuomet ramus. Jo ilgakojė gyventoja, prašmatni gražuolė Firiona Vi, vėl sukviečia visus, norinčius tapti… eiliniais Čempionais, o jūs apie ką pagalvojote? 🙂 Tačiau ir tamsos jėgos (kurių formos yra ne kiek mažiau gundančios) nemiega. Jų pasiūlymai žaidimo veikėjams yra dar labiau patrauklūs ir viliojantys. Tik tie pasirinkimai žaidimo eigos praktiškai neįtakoja. „Tamsiųjų“ užduotys yra nuobodžios ir šabloninės, paskui viskas veda į eilinį vargšelių monstrų (rūpestingai prikurtų tiek, kad užtektų keliems žaidimams) sunaikinimą.
Kad dar labiau būtų paįvairintas žaidimo procesas, prie penkių jau ankstesnio žaidimo mums pažįstamų klasių (barbaras — karys, miško elfas — klajūnas, aukštesnysis elfas — klerikas, eruditas — burtininkas ir tamsusis elfas — tamsos riteris) prisidėjo dar du veikėjai. Žalias pusiau žmogus, pusiau driežas Iksar Shaman, kurio „specializacija“ — spiritiniai seansai, po kurių jis gali iškviesti būtybes iš ano pasaulio. Ir dryžuotas žmogus–tigras Vah Shir Berserker, pasikliaujantis ginklo jėga ir beprotišku emocionaliu atkaklumu.
Žaidimo struktūra sulaukė žymių pakeitimų. Tolygus bendros siužetinės linijos perėjimas yra pakeistas nuoseklių misijų sistema. Gavę užduotį iš amžinai budinčios Firionos (kuri tarnauja kaip vienintelis karo laukuose sukauptų trofėjų priėmimo punktas), žaidėjas yra teleportuojamas prie paskirties taško. O toliau viskas standartiška: ten laukia schematinis „pasaulio medis“ iš praėjimų, uolų ir takelių, kuriame jis gali pasirinkti savo tolimesnį kelią. Aišku, nukrypti iš tiesioginio kelio dėl prizų (patirties taškų, ginklų ir šarvų), kaip ir anksčiau, verta — tai bent jau užtikrina ramesnį „pasimatymą“ su rimtesniais priešais, kurių žaidime netrūksta.
Kiekvienos pasaulio dalies (plane) finale žaidėjo laukia savotiška Battle Arena, kurios sėkmingas praėjimas vėl parūpina herojui visokiausių naudingų bonusų. Bet kokią jau pereitą areną, plane’ą galima ginti vėl, tuo pačiu sukaupiant patirties, keliant lygį ir plėtojant savybių medį (kuris, palyginus su pirmuoju žaidimu, faktiškai nepasikeitė). O įvertinant bendrą „geimplėjaus“ disbalansą (ypač tai pastebima žaidimo pradžioje, kai veikėją žiauriai „iškerta“ visi, kas netingi) šis ypatumas tampa tiesiog būtinas.
Grafinis varikliukas nuo pirmųjų „Čempionų“ laikų ypatingų pokyčių nesulaukė, ir todėl vizualus žaidimo apipavidalinimas liko to paties lygio. Nuo pirmojo Snowblind kūrinio jį atskiria dar žemiau „pasodinta“ kamera (turinti iš viso 3 pozicijas) ir apžvalgos kampo nežymus sumažėjimas — visa tai labai teigiamai atsiliepia „geimplėjaus“ patogumui. Lygiai yra tokie pat milžiniški, kraunami taip pat dažnai, detalizuoti taip pat kruopščiai. Lengvas bump mapping efektas ir paprasti pixelshader’iai (tiksliau, jų PlayStation 2 analogai) verčia supančias lokacijas ypač patraukliomis, suteikia joms papildomo tūrio ir kolorito. O įvairiausių specialiųjų efektų masė kartu su neblogu apšvietimu ir šešėliais (mažiausiai iš dviejų šviesos šaltinių) užbaigia šį malonų akiai paveikslą.
Per tuos penkerius metus, kurie praėjo nuo pirmojo Baldur’s Gate: Dark Alliance kūrimo pradžios iki antrųjų „Čempionų“ pasirodymo, kompanija Snowblind Studios virto pripažintu klasikinių veiksmo RPG lyderiu konsolių rinkoje. Nei įkyrūs Interlpay bandymai (su jų neblogu antruoju „Aljansu“ ir visai jau absurdišku arkadiniu Fallout) sukurti kažką panašaus, nei kitų konkurentų nedrąsūs ketinimai, pvz., Bard’s Tale arba Hunters: The Reckoning, nesibaigė akivaizdžia sėkme. Tikriausiai būtent todėl besiilsintis ant laurų lyderis leido sau atsipalaiduoti ir nutarė šiek tiek „suchalturinti“.
Sunku pasakyti, kas atsitiko — gal su trečiuoju žaidimu Snowblind jau kiek išsikvėpė, gal neigiamai atsiliepė trumpas žaidimo kūrimo laikas. Kad ir kaip ten būtų, bet ankstesnių aukštumų jiems pasiekti tikrai nepavyko. „Čempionų sugrįžimas prie ginklų“ primena greičiau gerą papildymą negu visavertį tęsinį, savarankišką žaidimą. Tačiau žanro fanai liks patenkinti. Visos kieto veiksmo RPG sudedamosios Return To Arms žaidime yra. Štai tik siužetinis pagrindas šlubuoja. Kita vertus, tokiems žaidimams siužetas nėra toks svarbus, kaip gryniesiems RPG.
„Sukišę“ į žaidimą daugybę visokiausių savitų techninių pasiekimų (daugiausiai grafikos), kūrėjai net nesivargino pasiūlyti atitinkamo turinio ir išleido kokybišką, tačiau šabloninį ir plokščią produktą. Tokiai garbingai kompanijai kaip Snowblind tai — žingsnis atgal. Belieka tikėtis, kad artėjančioje PlayStation 3 epochoje ponams kūrėjams bus suteiktas dar ne vienas šansas pasitaisyti.
1 Komentaras
Hipazzz
Wau game 😀 reikia isbandyti